Kambariniai augalai ↗

Kambarinių augalų ligos ir kenkėjai: kodėl gelsta lapai

Kai kambarinis augalas skursta, dažniausiai kalta ne liga ar kenkėjai, o netinkamos sąlygos: per daug ar per mažai vandens, šviesos ar šilumos. Daugumą bėdų išspręsite pakeitę priežiūrą. Gide surašėme požymius ir jų priežastis, o toliau ligas ir kenkėjus, kurie dažniausiai pasitaiko namuose.

5 min skaitymoKaip rašome gidus

Santrauka

  • Pirmiausia patikrinkite šviesą, laistymą, temperatūrą ir oro drėgmę: dažniausiai bėda ten.
  • Išimkite augalą iš vazono ir apžiūrėkite šaknis: sveikos šviesios ir tvirtos, apipuvusios tamsios ir minkštos.
  • Pavienis gelstantis apatinis lapas yra normalu. Kai gelsta daug lapų, ieškokite priežasties.
  • Kenkėjų apniktą augalą atskirkite nuo kitų ir valykite, plaukite ar nubraukite kenkėjus.
  • Naujus augalus kelias savaites laikykite atskirai ir apžiūrėkite apatinę lapų pusę.

Pirmiausia apžiūrėkite sąlygas ir šaknis

Jei turite daug augalų, sergantį pirmiausia atskirkite nuo kitų, kol išsiaiškinsite, kas jam yra. Paskui patikrinkite, ar jis gauna tiek šviesos, vandens, šilumos ir oro drėgmės, kiek reikia būtent šiam augalui.

Daug pasako šaknys. Atsargiai išverskite augalą iš vazono: sveikos šaknys šviesios ir tvirtos, o apipuvusios tamsios, minkštos ir lengvai atsiskiria. Jei vazono dugne stovi vanduo, jį išpilkite.

Senesni apatiniai lapai ilgainiui natūraliai pagelsta ir nukrenta, tai nėra bėda. Bet jei keičiasi didelės dalies lapų spalva, reikia ieškoti priežasties.

Ką rodo lapai

  • Gelsta ir krenta daug lapų. Priežasčių gali būti daug: per daug ar per mažai vandens, per didelis vazonas, per tamsi vieta, per šalta, staigus atšalimas ar skersvėjis. Apžiūrėkite šaknis ir, jei reikia, laistykite rečiau arba dažniau. Jei vazonas daug per didelis ir šaknys jo neužpildo, persodinkite į mažesnį. Žiemą augalus statykite šviesiau, pavyzdžiui, ant pietinės palangės, ir toliau nuo skersvėjų.
  • Gelsta ir krenta seni ir nauji lapai vienu metu. Tai per gausaus laistymo požymis. Kartu dažnai ruduoja lapų vidurys, atsiranda pelėsio dėmių, pūva stiebas, o šaknys tamsios ir minkštos. Ilgainiui augalas gali visai sukristi. Leiskite žemei pradžiūti ir laistykite tik tada, kai jos viršus sausas. Jei šaknų gumulas permirkęs, persodinant jį galima nusausinti popieriniu rankšluosčiu.
  • Vysta, nors žemė šlapia. Apipuvusios šaknys nebegali sugerti vandens, todėl augalas vysta šlapioje žemėje. Laistydami tik pakenksite. Leiskite žemei pradžiūti ir patikrinkite šaknis.
  • Vysta, lapų kraštai rudi ir traškūs, žemė sausa. Augalui trūksta vandens. Tada pirmiausia gelsta ir krenta seni apatiniai lapai, o žiedai greitai nuvysta ar nukrenta. Gerai palaistykite.
  • Ruduoja lapų galiukai ir kraštai. Dažniausiai per sausas oras, ypač žiemą, kai šildoma, arba per retas laistymas. Gali kenkti ir arti stovintis radiatorius ar skersvėjis. Padidinkite oro drėgmę: sustatykite vazonus kartu arba pastatykite ant padėklo su drėgnu žvyru ar keramzitu.
  • Rudos išdegusios dėmės, lapai išblukę. Per daug tiesioginės saulės, pavyzdžiui, vasarą prie pietinio lango. Margų lapų šviesesnės dalys nudega greičiau. Perkelkite augalą į pavėsingesnę vietą.
Paprikos lapas su didele išblukusia dėme

Saulės nudegintas paprikos lapas.

Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Augalas ištįsta, lapai blyškūs, margi lapai žaliuoja. Per mažai šviesos. Kartu prastai žydi, gelsta ir krenta apatiniai lapai. Perkelkite arčiau lango ir nuvalykite dulkes nuo lapų.
Vazone augantis kaktusas, ištįsęs ir išlinkęs į šviesą

Šviesos stokojantis kaktusas ištįsta.

Nuotrauka: Sloman at English Wikipedia, Public domain, Wikimedia Commons

  • Lapai pajuoduoja, nusvyra, augalas sukrenta. Taip atrodo pašalimas, dažniausiai nešildomoje patalpoje ar ant šaltos palangės. Nuo karščio lapai vysta, susisuka, blunka ir tampa traškūs.
  • Šviesios dėmės ar žiedai ant lapų. Dažniausiai nuo šalto vandens lašų, aerozolių, pavyzdžiui, valymo priemonių, arba per daug saulės. Laistykite kambario temperatūros vandeniu.
  • Lapai susiraukšlėję ar susisukę. Dažniausiai nevienodai laistant, kol auga nauji lapai, arba kai dieną ir naktį temperatūra labai skiriasi. Nelaikykite augalo skersvėjyje ir laistykite reguliariai, kad žemė neišdžiūtų kiaurai, bet ir nebūtų permirkusi.
  • Iškilios kamštinės dėmelės apatinėje lapų pusėje. Tai edema: augalas paima daugiau vandens, nei išgarina. Dažniausiai dėl per gausaus laistymo, ypač kai drėgna ir oras nejuda. Laistykite saikingiau ir pagerinkite oro judėjimą. Pažeistų lapų nenuskinkite.
Fikuso lapas su daugybe smulkių rusvų dėmelių

Edema ant smuikalapio fikuso lapo.

Nuotrauka: BezierBaby, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Baltas apnašas ant žemės ar vazono krašto. Susikaupė per daug druskų nuo trąšų ar laistymo. Nuo jų ruduoja lapų galiukai, krenta apatiniai lapai, augalas lėčiau auga ir vysta. Laistykite gausiai, kad vanduo ištekėtų pro skylę, ir tręškite rečiau.

Visiškai pagelstančius, parudavusius, susitraukusius ar pelėsiu apėjusius lapus nukirpkite: jie nebeatsigaus. Daugiausia žalius lapus palikite, kol augalas išaugins naujų, kitaip jis atsigaus lėčiau.

Ligos

Kambariniai augalai serga retai, dažniausiai ten, kur oras nejuda ir per drėgna.

  • Pilkasis pelėsis. Ant stiebų, lapų ar žiedų atsiranda pūkuotas pilkai rudas apnašas. Pašalinkite pažeistas ir nudžiūvusias dalis, išvėdinkite, nepalikite šlapių lapų vėsią naktį.
Bazilikas vazone su pilkai rudu pūkuotu pelėsiu

Pilkasis pelėsis ant baziliko vazone.

Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Miltligė. Lapai tarsi apibarstyti baltais miltais. Pagerinkite oro judėjimą ir sąlygas.
Begonijos lapai su balta miltuota apnaša

Miltligė ant begonijos lapų.

Nuotrauka: Scot Nelson from USA, CC0, Wikimedia Commons

  • Lapų dėmėtligė. Tamsios dėmės su geltonu kraštu. Pašalinkite pažeistus lapus, nestatykite augalų per tankiai.
Hibisko lapas su tamsiomis dėmėmis geltonais kraštais

Bakterinė lapų dėmėtligė ant hibisko: tamsios dėmės su geltonu apvadu.

