Obelų genėjimas: kada ir kaip genėti obelis
Malus domestica
Obelis genima visą gyvenimą, bet svarbiausi yra pirmi 4-5 metai, kai formuojamas vainikas. Šiame gide nuo sodinuko iki senos obels: kada genėti, kiek išpjauti ir kur tiksliai pjauti, su schemomis.

Santrauka
- Genėkite ramybės metu, kol pumpurai neprasiskleidę, kai oras ne šaltesnis nei −10 °C. Mažiau ištvermingas veisles kovą ir balandį.
- Ką tik pasodintą nešakotą sodinuką nupjaukite apie 75 cm aukštyje, virš pumpuro.
- Derančiai obeliai įprastai užtenka išpjauti 10-20 % lajos. Seną obelį atjauninkite per 2-3 metus, ne daugiau kaip ketvirtadalį lajos per metus.
- Pirmiausia šalinkite sausas, ligotas ir susikryžiuojančias šakas, tada į vidų augančias ir vilkūglius.
- Ūglį trumpinkite tuoj virš į išorę atsukto pumpuro, o šaką šalinkite ties šakos žiedu, nepalikdami kelmo.
Kada genėti
Obelis geniame ramybės metu, nuo lapų kritimo iki pumpurų sprogimo. Lietuvos soduose ištvermingų veislių obelys pradedamos genėti dar žiemą, kai oro temperatūra ne žemesnė nei −10 °C. Žiemą nepjaukite storų šakų ir nedarykite didelių žaizdų. Vertingesnes ir mažiau ištvermingas veisles geriau genėti po didžiųjų šalčių, kovą ir balandį.
Stipresnį genėjimą baikite ne vėliau kaip per savaitę po obelų žydėjimo. Vėliau, kai jau išaugę ūgliai, genint sumažėja lapų, ir obuoliai užauga smulkesni.
Laikas keičia ir medžio atsaką. Ramybės metu genėta obelis auga stipriau: išauga daugiau ir ilgesnių ūglių, todėl taip geniami silpnai augantys medžiai. Stipriai augančias obelis geriau genėti vegetacijos metu ir vasarą: augimas sulėtėja, o medis labiau dera.

Obelys genimos ramybės metu: ištvermingų veislių galima pradėti dar žiemą, kai ne šalčiau nei −10 °C.
Nuotrauka: Øyvind Holmstad, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Kiek genėti
Įprastai derančiai obeliai per metus užtenka išpjauti 10-20 % lajos. Genėjimas skatina augimą: per stipriai genėta obelis atsako stačių, vešlių vilkūglių mase, ir vainikas vėl sutankėja. Todėl dydžio nemažinkite vienu kartu, geriau po truputį kasmet.
Sodinuko formavimas pirmais metais
Pirmi 4-5 metai po pasodinimo yra svarbiausi: tada suformuojamas tvirtas vainikas, kuris vėliau neš derlių. Sodinuką genėkite iškart po pasodinimo, ramybės metu. Jei jį sodinote jau pradėjus augti, nugenėkite nedelsdami, kad medelis nenusilptų.
- Nešakotas sodinukas (rykštelė). Nupjaukite apie 75 cm aukštyje, tuoj virš pumpuro. Žemiau pjūvio turi likti bent 3-4 sveiki pumpurai: iš jų per vasarą viršutinėje kamieno dalyje išaugs laidininkas ir šoninės šakos.
- Šakotas sodinukas. Palikite laidininką ir 3-4 plačiu kampu augančias, aplink kamieną ir per aukštį tolygiai išsidėsčiusias šakas. Apatinė turi būti apie 60 cm nuo žemės. Kitas šakas išpjaukite prie kamieno, o paliktas ir laidininką patrumpinkite perpus, virš pumpuro. Jei geros šakos tik viena ar dvi, išpjaukite jas ir genėkite medelį kaip rykštelę.
- Kitą pavasarį nugenėtas sodinukas jau turi šakų. Palikite laidininką ir 3-4 plačiu kampu augančias šakas, kitas išpjaukite. Šakas patrumpinkite ketvirtadaliu, laidininką iki pusės.
