Kopūstų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Brassica oleracea
Kopūstų lapus graužia baltukų, kandžių ir pelėdgalvių vikšrai, šaknis kopūstinė musė, o rūgščioje dirvoje plinta šaknų gumbas. Daugumą jų sustabdo sėjomaina, kryžmažiedžių piktžolių naikinimas ir tvarka po derliaus.
Santrauka
- Šaknų gumbas plinta rūgščioje dirvoje: kalkinkite, o rizikingoje vietoje kopūstų nesodinkite dažniau nei kas 8 metai.
- Daigus į lauką sodinkite sužaliavus ievoms: taip mažiau pakenkia pavasarinė kopūstinė musė.
- Naikinkite kryžmažiedes piktžoles, kuriose veisiasi spragės, amarai ir kandys.
- Po derliaus kotus pašalinkite iš dirvos, saugykloje laikykite apie 0 °C.
Ligos
Šaknų gumbas
Ant šaknų atsiranda įvairaus dydžio išaugų, šaknų plaukelių mažai, todėl augalas negali apsirūpinti vandeniu ir maisto medžiagomis: kopūstai silpnai auga ir nesuka gūžių. Liga plinta rūgščiose dirvose. Rūgščią dirvą kalkinkite, naikinkite kryžmažiedes piktžoles, o kopūstus į tą pačią vietą sodinkite ne dažniau kaip kas 8 metai. Po derliaus kotus pašalinkite iš dirvos.

Šaknų gumbo pažeistos žiedinio kopūsto šaknys.
Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Daigų juodoji kojelė
Šaknies kaklelis pajuosta, suplonėja ir pradeda pūti, anksti užsikrėtę daigai išvirsta. Ligai palanku rūgšti, gausiai laistoma žemė ir tankiai augantys daigai. Daigus auginkite kasetėse, substratą dezinfekuokite.

Juodoji kojelė: daigo stiebelis prie žemės patamsėja ir suplonėja. Nuotraukoje žiedinio kopūsto daigas.
Nuotrauka: Jochen Kreiselmaier, Pflanzenschutzberater am DLR-Rheipfalz in Neustadt/Wstr., CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Alternariozė (juodoji dėmėtligė)
Ant išorinių lapų atsiranda smulkių juodų apskritų dėmelių, kurios plečiasi, centrai paruduoja. Gūžės užauga mažos, o sandėlyje pūva. Pasireiškia vasaros antroje pusėje, kai 20-24 °C ir labai drėgna.

Alternariozė: juodos dėmės ant kopūsto gūžės lapų.
Nuotrauka: Agronom, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Fomozė
Ant lapų ir lapkočių atsiranda pilkšvai rusvų, apskritų, džiūvančių dėmių su melsvai pilkais pakraščiais ir daug juodų taškelių. Augalai vysta ir žūva. Ligai palanku 20-24 °C ir 60-80 % drėgmė. Laikykitės 4 metų sėjomainos ir naikinkite piktžoles.

Fomozė: šviesios dėmės su smulkiais juodais taškeliais. Nuotraukoje rapso lapas.
Nuotrauka: EleanorBrock, CC BY 4.0, Wikimedia Commons
Fuzariozė
Lapai gelsta, vysta, ant jų matyti neryškių dėmių su patamsėjusiomis gyslomis, o perpjautame stiebe ar lapkotyje paruduoja vandens indų ratas. Lapai anksti nukrinta, gūžės užauga mažos. Ligai palanku 20-25 °C. Laikykitės 5-6 metų sėjomainos ir rinkitės atsparias veisles.
Puviniai
- Kekerinis puvinys dažnai atsiranda ant kitų ligų ar kenkėjų pažeidimų: didelės rudos vandeningos dėmės, vėsiu oru pilka apnaša su juodais sklerocijais. Plinta lyjant ir per mechaninius pažeidimus.
- Sklerotinis puvinys lietingais metais: išoriniai lapai pūva, tęžta, tarp jų susidaro balta, vatai panaši grybiena.
- Šlapiasis puvinys drėgnu ir šiltu oru: išoriniai lapai ir kotai gleivėja, pūva, gūžės dvokia. Labiausiai plinta lietingomis karštomis vasaromis.

