Braškių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Fragaria × ananassa
Daugiausia braškių uogų sugadina pilkasis puvinys, ypač lietingą vasarą. Kitos ligos ir kenkėjai dažnai atkeliauja su daigais, todėl sveiki, sertifikuoti daigai ir sėjomaina yra pusė apsaugos.

Nuotrauka: Formulax, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Pilkojo puvinio būna tuo daugiau, kuo daugiau lyja uogoms bręstant: mulčiuokite ir netręškite per daug azoto.
- Antraknozė ir žemuoginės erkės dažnai atkeliauja su daigais: sodinkite tik sveikus, sertifikuotus.
- Braškes į tą pačią vietą sodinkite ne anksčiau kaip po 4 metų.
- Erkės ir tripsai labiausiai plinta sausu ir karštu oru, ypač po priedangomis.
Ligos
Pilkasis (kekerinis) puvinys
Pažeidžia uogas, žiedus, butonus, lapkočius, vaiskočius ir lapus. Uogos užsikrečia žydėjimo metu, bet jei orai sausi ir karšti, iš užkrėstų žiedų gali užaugti ir sveikos uogos. Ant nokstančių uogų atsiranda rudų minkštų dėmių, kurios greitai apima visą uogą, o vėliau ją aptraukia puri pilka apnaša. Ją palietus sporos dulka ir užkrečia sveikas uogas. Kiek uogų supus, tiesiogiai priklauso nuo kritulių uogų brendimo metu.

Pilkuoju puviniu apaugusi braškė tarp sveikų.
Nuotrauka: Ninjatacoshell, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Kaip apsisaugoti: rinkitės pilkajam puviniui atsparias veisles, nesodinkite žemose, užmirkstančiose vietose, laikykitės sėjomainos, mulčiuokite, laiku išravėkite piktžoles ir netręškite per daug azoto.
Antraknozė
Labai žalinga ir klastinga liga: augalai gali užsikrėsti dar daigyne, o požymiai pasirodo tik persodinus. Ant nesunokusių uogų atsiranda šviesiai ar tamsiai rudų, net juodų dėmių, ant prinokusių tamsiai raudonai violetinių, kurios greitai apima visą uogą. Ant lapų, ūsų ir stiebų atsiranda mažų tamsių dėmių, kurios apjuosia stiebą, augalai vysta ir greitai žūva. Ligai palanku aukšta temperatūra ir ilgai išsilaikanti drėgmė. Rinkitės atsparias veisles ir sodinkite sveikus daigus.
Šviesmargė
Plačiausiai paplitusi lapų liga. Ant lapų atsiranda apskritų ar kampuotų, nešvariai baltų dėmių su plačiu raudonai violetiniu apvadu. Plinta nuo žydėjimo iki vasaros vidurio, ypač šiltu ir drėgnu oru. Dažniau pažeidžiami jaunesni lapai, labiau nukenčia ankstyvosios veislės.

Šviesmargės dėmės ant braškės lapų.
Nuotrauka: AfroBrazilian, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Rudmargė
Vasaros pirmoje pusėje plinta lėtai, beveik nepastebimai, o rugpjūtį ir rugsėjį gali pažeisti iki 90 % lapų. Ant lapų atsiranda gana didelių, neryškių rudų, rausvai violetinių ar juodai rudų dėmių su juodais kauburėliais. Labiausiai nukenčia senesni lapai, ypač piktžolėtuose trečių metų braškynuose. Ligai palanku vėsu ir dažni lietūs. Ankstyvosios veislės serga mažiau.
Miltligė
Dažniausia ir žalingiausia po priedangomis ir šiltnamiuose auginamų braškių liga, sausomis karštomis vasaromis pasitaiko ir lauke. Apatinėje lapų pusėje ir ant lapkočių atsiranda baltų voratinklinių apnašų, lapų kraštai raukšlėjasi ir užsisuka į viršų tarsi laivelis, uogas dengia vaškui panašios apnašos. Sodinkite miltligei atsparias veisles, padeda ir laistymas bei geras apšvietimas.