Pirmais metais užsimezgusius obuoliukus nuskinkite, antrais galima palikti vieną ar du.
Vainiko formos
Kurią formą rinktis, lemia poskiepis ir medžio dydis (žr. Obelų poskiepiai).
- Centrinis laidininkas. Lengviausia forma namų sodui. Vienas statmenas laidininkas ir 3-4 skeletinių šakų pakopos. Apatinės dvi pakopos turi po 3-4 šakas, viršutinės po 2-3. Viršutinės šakos visada trumpesnės už apatines, kad jų neužgožtų: medis primena eglutę.
- Taurė (atviras vidurys). Trumpas, 70-90 cm kamienas ir apie penkios pagrindinės šakos, išsidėsčiusios ratu, o vainiko vidurys atviras šviesai. Stiprus statmenas ūglis vainiko viduryje išpjaunamas.
- Verpstė. Žemaūgėms ir pusiau žemaūgėms obelims. Vienas stiprus statmenas laidininkas su trumpomis šakomis, apatinė ne žemiau kaip 0,7 m nuo žemės. Medis apie 2,5 m aukščio, apačioje apie 2 m pločio, viduryje 1,5 m, viršuje 0,5 m.
Vainiko formavimas antrais-ketvirtais metais
Toliau formuojant centriniu laidininku:
- Pirmosios pakopos šakos. Kiekvienos skeletinės šakos gale paprastai išauga 2-3 nauji ūgliai. Palikite geriausiai išsidėsčiusį, kitus išpjaukite. Paliktą patrumpinkite ketvirtadaliu jo prieaugio.
- Laidininkas. Antrosios pakopos šakos turi būti 60-75 cm aukščiau už viršutinę pirmosios pakopos šaką. Jei laidininkas ilgesnis, nupjaukite jį 75 cm virš jos, o trumpesnį patrumpinkite maždaug perpus. Laidininkas visada turi likti aukščiausias.
- Antroji pakopa. Po 2-3 metų išsirinkite 3-4 plačiu kampu, tolygiai aplink kamieną augančias šakas. Nė viena neturi augti tiesiai virš pirmosios pakopos šakos. Patrumpinkite jas ketvirtadaliu.
- Šakų kampas. Po dviejų vegetacijos sezonų pirmosios pakopos šakas atlenkite iki maždaug 45° kampo skėtikliais: lentelėmis su įpjovomis galuose, įstatytomis tarp laidininko ir šakos. Palikite juos 2-3 metams. Šakos su siauresniu nei 45° kampu yra silpnai prisitvirtinusios, todėl jas išpjaukite.
- Per storos ir per žemos šakos. Jaunai obeliai išpjaukite šakas, storesnes nei pusė kamieno, ir augančias žemiau nei 50-55 cm nuo žemės.
Kai medis pasiekia norimą aukštį, laidininką nupjaukite virš silpnos, į išorę augančios šoninės šakos.
Jaunų obelų šakas galima atlenkti horizontaliai arba žemyn vegetacijos pradžioje arba rugpjūtį.
Derančios obels genėjimas
Taip geniama įprastai po 4-5 metų nuo pasodinimo, kai vainikas jau suformuotas. Darbo eiliškumas:
- Sausos, pažeistos ir ligotos šakos.
- Susikryžiuojančios, viena į kitą besitrinančios šakos. Palikite geriau išsidėsčiusią, į išorę augančią.
- Stiprūs ūgliai, augantys į lajos vidurį. Silpnesnius, iki 20 cm ilgio, galite palikti.
- Vilkūgliai: statūs, vešlūs ūgliai ant šakų (žr. toliau).
- Pagrindinių šakų prieaugis. Praėjusių metų prieaugį patrumpinkite ketvirtadaliu ar trečdaliu, tuoj virš į išorę atsukto pumpuro.
