Daržovės ↗

Mėtos: rūšys, plitimas, skynimas ir mėtų rūdys

Mentha

Mėtos yra vienos lengviausiai auginamų žolelių: jos ištvermingos, auga saulėje ir pavėsyje, o skinti galima nuo pavasario iki rudens. Didžiausias rūpestis yra ne kaip jas užauginti, o kaip sulaikyti: šakniastiebiais jos greitai išplinta, todėl geriausia sodinti į vazoną.

3 min skaitymoKaip rašome gidus

Mėtos

Nuotrauka: Kızıl, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Klasikinės yra žalioji ir pipirinė mėtos, bet yra ir obuolinė, citrininė, šokoladinė bei kitos.
  • Sodinkite į vazoną arba įkastą kibirą be dugno, kraštą palikę virš žemės.
  • Skinkite jaunas ūglių viršūnes: kuo dažniau skinate, tuo daugiau auga.
  • Nužydėjusias nupjaukite iki 5 cm nuo žemės: per kelias savaites atauga švieži lapai.
  • Kas kelerius metus padalykite ir persodinkite.
  • Oranžiniai milteliai ant lapų yra mėtų rūdys: pažeistus augalus pašalinkite kartu su šakniastiebiais.

Mėtų rūšys: kurias auginti

Mėtų (Mentha) žinoma apie 25 rūšys ir daugybė hibridų bei veislių. Lietuvoje savaime dažniausiai auga dirvinė, vandeninė ir pakrantinė mėtos, o daržuose ir darželiuose auginamos kitos.

  • Žalioji mėta (Mentha spicata) tinka daugeliui patiekalų. Jei vietos turite tik vienai mėtai, rinkitės ją.
  • Pipirinė mėta (Mentha × piperita) yra kita klasikinė mėta.
  • Yra ir kitų skonių: obuolinė, citrininė, šokoladinė, ananasinė, marokietiška (viena geriausių arbatai). Mėtos skiriasi ir išvaizda: lapai būna dideli ar maži, pūkuoti, lygūs ar garbanoti, purpuriniai ar margi.

Ne visos mėtos tinka maistui. Pavyzdžiui, blusinė mėta (Mentha pulegium) laikoma kenksminga ją suvalgius. Todėl augalus pirkite iš patikimų pardavėjų, su tiksliu pavadinimu. Katžolės ar kvapiosios agastachės irgi kartais vadinamos mėtomis, bet tikros mėtos nėra.

Mėtas geriausia pirkti gyvai, kad galėtumėte pauostyti ir išsirinkti mėgstamą kvapą.

Kaip neleisti išplisti

Mėtos plinta požeminiais stiebais, šakniastiebiais, ir gali atželti net iš mažo dirvoje likusio jų gabalėlio.

  • Vazone. Patikimiausia mėtas auginti vazone su universaliu substratu.
  • Lysvėje. Įkaskite kibirą be dugno ar vazoną su didelėmis drenažo skylėmis ir sodinkite į jį. Kraštą palikite šiek tiek virš žemės, kad ūgliai neįsišaknytų persisvėrę per jį.
  • Persodinimas. Kas kelerius metus persodinkite į didesnį vazoną arba padalykite kerą ir dalį pasodinkite atgal.
  • Jei mėta jau išplito, kaskite naujus ūglius, vos pasirodo, ir išrinkite kuo daugiau šakniastiebių ir šaknų.

Sodinimas ir sėja

  • Sodinimas. Mėtos geriausiai prigyja pasodintos pavasarį arba rudenį, saulėje ar daliniame pavėsyje. Jos auga įvairiose dirvose.
  • Sėja. Mėtas lengviau padauginti nei sėti, bet galima sėti ir sėklas patalpoje pavasarį: paberkite ant drėgno sėjos substrato paviršiaus, lengvai prispauskite ir neužberkite. Laikykite šviesiai, apie 20 °C, uždengę maišeliu. Sudygsta per maždaug dvi savaites. Kai daigai turi kelis lapelius, persodinkite į 7,5 cm vazonėlius.