Miltligė ant neprinokusių braškių uogų.
Nuotrauka: Dollymoon, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Gnomonija
Pažeidžia brandžius lapus ir gali sukelti nokstančių uogų minkštąjį puvinį. Išskirtinis požymis: V formos dėmės ant lapų su trimis skirtingų spalvų zonomis, nuo gyslų iki lapo krašto. Pasireiškia drėgnais orais vasaros antroje pusėje ar pavėsingoje lysvės pusėje.
Vytulys ir uogų odiškasis puvinys
Sukėlėjas gyvena dirvoje. Vytulys pavojingesnis: ant lapų atsiranda melsvai žalsvų dėmių, ant lapkočių raudonų, jaunesni lapai vysta, šaknies kaklelis parausta, ir kerelis žūva. Ant uogų odiškasis puvinys palieka gelsvų, vėliau bronzinių ar violetinių dėmių, minkštimas sustandėja. Labiau plinta karštą ir drėgną vasarą. Saugo sėjomaina, sveiki daigai ir atsparios veislės.
Kenkėjai
- Dirvos kenkėjai. Grambuolių ir spragšių lervos bei dirvinukų vikšrai graužia šaknis, augalai vysta ir nudžiūsta. Grambuolių ir spragšių lervos dirvoje gyvena 4-5 metus, todėl prieš sodinimą verta patikrinti, ar jų nėra.
- Žemuoginė erkė. Mikroskopinės, 0,2-0,25 mm erkės minta jaunais lapeliais kerelio viduryje. Lapai gelsta, raukšlėjasi, kerelis skursta, blogiau žiemoja ir dera. Plinta sausu ir karštu oru, ypač po priedangomis. Sodinkite tik sveikus daigus ir nesodinkite braškių po braškių.
- Paprastoji voratinklinė erkė gyvena apatinėje lapų pusėje: viršuje atsiranda smulkių gelsvų dėmelių, lapai gelsta ir džiūsta, apačioje matyti ploni voratinkliai. Plinta karštu (28-30 °C) ir sausu oru. Jų gausą labai mažina naudingosios grobuoniškosios erkės.

Voratinklinės erkės ir jų kiaušinėliai, smarkiai padidinta.
- Tripsai čiulpia žiedų, jaunų lapų ir uogų sultis: pažeistos dalys pabąla ir paruduoja, ant uogų audinys sukamštėja. Plinta sausu ir šiltu oru. Stebėkite geltonomis ar mėlynomis lipniomis gaudyklėmis.
- Avietinis žiedgraužis. Vabalai išgraužia skylučių lapuose, o patelės pagraužia žiedkočius: žiedpumpuris nukrinta arba parudavęs kybo. Daugiausia vabalų būna prieš pat žydėjimą.

Avietinis žiedgraužis (Anthonomus rubi).
Nuotrauka: gbohne from Berlin, Germany, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons
Kaip sumažinti žalą
- Sodinkite tik sveikus, sertifikuotus daigus.
- Laikykitės sėjomainos: į tą pačią vietą braškes sodinkite ne anksčiau kaip po 4 metų, nesodinkite po bulvių, pomidorų, agurkų, pupelių, aviečių ar daugiamečių pievų.
- Rinkitės ligoms atsparias veisles.
- Nesodinkite lomose, kur telkšo vanduo ir kaupiasi šaltas oras.
- Mulčiuokite ir laiku ravėkite: bent prieš žydėjimą ir rugpjūtį.
- Netręškite per daug azoto.
Kaip auginti braškes, rašome gide Braškės: sodinimas, priežiūra po derliaus ir dengimas.
Reikalingi įrankiai
- Lipnios gaudyklėsTripsams stebėti.
- KastuvasDirvai patikrinti, ar nėra grambuolių ir spragšių lervų.
Dažniausios klaidos
- Braškės sodinamos ten, kur ką tik augo braškės, bulvės, pomidorai ar avietės.
- Sodinami nežinomos kilmės daigai iš kaimyno braškyno.
- Braškės sodinamos lomoje, kur telkšo vanduo ir kaupiasi šaltas oras.
- Uždengtos žydinčios braškės nevėdinamos, ir užuomazgos pūva.