Jaunų šoninių ūglių netrumpinkite: kitais metais ant jų formuosis žiediniai pumpurai. Išretinkite tik tada, kai jie kryžiuojasi arba auga tankiau nei kas 10-15 cm. Senesnių obelų per tankias vaisines šakutes išretinkite, kad jos būtų kas 10-15 cm.
Kai kurios veislės dera ūglių galuose. Jų negenėkite per stipriai: senesnes ilgas derėjusias šakas trumpinkite ne daugiau kaip ketvirtadaliu, iki stiprios jaunesnės šoninės šakos arčiau kamieno.
Didelių obelų šakas galima patrumpinti iki trečdalio. Pjaukite iki stiprios, į išorę ir į viršų augančios šoninės šakos, kuri ne plonesnė nei trečdalis nupjaunamos šakos storio.
Senos ir apleistos obels atjauninimas
Jei kamienas ir pagrindinės šakos sveiki, o medis dar auga ir dera, seną obelį verta atjauninti. Labai senos obelys pakelia tik lengvą genėjimą: išpjovus dideles šakas, jos dažnai pradeda nykti.
Per metus išpjaukite ne daugiau kaip ketvirtadalį lajos. Jei reikia daugiau, darbą išdėstykite per 2-3 metus: per stipriai genėta obelis išaugina daugybę stačių, nederančių vilkūglių, kurie vėl užtankina vainiką. Eiliškumas:
- Sausos, nulūžusios ir ligotos šakos.
- Žemos šakos, kurios gauna mažai šviesos ar trukdo. Išpjaukite jas visas arba iki statmenos šoninės šakos.
- Stambesnės šakos, augančios į vainiko vidurį. Smulkesnius ūglius galima palikti.
- Susikryžiuojančios šakos. Palikite geriau išsidėsčiusią, į išorę augančią, jei ji nepažeista.
- Per ilgos ar per aukštos šakos. Nupjaukite iki stiprios, į viršų ir į išorę augančios šoninės šakos žemiau, ne plonesnės nei trečdalis nupjaunamos šakos storio.
Siekite, kad pagrindinės šakos būtų per 50-60 cm viena nuo kitos (matuojant šakos viduryje). Jei jų vis dar daugiau nei 8-10, perteklines išpjaukite. Storesnių nei 20 cm šakų nepjaukite, jei tai nėra būtina: didelės žaizdos blogai užsitraukia. Nepalikite kelmų: iš jų auga vilkūgliai arba jie džiūsta.
Po atjauninimo apie kamieną palikite bent 90 cm spindulio ratą be žolės, pavasarį patręškite ir užmulčiuokite 5-8 cm organinių medžiagų sluoksniu.
Vilkūgliai ir šaknų atžalos
Vilkūgliai (vandeniniai ūgliai) yra statūs, vešlūs ūgliai vainike. Jie silpnai prisitvirtinę prie šakų ir lengvai nulūžta per audras, todėl juos išpjaukite. Paprastai užtenka kartą per metus, ramybės laikotarpio pabaigoje. Jei vilkūglių labai daug, medis patiria stresą: dažniausiai jis buvo per stipriai genėtas arba pažeistos šaknys. Senoje, nykstančioje obelyje gerai išsidėsčiusį vilkūglį galima išauginti į naują šaką.
Šaknų atžalos auga prie kamieno pagrindo. Jas galima išpjauti bet kada vegetacijos metu, kartais tenka kelis kartus.
Vasaros genėjimas
Jaunų obelų laidininko konkurentus išpjaukite birželį, 2-3 savaites po žydėjimo: tada viršūnė augs silpniau. Palikite tik trumpus, horizontalius ūglius.
Rugpjūtį ir rugsėjį, likus 3-4 savaitėms iki obuolių skynimo, išpjaukite stipriai augančius ūglius. Obuoliai gauna daugiau šviesos ir kalcio, todėl laikomi mažiau serga fiziologinėmis ligomis. Statūs ūgliai paliekami tik tada, kai jie ne ilgesni kaip 20 cm ir viršūnėje turi žiedinį pumpurą. Horizontalius ir silpnesnius ūglius palikite: jie formuoja vainiką. Ūglius pjaukite iki pat šakos, nepalikdami stuobrelių, kitaip iš jų išaugs dar daugiau ūglių.