Nuotrauka: Scot Nelson from USA, CC0, Wikimedia Commons

  • Šaknų ir stiebo puvinys. Šaknys tamsios ir minkštos, stiebas prie žemės pūva, augalas vysta. Dažniausiai dėl per gausaus laistymo ar blogai vandenį praleidžiančios žemės. Kaktusų ir sukulentų stiebai pūva ir per drėgnoje vonioje.

RHS kambariniams augalams fungicidų nerekomenduoja: daugumos grybinių ligų išvengsite ir jas sustabdysite pagerinę sąlygas, vėdinimą ir išretinę augalus.

Kenkėjai

Kenkėjai į namus dažniausiai patenka su naujai pirktais augalais arba su tais, kurie vasarą stovėjo lauke. Pastebėję kenkėjų, augalą atskirkite nuo kitų, kol jų atsikratysite: tai gali užtrukti kelias savaites. Vieną kartą nuvalyti ar nuplauti neužtenka, procedūrą teks kartoti.

  • Amarai. Smulkūs, minkšti, kriaušės formos, dažniausiai žali, bet būna ir rožinių, rudų, juodų ar geltonų. Siurbia sultis ant jaunų ūglių ir apatinėje lapų pusėje: lapai gelsta ir deformuojasi, nauji pumpurai būna iškrypę. Lapai tampa lipnūs ir blizgūs, ant jų gali augti juodas suodligės pelėsis. Nuplaukite vandeniu, nurinkite arba nuvalykite vatos krapštuku, suvilgytu spiritu.
Tankiai amarų apnikęs hibisko žiedpumpuris

Amarai ant hibisko žiedpumpurio.

Nuotrauka: Jacopo Werther, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Miltuotieji kirmėliai. Smulkūs, iki 6 mm, lėti, apsigaubę baltu vaškiniu sluoksniu, todėl atrodo tarsi vatos kamuoliukai. Slepiasi apatinėje lapų pusėje ir lapų pažastyse. Siurbia sultis, augalas skursta ir deformuojasi, lapai lipnūs. Pavienius nuvalykite vatos krapštuku, suvilgytu spiritu. Labai apniktą augalą geriau išmesti.
Miltuotasis kirmėlis ant orchidėjos žiedpumpurio

Miltuotasis kirmėlis (Pseudococcus longispinus) ant orchidėjos žiedpumpurio.

Nuotrauka: Gianni Del Bufalo, CC BY 2.0, Wikimedia Commons

  • Skydamariai. Nejudrūs, be matomų kojelių, primena prie lapo ar stiebo prilipusius šviesiai rudus žvynelius. Laikosi ant stiebų ir apatinėje lapų pusėje. Kai kurie išskiria lipnias išskyras, ant kurių auga suodligė. Pavienius nugramdykite nagu.
Rudi skydamariai ir lipnios išskyros ant fikuso lapo

Skydamariai (Coccus hesperidum) ir blizgančios lipnios jų išskyros ant fikuso lapo.

Nuotrauka: Whitney Cranshaw, Colorado State University, Bugwood.org, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons

  • Voratinklinės erkės. Tokios smulkios, kad dažniau pastebima žala nei jos pačios: viršutinėje lapų pusėje smulkūs šviesūs taškeliai, augalas atrodo išblukęs, lapai bronzėja ar gelsta. Stipriai apniktuose augaluose matyti plonas voratinklis. Dažniau pasitaiko ant augalų, kurie visus metus auga viduje. Tvirtus augalus nuplaukite stipria vandens srove, ypač apatinę lapų pusę, ir kartokite.
Voratinklinių erkių pažeistas išblukęs lapas su voratinkliu

Voratinklinių erkių pažeidimai: smulkūs šviesūs taškeliai, išblukęs lapas ir plonas voratinklis.

