Gėlės ↗

Paparčiai sode: rūšys, vieta ir priežiūra

Dryopteris

Paparčiai yra vieni seniausių augalų, mėgstantys pavėsį ir drėgmę. Jie puikiai tinka pavėsio sodui: smulkūs, plunksniški lapai gražiai dera su stambialapėmis melsvėmis, o vasarą užpildo vietas, kur nužydėjo pavasario gėlės.

2 min skaitymoKaip rašome gidus

Paparčiai

Nuotrauka: Johann Jaritz, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Sodinkite pavėsyje, užuovėjoje nuo vėjo: saulėkaitoje lapai gelsta ir vysta.
  • Dirva drėgna, bet ne šlapia, su daug organinių medžiagų, dažniausiai pH 6-7.
  • Vėlai rudenį pasodintus paparčius pamulčiuokite, o pavasarį atitraukite mulčią nuo susisukusių jaunų lapų.
  • Geriausiai sodinti vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį.
  • Paparčiai serga retai, o insekticidai jiems dažnai kenkia labiau nei kenkėjai.

Kokie tai augalai

Paparčiai yra vieni seniausių augalų karalystės atstovų. Jie dauginasi ne sėklomis, o sporomis, kurios bręsta sporangių sankaupose (soruose) lapų apačioje.

Papartis (Dryopteris) yra viena paparčių genčių: apie 250 rūšių, daugiausia Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Tai daugiamečiai augalai trumpu šakniastiebiu ir plunksniškais, iki 1-1,5 m lapais, kurie pavasarį būna susisukę, o vėliau išsivynioja. Papartis dirvai nereiklus ir pakenčia ūksmę. Lietuvoje auga 5 rūšys, dažniausi smailialapis (D. carthusiana) ir kelminis (D. filix-mas) papartis. Kelminis papartis kartais sodinamas ūksmingiems skverams apželdinti.

Ajovos universitetas kelminį papartį apibūdina kaip 60-90 cm aukščio, beveik visžalį, ypač tinkantį neutraliai ar rūgščiai, drėgnai, humusingai dirvai pavėsyje. Daugiau saulės jis pakelia, jei dirva drėgna. RHS mini ir D. affinis tarp patikimiausių pavėsio augalų.

Kitos rūšys sodui

Ajovos universitetas sodui siūlo ir kitų paparčių. Lietuviški pavadinimai jiems nusistovėję ne visada, todėl pateikiame lotyniškus:

  • Athyrium niponicum ‘Pictum’ (angl. Japanese painted fern): vyno raudonumo ir pilkai žali lapai, apie 60 cm. Per daug saulės jo spalvos išblunka.
  • Athyrium filix-femina: švelnūs, smulkiai karpyti lapai, mėgsta dalinį pavėsį ir drėgną, neutralią ar šiek tiek rūgščią dirvą, 45-75 cm. Yra daug veislių.
  • Matteuccia struthiopteris: 90-120 cm, plinta požeminiais ūgliais net už metro nuo motininio augalo, todėl tinka dideliems plotams kaip fonas.
  • Dryopteris erythrosora: jauni lapai varinio raudonumo, vėliau blizgiai žali, ryškiai raudoni sorai, visžalis, 30-60 cm.

Vieta ir dirva

  • Pavėsis. Paparčiai mėgsta įvairų pavėsį. Saulėkaitoje kai kurių rūšių lapai vysta ir nudžiūsta, ryški šviesa juos pagelsta ir sutrumpina, o per gilioje paunksmėje lapai ištįsta. Tinkamoje šviesoje užauga tai rūšiai būdingi dideli lapai.
  • Vėjas. Saugokite paparčius nuo stiprių vėjų.
  • Dirva. Daugumai tinka pH 6-7. Dirva turi būti su daug organinių medžiagų, kad laikytų drėgmę, bet nebūtų šlapia: įterpkite lapų komposto, komposto ar medžio drožlių. Ilgai stovinčio vandens dauguma paparčių nepakelia.

Sodinimas ir priežiūra

  • Kada. Sodinti galima visą sezoną, bet geriausiai vasaros pabaigoje ar ankstyvą rudenį.
  • Laistymas. Dirva turi būti tolygiai drėgna. Laistykite retai, bet gausiai, kad šaknys augtų giliau.
  • Mulčias. Vėlai rudenį pamulčiuokite naujai pasodintus paparčius, kad šalčiai neiškilnotų jų iš žemės. Pavasarį atsargiai atitraukite mulčią nuo susisukusių jaunų lapų ir nenaudokite grėblio, kad jų nesužalotumėte.
  • Tręšimas. Paparčiams daug trąšų nereikia: užtenka komposto, humuso ar smulkintų lapų.

Dauginimas

Namuose paparčius patikimiausia dauginti dalijant.

  • Šliaužiančiu šakniastiebiu paparčius supjaustykite į 5-8 cm gabalus su šaknimis ir ūgliais.
  • Kerinius paparčius, kai jie užaugina kelis kerelius, aštriu peiliu atpjaukite nuo motininio augalo.

Pasodinkite tame pačiame gylyje, kuriame augo. Dauginti sporomis galima, bet sunku ir ilgai.

Kenkėjai ir ligos

Paparčiai serga retai. Kartais juos apgraužia vikšrai, cikados, šliužai ir sraigės: nedaug kenkėjų surinkite rankomis. Daugelis paparčių jautrūs insekticidams ir nuo jų gali nukentėti labiau nei nuo kenkėjų. Retai pasitaiko lapų dėmėtligių ir lapų galiukų džiūties: pažeistus lapus pašalinkite ir sodinkite retesniais, kad augalai gerai vėdintųsi.

Kaip paparčius derinti su melsvėmis ir kitais pavėsio augalais, rašome gide Pavėsio sodas.

Reikalingi įrankiai

  • KastuvasKerams dalyti.
  • Lapų kompostasDirvai gerinti ir mulčiuoti.

Dažniausios klaidos

  • Paparčiai sodinami saulėkaitoje ir sausoje dirvoje.
  • Pavasarį grėbliu sužalojami susisukę jauni lapai.
  • Paparčiai purškiami insekticidais.
  • Paparčiai kasami miške.

Šaltiniai

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija: papartis
  2. Iowa State University Extension: Growing Ferns in Iowa
  3. RHS: Shade planting: annuals, bulbs and perennials