Vasaros genėjimas ypač tinka verpstėms ir kitoms mažoms formoms. Pradėkite, kai apatinis ūglių trečdalis jau sumedėjęs: ilgesnius nei 20 cm šoninius ūglius patrumpinkite iki trijų lapų virš apatinės lapų skrotelės. Trumpesnių netrumpinkite, nes jų galuose paprastai būna žiediniai pumpurai.
Kaip pjauti
Virš pumpuro. Trumpindami ūglį, pjaukite tuoj virš į išorę atsukto pumpuro, kad nauja šaka augtų į išorę, ne į vainiko vidurį. Pjūvį darykite nuožulnų, nuolaidų nuo pumpuro: vanduo nubėgs į kitą pusę, ir pumpuras nesupus. Jei paliksite ilgą galą virš pumpuro, jis nudžius, o pjaudami per arti galite pažeisti patį pumpurą.
Ties šakos žiedu. Visą šaką šalinkite prie šakos žiedo, sustorėjusios raukšlėtos žievės šakos pagrinde. Pjaukite tuoj už jo, šiek tiek įstrižai į išorę. Nepjaukite lygiai su kamienu ir nepalikite kelmo: šakos žiedas padeda žaizdai greičiau užsitraukti.
Storos šakos trimis pjūviais. Storesnes nei 4 cm šakas pjaukite trimis pjūviais, kitaip šaka savo svoriu nulūžta dar nebaigus pjauti ir nuplėšia žievę nuo kamieno:
- Apie 30 cm nuo kamieno įpjaukite šaką iš apačios, nuo trečdalio iki pusės storio.
- Kiek toliau nuo kamieno perpjaukite šaką iš viršaus. Ji nukris, ir svorio neliks.
- Likusį kelmą nupjaukite tuoj už šakos žiedo.
Pjūvių netepkite. Tepalai dažnai uždaro drėgmę ir puvinį, o žaizdos užsitraukia pačios. Švarūs pjūviai užsitraukia geriau nei nelygūs, o maži greičiau nei dideli. Daugiau apie pjūklus ir didelių šakų pjovimą rašome gide Genėjimo pjūklas.
Reikalingi įrankiai
- SekatoriusŪgliams ir plonoms šakoms.
- Genėjimo žirklės ilgais kotaisStoresnėms šakoms, kurių neįveikia sekatorius.
- Genėjimo pjūklasStoroms šakoms ir didelėms šakoms pjauti trimis pjūviais.
Dažniausios klaidos
- Per stiprus genėjimas: obelis atsako stačių, nederančių vilkūglių mase, ir vainikas vėl sutankėja.
- Sena obelis atjauninama per vienus metus: išpjaukite ne daugiau kaip ketvirtadalį lajos per metus, o darbą išdėstykite per 2-3 metus.
- Šaka nupjauta lygiai su kamienu kartu su šakos žiedu arba paliktas kelmas.
- Stora šaka pjaunama vienu pjūviu iš viršaus, ir nulūždama ji nuplėšia žievę nuo kamieno.
- Žaizdų tepimas: jos užsidaro pačios, o tepalas gali uždaryti drėgmę ir puvinį.
- Kasmet trumpinami visi jauni šoniniai ūgliai: ant jų formuojasi žiediniai pumpurai.
Šaltiniai
- Mano ūkis: N. Uselis, Vaismedžių formavimo ir genėjimo laikas (2005)
- RHS: Apples and pears, winter pruning
- RHS: Apples and pears, pruning newly planted trees
- RHS: Apples and pears, summer pruning
- RHS: Apples and pears, renovation pruning
- Iowa State University Extension: How to Prune and Train Young Apple Trees
- UNH Extension: Science of Pruning Q&A
- University of Maryland Extension: Pruning Trees in the Home Landscape
- PTES: Pruning, an intro to techniques