Nuotrauka: Olllli, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Smulkios juodos muselės. Apie 3 mm, silpnai skraido prie žemės paviršiaus ir lango. Suaugusios augalų neėda, bet jų baltos lervos juoda galvute gyvena žemėje ir gali graužti šaknis, ypač jaunų augalų. Daugiausia jų būna durpingoje, nuolat šlapioje žemėje. Leiskite žemei tarp laistymų pradžiūti: sausoje žemėje lervos žūva. Nepalikite vandens padėkle. Lipnios gaudyklės padės jas pastebėti.
Tamsi smulki muselė ilgais ūsais šalia milimetrų skalės

Grybinė muselė (Sciaridae), suaugusi.

Nuotrauka: Python (Peter Rühr), CC BY 3.0, Wikimedia Commons

  • Baltasparniai. Labai smulkūs, balti, panašūs į mažytes kandis. Pajudinus augalą, pakyla ir vėl nutupia. Siurbia sultis, lapai gelsta ir žūva, tampa lipnūs. Nuplaukite augalą, ypač apatinę lapų pusę.
Baltas šiltnamio baltasparnis iš arti

Šiltnamio baltasparnis (Trialeurodes vaporariorum), apie 1,5 mm.

Nuotrauka: NobbiP, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Tripsai. Smulkūs, siauri, geltonai ar juodai rusvi, sunkiai matomi be didinamojo stiklo. Lapai pasidaro sidabriški ar taškuoti, panašiai kaip nuo erkių, gali anksčiau nukristi. Pažeisti pumpurai neišsiskleidžia, žiedai dryžuoti ar deformuoti. Nuplaukite lapus vandeniu.
Gelsvas pailgas tripsas ant lapo

Tripsas (Frankliniella occidentalis) ir šviesūs čiulpimo taškeliai lape.

Nuotrauka: Frank Peairs, Colorado State University, Bugwood.org, CC BY 3.0, Wikimedia Commons

Prevencija

  • Rinkitės sveikus augalus ir prieš perkant apžiūrėkite apatinę lapų pusę bei vazoną.
  • Naujus augalus šešias savaites laikykite atskirai ir kas savaitę apžiūrėkite. Smulkiems kenkėjams pamatyti tinka didinamasis stiklas.
  • Vasarą lauke stovėjusius augalus prieš įnešant išimkite iš vazono ir apžiūrėkite žemės gumulą: kenkėjų dažniausiai būna jo paviršiuje.
  • Persodinkite į pirktą substratą, o ne į sodo žemę, kurioje gali būti kenkėjų.
  • Lygius lapus kas 2-3 savaites nuplaukite drungnu vandeniu ar nuvalykite drėgna šluoste: taip ir kenkėjų mažiau, ir augalas gražesnis.
  • Patenkinkite augalo poreikius: nusilpę augalai kenkėjų apnikami dažniau.

Apie kasdienę priežiūrą: Kambarinių augalų priežiūra.

Reikalingi įrankiai

  • Didinamasis stiklasErkėms, tripsams ir kenkėjų jaunikliams pamatyti.
  • SekatoriusPažeistiems lapams ir ūgliams nukirpti.
  • Vatos krapštukaiKenkėjams nuo lapų ir stiebų nuvalyti.
  • Lipnios gaudyklėsSmulkioms muselėms ir baltasparniams pastebėti.

Dažniausios klaidos

  • Vystantis augalas dar labiau laistomas, nors žemė šlapia.
  • Nepatikrinamos šaknys ir ieškoma ligos, kai kaltas laistymas.
  • Naujas augalas iškart statomas tarp kitų.
  • Nukerpami beveik žali lapai, nors augalas dar neišaugino naujų.
  • Kenkėjai nuvalomi vieną kartą ir daugiau nebetikrinama.

Šaltiniai

  1. RHS: How to grow houseplants
  2. RHS: How to help a poorly houseplant
  3. RHS: Leaf damage on houseplants
  4. Clemson Cooperative Extension HGIC 2252: Common Houseplant Insects & Related Pests
  5. Clemson Cooperative Extension HGIC 1459: Indoor Plants, Watering
  6. Clemson Cooperative Extension HGIC 1450: Indoor Plants, Cleaning, Fertilizing, Containers & Light Requirements