Buksmedžiai: priežiūra, ugniukas ir nykimas
Paprastasis buksmedis auginamas dėl tankios, tamsiai žalios lapijos ir gerai pakelia karpymą. Nuo 2018 metų Lietuvoje plinta buksmedinis ugniukas, kurio vikšrai gali visai nugraužti augalus, todėl buksmedžius reikia dažnai apžiūrėti.

Nuotrauka: Juan de Vojníkov, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Buksmedžiai auga saulėje ir pavėsyje, bet saulėje dirva turi būti drėgna, kitaip lapai nudega.
- Nuo ankstyvo pavasario kas kelias dienas apžiūrėkite, ar nėra voratinkliais suraizgytų lapų ir žalių vikšrų.
- Vikšrus rinkite rankomis, didelius plotus nuplaukite stipria vandens srove.
- Nykimo liga plinta šiltu ir drėgnu oru: karpykite tik sausu oru ir nelaistykite ant lapų.
Apie buksmedžius
Buksmedžių gentyje žinoma apie 50 rūšių. Auginamas paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens). Jis auga labai lėtai, o dėl tankios, tamsiai žalios lapijos sodinamas kultūriniuose želdynuose. Paprastasis buksmedis yra vienas būdingiausių gyvatvorių augalų.
Vieta ir sodinimas
Buksmedžiai auga ir saulėje, ir pavėsyje, net giliame. Jie pakelia įvairias dirvas, bet dirva turi būti laidi ir pastoviai drėgna. Saulėtoje vietoje drėgmė ypač svarbi: išdžiūvus dirvai lapai nudega.
Gyvatvorei paprastuosius buksmedžius sodinkite 30-40 cm atstumu, žemaūges veisles 10-15 cm atstumu. Gyvatvorė susiformuoja per 3-5 metus. Daugiau apie sodinimą rašome gide Gyvatvorė.
Priežiūra
Laistymas. Naujai pasodintiems buksmedžiams dirvą laikykite drėgną, bet neužmirkusią. Įsišakniję augalai dirvoje laistomi tik per ilgesnes sausras, o vazonuose laistyti reikia visus metus.
Tręšimas. Derlingoje dirvoje tręšti nereikia. Vazonuose augančius buksmedžius vasarą tręškite skystomis organinėmis trąšomis, o pavasarį pakeiskite viršutinį substrato sluoksnį šviežiu kompostu.
Karpymas. Jaunus augalus formuokite trumpindami stiebus trečdaliu, o vėliau vasarą, jei reikia, dar pakarpykite. Suaugusius buksmedžius geriausia karpyti tada, kai šių metų ūgliai sumedėja. Apleistus augalus galima smarkiai patrumpinti iki 15-30 cm virš žemės.
Buksmedinis ugniukas
Buksmedinis ugniukas yra invazinis drugys iš Rytų Azijos. Europoje oficialiai aptiktas 2006 metais. Lietuvoje pirmieji drugiai sugauti 2018 metais Vilniaus apskrityje, o 2021 metų vasarą apie pažeistus buksmedžius jau daug pranešė kauniečiai. Drugiai savaime plinta su vėju po 5-10 km per metus.

Buksmedinio ugniuko vikšras
Nuotrauka: böhringer friedrich, CC BY-SA 2.5, Wikimedia Commons
Kaip atpažinti. Vikšrai žalsvi, su juodomis ir plonomis baltomis juostelėmis, juoda blizgia galva, užauga iki 3,5-5 cm. Jie graužia lapus, palikdami tik centrinę gyslą ir lapo kraštą, gali graužti ir ūglių žievę. Graužimo vietos apraizgytos voratinkliais. Smarkiai pažeisti buksmedžiai paprastai neatsigauna ir žūva.
Gyvenimo ciklas. Per metus išsivysto 2-3 kartos, šiltose vietose iki 4. Vikšrai žiemoja pasislėpę tarp voratinkliais sutrauktų lapų, o pavasarį, atšilus orams, vėl pradeda maitintis.
Ką daryti be cheminių priemonių:
- Nuo ankstyvo pavasario dažnai apžiūrėkite buksmedžius, geriausia kas 2-3 dienas, ypač krūmų vidų.
- Vikšrus surinkite rankomis ir sunaikinkite.
- Didelius plotus nuplaukite stipria vandens srove.
- Feromoninėmis gaudyklėmis galima pastebėti, kada skraido drugiai.
- Ugniuko vikšrus medžioja ir natūralūs priešai: parazitinės musės ir vapsvos, kitos vapsvos, vorai ir skruzdėlės.
Buksmedžių nykimas
Tai grybinė liga, kurią sukelia Calonectria genties grybai. Jie ant nukritusių lapų išlieka gyvybingi iki 6 metų.

Buksmedžių nykimo pažeistas krūmas: lapai paruduoja ir krinta.
Nuotrauka: m.borden, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons
Kaip atpažinti. Lapai paruduoja ir nukrinta, atsiranda plikų lopų. Ant jaunų stiebų matyti juodų brūkšnių, jie džiūsta. Drėgnu oru apatinėje lapų pusėje atsiranda baltų sporų sankaupų.
Kada plinta. Liga labai greitai plinta šiltu ir drėgnu oru.
Ką daryti:
- Naujai įsigytus buksmedžius prieš sodinimą keturias savaites palaikykite atskirai ir stebėkite.
- Reguliariai apžiūrėkite augalus, kad ligą pastebėtumėte anksti.
- Ligotas dalis, nukritusius lapus ir paviršinį dirvos sluoksnį po sergančiais augalais pašalinkite ir išmeskite. Į kompostą nemeskite.
- Karpymo įrankius tarp skirtingų vietų nuvalykite dezinfekavimo priemone.
- Karpykite rečiau, kad krūmai geriau vėdintųsi, ir tik sausu oru. Gyvatvorės viršų karpykite išgaubtą, ne plokščią.
- Nelaistykite ant lapų. Mulčiuokite, kad lietaus lašai netaškytų dirvos ant lapų.
- Atsparesnės nykimui yra veislės ‘Faulkner’, ‘Rococo’, ‘National’ ir ‘Skylight’.
Jei buksmedžius nuolat kamuoja ugniukas ar nykimas, gyvatvorei verta rinktis kitus karpymą pakeliančius augalus, pavyzdžiui, kukmedžius, kalninius serbentus ar blizgančiuosius kaulenius.
Reikalingi įrankiai
- Gyvatvorių žirklėsBuksmedžiams karpyti.
- Dezinfekavimo priemonėĮrankiams valyti, kai karpote ligotus augalus.
- PirštinėsVikšrams rinkti ir ligotoms dalims šalinti.
- Feromoninė gaudyklėUgniukų drugiams pastebėti.
Dažniausios klaidos
- Buksmedžiai tikrinami retai, ir ugniuko vikšrai per kelias savaites nugraužia visus lapus.
- Ligoti lapai ir nukirptos šakelės metami į kompostą.
- Buksmedžiai karpomi drėgnu oru ir laistomi ant lapų, ir nykimo liga plinta greičiau.
- Įsigyti nauji augalai iškart sodinami šalia esamų, nors gali būti užkrėsti.
- Buksmedžiai sodinami saulėje, kur dirva greitai išdžiūsta, ir jų lapai nudega.