Gėlės ↗

Ežiuolės: saulėtos vietos daugiametės gėlės

Echinacea purpurea

Rausvažiedė ežiuolė yra sausrai atspari daugiametė gėlė, žydinti nuo liepos iki rugsėjo, kurią gausiai lanko bitės. Ji pakenčia daug, bet ne šlapią dirvą: užmirkstančioje vietoje ežiuolės neperžiemoja.

1 min skaitymoKaip rašome gidus

Ežiuolės

Nuotrauka: Krzysztof Golik, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Sodinkite saulėje, į laidžią dirvą: užmirkstančioje ežiuolės neperžiemoja.
  • Pirmais metais ežiuolės suformuoja tik lapų skrotelę, žydi nuo antrų metų.
  • Lietuvoje žydi apie 70 dienų, nuo liepos iki rugsėjo.
  • Kerus dalykite kas 4-6 metus, kai jie sutankėja.

Apie augalą

Rausvažiedė ežiuolė (Echinacea purpurea) yra astrinių šeimos daugiametis augalas, į Lietuvą atkeliavęs iš Šiaurės Amerikos. Gentyje devynios rūšys, kurios tarpusavyje kryžminasi: soduose auginamos rausvažiedė, siauralapė ir blyškioji ežiuolės. Be įprastų rausvų, jau yra veislių baltais, geltonais ir ryškiai raudonais žiedlapiais.

Ežiuolės auga 60-150 cm aukščio, šakotais stiebais. Lietuvoje jos pradeda augti balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje ir žydi ilgai, apie 70 dienų, nuo liepos iki rugsėjo. Pirmais metais iš sėklos ar daigo išaugusios ežiuolės suformuoja tik lapų skrotelę ir žydi pavieniui, o nuo antrų metų pražysta visos. Žydinčias ežiuoles gausiai lanko bitės ir kiti vabzdžiai.

Rausvažiedė ežiuolė vertinama ir kaip vaistinis augalas, bet šiame gide rašome apie ją kaip apie gėlę.

Vieta ir dirva

Ežiuolės pakenčia pavėsį, bet geriau auga saulėje. Jos atsparios sausrai ir pakenčia sausą ar vidutinio drėgnumo dirvą. Venkite nelaidžios, dažnai užmirkstančios dirvos: tokiose vietose ežiuolės neperžiemoja. Geriausiai tinka pakankamai derlinga, geros struktūros dirva.

Dirva turi būti be piktžolių: pirmais metais augalai dar nedideli, juos reikia daug ravėti, o vėliau problemų kelia daugiametės piktžolės.

Sodinimas ir dauginimas

  • Daigais. Patogiausia ežiuoles sodinti daigais, užaugintais šiltnamyje ar vazonėliuose. Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto bandymuose daigai sodinti gegužės pabaigoje.
  • Sėklomis. Sėkite stratifikuotą sėklą: lauke sudygsta tik 15-20 % sėklų. Sėklos subręsta ir Lietuvoje, o išbyrėjusios nesunkiai sudygsta pačios.
  • Dalijimu. Ežiuoles galima dauginti ir kero dalijimu. Ajovos universitetas pataria sutankėjusius kerus dalyti kas 4-6 metus.

Priežiūra

  • Žiedynai. Nuskinant nužydėjusius žiedynus ežiuolės žydi ilgiau ir nesisėja po visą gėlyną: jos sėjasi labai lengvai.
  • Arba palikite. Jei žiedynų nenukirpsite, jie stovės visą žiemą, o jų sėklas les dagiliai ir kiti paukščiai.

Bėdos

Ajovos universitetas mini, kad ežiuolės gali sirgti astrų gelta.

Reikalingi įrankiai

  • KastuvasSodinimui ir kerams padalyti.
  • SekatoriusNužydėjusiems žiedynams nukirpti.

Dažniausios klaidos

  • Ežiuolės sodinamos užmirkstančioje dirvoje, kur jos neperžiemoja.
  • Ežiuolės sodinamos piktžolėtoje vietoje, kur jaunus augalus nustelbia daugiametės piktžolės.
  • Laukiama žiedų pirmais metais, nors ežiuolės tada dažniausiai suformuoja tik lapų skrotelę.

Šaltiniai

  1. E. Dambrauskienė (LSDI): Verslinis ežiuolių auginimas, „Mano ūkis“ (2010)
  2. Iowa State University Extension: Growing Coneflowers in Iowa