Astilbės: pavėsio gėlės drėgnai dirvai
Astilbe
Astilbės yra daugiametės pavėsio gėlės su plunksniškais lapais ir purių šluotelių žiedynais. Lietuvoje jos žydi liepą. Svarbiausia joms drėgna, derlinga dirva: tada astilbės auga daug metų beveik be priežiūros.

Nuotrauka: Kor!An (Андрей Корзун), CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Sodinkite lengvame pavėsyje, į derlingą, drėgmę sulaikančią, bet neužmirkstančią dirvą.
- Sodinti galima pavasarį, rudenį ir net vasarą, tik vėliau pasodintas reikia ilgiau laistyti.
- Pirmą vasarą laistykite kelis kartus per savaitę, vėliau tik kai dirva pradeda džiūti.
- Kerus dalykite maždaug kas ketverius metus pavasarį, kad kiekviena dalis turėtų 1-2 pumpurus.
Apie augalą
Astilbės yra uolaskėlinių šeimos daugiamečiai žoliniai augalai, užaugantys nuo 15 iki 120 cm. Gamtoje jos auga Rytų Azijoje ir Šiaurės Amerikos rytuose: upių ir upelių pakrantėse, drėgnuose miškuose, kur drėgna ir pavėsinga. Todėl ir sode joms reikia daug vandens ir pavėsio karščiausiu dienos metu.
Lietuvoje astilbės žydi liepą, žydėjimas trunka 20-30 dienų. Žiedynų spalva nuo baltos iki tamsiai rausvos ir raudonos. Daugelio veislių lapai pavasarį ir rudenį rusvi, kai kurių rusvi visą sezoną. Nužydėję žiedynai išlieka dekoratyvūs per rudenį ir žiemą, juos galima skinti ir džiovinti.
Tinkami kaimynai: melsvės, paparčiai, heicherės, sibiriniai vilkdalgiai ir kiliminės gėlės.
Veislės
Astilbių veislės skirstomos į grupes pagal kilmę: Arendso, kininės, japoniniai hibridai, paprastalapės, Tunbergo ir kt. Grupė lemia žydėjimo laiką, aukštį ir žiedyno formą. Lauko gėlininkystės bandymų stotyje, kur nuo 1992 m. kaupiama 50 veislių ir rūšių kolekcija, geriausiai įvertintos:
- baltos: ‘Bergkristall’, ‘Brautschleier’, ‘Bronzelaub’, ‘Deutschland’, ‘Diamant’, ‘Weisse Gloria’;
- šviesiai rausvos: ‘Anita Pfeifer’, ‘America’, ‘Erica’;
- tamsiai rausvos: ‘Bremen’, ‘Düsseldorf’, ‘Gertrud Brix’, ‘Köln’, ‘Kvele’;
- raudonos: ‘Fanal’, ‘Glut’, ‘Mainz’;
- violetinio atspalvio: ‘Hyacinth’, ‘Opal’, ‘Amethyst’, ‘Gloria Purpurea’.
Vieta ir dirva
Geriausiai astilbės auga lengvame pavėsyje. Kaitrioje saulėje vasarą lapai gali apdegti, o dirva greičiau išdžiūsta. Idealios vietos yra prie tvenkinio ar upelio, kur šaknys pasiekia vandenį, bet tinka bet kuri dirva, kuri vasarą neišdžiūsta.
Dirva turi būti puveninga, derlinga: geriausiai tinka priemoliai ar durpingos dirvos, silpnai rūgščios ar neutralios. Astilbės vienodai blogai auga ir užmirkusioje dirvoje, kur šaknims trūksta deguonies, ir labai sausoje. Nualintą dirvą prieš sodinimą pagerinkite mėšlu ar kompostu.
Sodinimas
- Kada. Geriausia pavasarį arba rudenį, kai šilta, bet ne karšta. Astilbes galima sodinti per visą sezoną, net žydinčias, tik kuo vėliau sodinama, tuo ilgiau jas reikia laistyti.
- Gylis. Sodmens viršūnėlė neturi kyšoti virš žemės: užberkite ją maždaug 3 cm dirvos sluoksniu. Mulčiuojant gylis ne toks svarbus.
- Atstumai. Gėlynuose 50-70 cm tarp augalų, kad jie nesusilietų į vientisą masyvą ir kiekvienas augalas išliktų matomas.
- Po sodinimo pamulčiuokite perpuvusiu kompostu ar mėšlu, kad dirva būtų derlingesnė ir ilgiau išliktų drėgna.
Laistymas ir tręšimas
- Pirmą vasarą laistykite kelis kartus per savaitę ir saugokite, kad dirva neišdžiūtų. Būtina laistyti ir 2-3 savaites po sodinimo, jei nelyja.
- Vėliau, jei dirva sulaiko drėgmę, laistykite tik kai ji pradeda džiūti. Patikrinkite 2,5 cm gylyje: jei sausa, laistykite gausiai ir retai, o ne po truputį ir dažnai. Sausros metu laistykite ryte arba vakare, kad saulė neapdegintų lapų.
- Lauko gėlininkystės bandymų stotyje gerai mulčiuotos astilbės lengvose dirvose net per sausras dažnai nelaistomos, ir retai kuri veislė suvargsta.
- Derlingoje, drėgnoje dirvoje astilbėms papildomo tręšimo dažniausiai nereikia. Daugiamečiuose gėlynuose LGBS specialistai pataria rudenį patręšti kalio ir fosforo trąšomis, o pavasarį sulapojus nedidele azoto doze.
Žiemą
Nužydėjusius žiedynus galima palikti per žiemą: jie dekoratyvūs. RHS pataria visus stiebus ir senus lapus nupjauti iki žemės žiemą, prieš prasidedant naujam augimui.
Dauginimas
- Kerų dalijimas yra paprasčiausias būdas. RHS pataria dalyti įsitvirtinusius kerus maždaug kas ketverius metus pavasarį. Kerus išnarstykite arba supjaustykite taip, kad kiekviena dalis turėtų 1-2 pumpurus, ne ilgesnį kaip 3 cm šakniastiebį, geriausia su šaknimis.
- Sėklomis dauginti galima, bet neverta: sėklos labai smulkios (20 tūkst. sveria 1 g), prastai dygsta, o išaugę augalai nebeišlaiko veislės savybių.
Vazonuose
Vazonams tinka tik žemaūgės, 30-90 cm aukščio veislės. Jas reikės laistyti visą sezoną.
Bėdos
Tinkamoje vietoje astilbės beveik neserga. Pasitaiko straubliukų: jie išgraužia pusračio formos įrantas lapų kraštuose. Karštu sausu oru lapai gali apdegti: tai oro, ne ligos padarinys.
Reikalingi įrankiai
- KastuvasSodinimui ir kerams iškasti.
- PeilisKerams padalyti.
- LaistytuvasPirmą vasarą ir sausros metu.
Dažniausios klaidos
- Astilbės sodinamos kaitrioje saulėje, kur dirva greitai išdžiūsta ir lapai apdega.
- Sodinama užmirkstančioje vietoje, kur šaknims trūksta deguonies.
- Pirmą vasarą augalai nelaistomi.
- Laistoma po truputį ir dažnai, o ne retai ir giliai.
- Astilbės sodinamos per tankiai ir susilieja į vientisą masyvą.