Priežiūra

  • Laistymas. Vazonuose žemė išdžiūsta greičiau, todėl karštu oru dažnai tikrinkite ir laikykite tolygiai drėgną.
  • Po žydėjimo nupjaukite visą augalą maždaug iki 5 cm nuo žemės. Išaugs švieži ūgliai su jaunais lapais, kuriuos vėl galėsite skinti po kelių savaičių.
  • Žiemą antžeminė dalis nunyksta, o pavasarį mėta atželia. Senus stiebus galima nupjauti bet kada nuo vėlyvo rudens iki pavasario, prieš pasirodant naujiems ūgliams.

Skynimas

  • Skinkite nuo vėlyvo pavasario iki rudens. Jaunos, minkštos ūglių viršūnės kvepia stipriausiai.
  • Skinkite dažnai: augalas lieka kompaktiškas ir augina naujų ūglių.
  • Žiedai irgi valgomi, jų skonis švelnesnis.
  • Mėtų lapus galima užšaldyti ar išdžiovinti; užšaldyti geriau išlaiko skonį. Plačiau: Žolelių džiovinimas.
  • Kad turėtumėte šviežių mėtų žiemą, rudenį vazoną įneškite į patalpą ir pastatykite ant saulėtos palangės. Plačiau: Prieskoninės žolelės ant palangės žiemą.

Dauginimas

Mėtų veislės iš sėklų dažnai neišlaiko savybių, todėl jas geriau dauginti vegetatyviškai:

  • Kero dalijimas pavasarį ar rudenį: perpjaukite šaknų gumulą į kelias dalis, senas negyvas vidurio dalis išmeskite, o likusias pasodinkite.
  • Žali auginiai pavasarį nuo naujų ūglių. Ūgliai lengvai įsišaknija ir stiklainyje su vandeniu.
  • Šakniastiebių gabalai įsišaknija bet kuriuo metų laiku.

Bėdos

Mėtos dažniausiai sveikos, o didžiausias rūpestis yra jų plitimas.

  • Mėtų rūdys (Puccinia menthae). Pavasarį ūgliai būna blyškūs ir deformuoti, ant stiebų ir lapų atsiranda oranžinių miltelių pagalvėlių, vėliau gelsvų ir juodų. Dideli lapų plotai žūva, lapai krinta. Liga pažeidžia ir mairūnus. Grybas žiemoja juodomis sporomis, kurios lieka dirvoje ar ant šakniastiebių. Pažeistus augalus kuo greičiau pašalinkite kartu su šakniastiebiais, kol nesusidarė juodosios sporos. Jei dalis ūglių sveiki, atsargiai juos iškaskite ir pasodinkite kitoje vietoje. Maistui auginamoms žolelėms tinkamų fungicidų nuo rūdžių nėra.
Išsipūtęs violetinis mėtos stiebas su oranžinėmis pūslelėmis

Mėtų rūdys: išsipūtęs, išlinkęs stiebas su oranžinėmis pūslelėmis.

Nuotrauka: Gilles San Martin, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Kartais lapus pažeidžia amarai, cikadėlės ar kai kurių drugių vikšrai, bet didelės žalos jie nepadaro.

Daugiau apie kitas daugiametes žoleles: Mėtos, melisos, čiobreliai ir šalavijai.

Reikalingi įrankiai

  • Vazonas su skylėmisKad šakniastiebiai neišplistų.
  • ŽirklėsŪglių viršūnėms skinti ir augalui nupjauti po žydėjimo.
  • KastuvasKerui padalyti.

Dažniausios klaidos

  • Mėta pasodinama tiesiai į lysvę, ir per kelerius metus išplinta po visą darželį.
  • Kibiras įkasamas lygiai su žeme, ir ūgliai persisveria per kraštą.
  • Mėtos neskinamos, ir augalas ištįsta, sumedėja.
  • Rūdžių pažeisti augalai paliekami, ir liga lieka dirvoje.
  • Perkama mėta neaiškiu pavadinimu, nors ne visos mėtos tinka maistui.

Šaltiniai

  1. RHS: How to grow mint
  2. RHS: Mint rust
  3. Visuotinė lietuvių enciklopedija: mėta
  4. Visuotinė lietuvių enciklopedija: pipirinė mėta