Daržovės ↗

Krienai: auginiai, sodinimas, priežiūra ir kasimas

Armoracia rusticana

Krienai dauginami tik šaknelių auginiais. Kad šaknys užaugtų storos, tiesios ir nešakotos, reikia derlingos, giliai įdirbtos dirvos, tinkamų auginių ir drėgmės, o kasant svarbu surinkti visas nuolaužas, kad krienai netaptų piktžole.

4 min skaitymoKaip rašome gidus

Krienai

Nuotrauka: Krzysztof Ziarnek, Kenraiz, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Krienams reikia puveningos, giliai įdirbtos, vidutinio sunkumo dirvos ir drėgmės: sunkioje dirvoje šaknys šakotos.
  • Sodinkite 25-30 cm ilgio ir 0,8-1,2 cm storio šakneles anksti pavasarį.
  • Prieš sodinimą nutrinkite šaknelių šoninius pumpurus, kad šaknys užaugtų tiesios.
  • Kaskite vėlai rudenį arba anksti pavasarį, kol neišaugo lapai.
  • Po kasimo kruopščiai surinkite visas šaknų nuolaužas: jos suželia kaip piktžolės.

Dirva ir vieta

Augantiems krienams reikia ir drėgnos dirvos, ir drėgno oro: labai karštą ir sausą vasarą jie auga blogai. Geros šaknys užauga tik puveningose, giliai įdirbtose, vidutinio sunkumo priesmėlio dirvose ar durpynuose, kurių pH neutralus ar silpnai rūgštus.

  • Sunkios dirvos netinka: šaknys būna šakotos, kreivos, prastesnio skonio, sunku kasti.
  • Labai lengvoje smėlio dirvoje gali trūkti drėgmės.
  • Krienų šaknys įsiskverbia labai giliai, bet smulkių šaknelių turi nedaug, todėl dirva turi būti turtinga maisto medžiagų.
  • Prieš sodinimą išnaikinkite piktžoles, ypač daugiametes, nes kelerius metus vienoje vietoje augančiuose krienuose jas sunku sunaikinti. Rudenį įterpkite mėšlo ir fosforo bei kalio trąšų ir dirvą įdirbkite kuo giliau.

Veislės. Dažniausiai auginami vietiniai krienai, nuo seno gerai vertinami ir latviški: ‘Ryga’, ‘Marupe’, ‘Jelgava’, ‘Valmiera’.

Auginiai

Krienai dauginami tik šaknelių auginiais: vienametėmis šoninėmis šaknelėmis, nupjautomis nuo maistui tinkamų šaknų. Iš viršutinės šaknelės dalies (buvusios prie pagrindinės šaknies) augs lapų skrotelė, o iš apatinės šaknys. Kad sodinant nesumaišytumėte galų, apatinį galą nupjaukite įstrižai.

  • Ilgis. Pasodintos šaknelės į ilgį neauga, tik storėja. Sodinkite ne trumpesnes kaip 25 cm: Latvijos žemės ūkio akademijos tyrimuose didžiausias derlius gautas sodinant 25-30 cm šakneles.
  • Storis. Lietuvoje rekomenduojama 0,8-1,2 cm. Plonesnės per metus gali nepasiekti reikiamo storio.
  • Laikymas. Surūšiuotas šakneles suriškite į pundelius, žiūrėdami, kad nesumaišytumėte viršūnių, ir per žiemą laikykite sandėlyje ar kaupe, sluoksniuodami su smėliu ar durpėmis.

Pumpurų nutrynimas

Šaknelės per visą ilgį turi daug miegančių pumpurų, iš kurių išauga šoninės šaknys. Šakoti krienai menkos vertės, todėl šiuos pumpurus pašalinkite prieš sodinimą.

  1. Dvi savaites prieš sodinimą šakneles išimkite iš laikymo vietos ir laikykite šiltai, palaistykite arba sluoksniuokite su drėgnomis durpėmis, kad pumpurai pabustų.
  2. Pradėjusius sprogti pumpurus nutrinkite šiurkščia medžiaga per visą šaknelę, palikdami viršuje 1-1,5 cm lapams augti ir apačioje 2-3 cm šaknims augti.

Taip sunaikinama iki 90 % šoninių pumpurų, ir šaknys užauga tiesios. Miegančius, dar nepabudusius pumpurus trinti mažai naudinga: apie 70 % jų lieka. Be to, sudaiginti auginiai dirvoje sudygsta 5-7 dienomis anksčiau.

Sodinimas

  • Kada. Anksti pavasarį, kai tik galima įeiti į dirvą. Pavėlavus derlius labai sumažėja, o jei dar trūks drėgmės, krienus gali tekti auginti dvejus metus.
  • Kaip. Geriausiai krienai auga pasodinti pusiau vertikaliai: viršutinė šaknelės dalis 2-4 cm, apatinė 12-14 cm gylyje. Paprasčiau šakneles guldyti horizontaliai į vagutę ir užberti 4-8 cm žemių sluoksniu. Kuo giliau pasodinti, tuo ilgiau dygsta.
  • Atstumai. Šaknelių viršūnes išdėliokite viena kryptimi, kas 30-35 cm, tarp eilių palikite 70-80 cm.