Sklerotinis puvinys ant kaliaropės lapo: balta, vatą primenanti grybiena.
Nuotrauka: Jochen Kreiselmaier, Pflanzenschutzbrater am DLR-Rheinpfalz in Neustadt/Wstr., CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Saugykloje kopūstus laikykite apie 0 °C, ne aukščiau kaip +1 °C, ir nelaikykite kartu su morkomis, bulvėmis, ridikais ar griežčiais, kurie serga tuo pačiu šlapiuoju puviniu.
Gyslų bakteriozė (juodasis puvinys)
Pajuoduoja vandens indai, lapas nuo krašto link centro gelsta, džiūsta, raukšlėjasi ir tampa tarsi permatomas. Ligai palanku 27-30 °C ir didelė drėgmė, ją skatina intensyvus tręšimas, tankūs pasodinimai, užmirkę daigai ir kopūstų auginimas toje pačioje vietoje. Rinkitės termiškai dezinfekuotą sėklą ir laikykitės 3-4 metų sėjomainos.

Gyslų bakteriozė: nuo lapo krašto plintanti V formos ruda dėmė.
Nuotrauka: Scot Nelson, CC0, Wikimedia Commons
Kenkėjai
- Pavasarinė kopūstinė musė. Lervos graužia šaknis ir stiebo požeminę dalį, smulkias šakneles visai nuėda. Daigus į lauką sodinkite kuo anksčiau, sužaliavus ievoms, naikinkite bastutines piktžoles.

Pavasarinė kopūstinė musė (Delia radicum).
Nuotrauka: AfroBrazilian, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
- Ropinis ir kopūstinis baltukai. Vikšrai graužia lapus, palikdami tik gyslas, ropinio baltuko vikšrai graužia landas ir gūžėse.

Kopūstinio baltuko vikšrai.
Nuotrauka: Вальдимар, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
- Kopūstinė kandis. Vikšrai išėda lapo minkštimą, palikdami tik ploną odelę: susidaro „langeliai“, kurie išdžiūvę ištrupa į skyles. Stebėkite feromoninėmis gaudyklėmis.

Kopūstinė kandis (Plutella xylostella).
Nuotrauka: Mike Pennington, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons
- Kopūstinis pelėdgalvis. Vikšrai lapuose išgraužia stambias ovalias skyles, o gūžėse gilias landas, užterštas išmatomis.

Kopūstinio pelėdgalvio vikšrų išgraužta savojos kopūsto gūžė.
Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
- Kryžmažiedinės spragės. Smulkūs šokinėjantys vabalai lapuose išgraužia smulkias skylutes. Nevėlinkite sėjos ir naikinkite bastutines piktžoles.

Kryžmažiedinė spragė (Phyllotreta striolata).
Nuotrauka: Sanja565658, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
- Rapsinis pjūklelis. Pilkšvai žalios, raukšlėtos, juodagalvės lervos graužia lapus, dažnai palikdamos tik gyslas.

Rapsinio pjūklelio lerva ant ridikėlio lapo.
Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
- Kopūstinis amaras. Lapai pagelsta ar parausta, kraštai užsiraito žemyn, gūžės būna mažesnės ir purios.

Kopūstinio amaro kolonijos ant brokolio lapų.
Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY 4.0, Wikimedia Commons
- Tripsai dažniausiai pasirodo birželio pabaigoje, labiausiai kenkia vidutinio ankstyvumo ir vėlyviesiems rauginimui skirtiems kopūstams. Lapai ir gūžės įgauna sidabrišką atspalvį, atsiranda karpučių. Kai tripsai sulenda tarp gūžės lapų, juos sunku pasiekti.
- Šliužai išgraužia netaisyklingas skyles, aktyviausi naktį, ypač lietingais metais.

Ispaninis arionas, vienas žalingiausių šliužų Lietuvoje.
Nuotrauka: Sq8ju, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Kopūstinėms musėms stebėti tinka geltonos, tripsams mėlynos lipnios gaudyklės.
Kaip sumažinti žalą
- Kopūstus į tą pačią vietą sodinkite kas 4-5 metai, o jei yra šaknų gumbo rizika, ne anksčiau kaip po 8-9 metų.
- Rūgščią dirvą kalkinkite.
- Daigus auginkite kasetėse, ne per tankiai, neperlaistykite.
- Naikinkite piktžoles, ypač kryžmažiedes.
- Po derliaus pašalinkite kotus ir augalų liekanas, dirvą giliai sukaskite.
- Laikymui atrinkite tik sveikas gūžes.
Kaip auginti kopūstus, rašome gide Kopūstai.
Reikalingi įrankiai
- Lipnios gaudyklėsKopūstinėms musėms ir tripsams stebėti.
- Feromoninės gaudyklėsKopūstinėms kandims stebėti.
Dažniausios klaidos
- Kopūstai auginami toje pačioje vietoje kas kelerius metus.
- Rūgšti dirva nekalkinama, ir plinta šaknų gumbas.
- Daigai auginami per tankiai, gausiai laistomoje rūgščioje žemėje.
- Kotai paliekami dirvoje, o kopūstai saugykloje laikomi su morkomis ir bulvėmis.