Priežiūra

  • Praėjus 6-8 dienoms po sodinimo, dirvą supurenkite, kad žūtų dygstančios piktžolės. Sudygus krienams, tarpueilius purenkite, iš pradžių sekliau, vėliau giliau. Paaugę lapai uždengia tarpueilius ir nustelbia piktžoles.
  • Kai lapai užauga 15-20 cm, krienus apkaupkite.
  • Kad užaugtų geros šaknys, pirmiausia turi užaugti galinga lapija, todėl krienams reikia daug azoto, ne mažiau nei kopūstams, ir fosforo bei kalio. Tręškite du kartus: 3-4 savaitės po sodinimo ir vasaros viduryje, kai kaupiate.

Ligos ir kenkėjai

  • Krieninis lapgraužis ir spragės. Lapuose išgraužia skyles: krieninis lapgraužis ypač šiaurinėje Lietuvoje. Spragės krienų lapus gali pažeisti smarkiai.
Juodai ir gelsvai dryžuotas vabalėlis ant lapo

Spragė Phyllotreta armoraciae.

Nuotrauka: AfroBrazilian, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Baltosios rūdys (Albugo candida). Ant lapų ir stiebų iškyla baltų, miltelių pavidalo pūslelių, pavienių arba susiliejusių į didelius plotus. Kai liga apima visą augalą, pažeistos dalys sustorėja ir iškrypsta, o žiedai netenka spalvos ir pažaliuoja. Sukėlėjas žiemoja augalų liekanose ir daugiamečių augalų, tarp jų krienų, audiniuose. Jį išnešioja vėjas, lietus ir vabzdžiai, labiausiai jis plinta drėgnu ir vėsiu oru (10-25 °C), kai krinta rasa, laikosi rūkas ar ilgai lyja. Ta pati liga puola visus kryžmažiedžius: ridikus, kopūstus, rapsus, laukines garstyčias.
Ridiko lapai su daugybe baltų pūslelių

Baltosios rūdys ant ridiko lapų.

Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Šaknų puviniai. Krienai jautrūs įvairiems šaknų puviniams.

Kaip apsisaugoti:

  • Sodinkite tik sveikus auginius iš plotų, kur krienai nesirgo.
  • Pavasarį ir vasaros pradžioje apžiūrėkite augalus, o sergančius sunaikinkite.
  • Nelaistykite per lapus, naikinkite laukines garstyčias ir kitas kryžmažiedes piktžoles.
  • Sunaikinkite augalų liekanas ir išbrokuotas šaknis.
  • Krienus į tą pačią vietą sodinkite ne dažniau kaip kas 3-4 metus.

Kasimas

  • Kada. Vėlai rudenį, nes vegetacijos pabaigoje šaknys dar stipriai auga. Nespėjus rudenį, galima kasti anksti pavasarį, kol dar neišaugo lapai: tada derlius net didesnis. Pavėlavus pavasarį, ataugantys lapai ir žiedynai ima maisto medžiagas iš šaknų.
  • Kaip. Šaknis atkaskite ne sekliau kaip 30 cm ir ištraukite.
  • Nuolaužos. Dirvoje neišvengiamai lieka šaknų gabaliukų, kurie pavasarį suželia kaip piktžolės. Po kasimo dirvą dar porą kartų supurenkite ir kruopščiai surinkite visas nuolaužas.

Jei auginate ilgiau

Jei pirmaisiais metais šaknys neužauga reikiamo dydžio (per vėlai pasodinta, per plonos šaknelės, sausa dirva), krienus galima auginti dar metus. Tada pavasarį sugrėbkite pernykščius lapus, patręškite ir nedelsdami išpjaukite žiedstiebius prie pat pagrindo, nes jie labai nualina augalus. Dvejus metus augintų krienų derlius kartais dvigubai didesnis, bet šaknys labiau šakotos.

Iš giliai dirvoje likusių pagrindinių šaknų krienai atželia ir kitais metais. Tokią plantaciją kasmet gausiai tręškite organinėmis trąšomis. Vienoje vietoje krienai paprastai auginami 3-4 metus: vėliau plotas užsiteršia piktžolėmis ir šaknų nuolaužomis, krienai sutankėja, derlius mažėja.

Reikalingi įrankiai

  • KastuvasDirvai giliai įdirbti ir šaknims kasti.
  • KauptukasTarpueiliams purenti ir augalams apkaupti.
  • PeilisŠaknelėms auginiams nupjauti.

Dažniausios klaidos

  • Krienai sodinami sunkioje dirvoje, ir šaknys užauga kreivos, šakotos.
  • Sodinamos per plonos ar per trumpos šaknelės.
  • Šaknelių pumpurai nenutrinami, ir užauga šakotos šaknys.
  • Krienai sodinami per vėlai pavasarį.
  • Po kasimo dirvoje paliekamos šaknų nuolaužos.
  • Antrais metais nepašalinami žiedstiebiai.

Šaltiniai

  1. N. Kviklienė: Krienų auginimas, „Mano ūkis“ (2003)
  2. UMN Extension: Growing horseradish in home gardens
  3. PNW Plant Disease Management Handbook: Horseradish, White Rust