Pastarnokai: sėja, priežiūra ir žiemojimas lysvėje
Pastinaca sativa
Pastarnokai auginami panašiai kaip morkos, tik ilgiau dygsta, lėčiau auga ir kasami vėliausiai iš visų šakniavaisių. Jie atsparūs šalčiui ir sausroms, o pakąsti šalnų tampa saldesni.

Nuotrauka: Jeffery Martin, CC0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Sėkite balandį, 1,5-2 cm gyliu, tarpueiliai 20-30 cm; sėklas prieš sėją pamirkykite.
- Sėkite tik šviežias sėklas: antrais metais sudygsta vos apie pusė.
- Pastarnokai dygsta ilgiau nei mėnesį, todėl tarp jų galima įsėti ridikėlių.
- Lapai karštomis dienomis gali nudeginti odą: prižiūrėkite apsiniaukusiomis dienomis, ryte ar vakare.
Apie augalą
Paprastasis, arba sėjamasis, pastarnokas (Pastinaca sativa) yra salierinių šeimos augalas storais, ilgais, mėsingais baltais ar gelsvai rudais šakniavaisiais. Forma jie primena morkas, o skoniu salierus ir petražoles. Pastarnokai mėgsta šviesą, yra atsparūs šalčiui ir sausroms.
Veislės
Veislės skiriasi daugiausia šaknų dydžiu ir forma. Dauguma išaugina ilgas, smailėjančias šaknis, o kelios trumpesnes ir storesnes: jos geriau tinka seklioms, akmenuotoms ar sunkioms dirvoms. Šaknys būna nuo kreminės iki grynai baltos spalvos, skonis panašus. Verta rinktis vėžiui atsparią veislę: RHS rekomenduoja, pavyzdžiui, ‘Albion’ ir ‘Gladiator’, o atsparia vadina ir ‘Picador’.
Dirva
Pastarnokams labiausiai tinka vidutinio sunkumo, puveninga dirva, bet jie neblogai dera ir mažiau derlingoje žemėje. Kaip ir visoms daržovėms, būtina sėjomaina. Nesodinkite jų šalia salierų ir petražolių, kurie yra tos pačios šeimos.
Sėja
- Kada. Paprastai balandį.
- Kaip. 1,5-2 cm gyliu, tarpueilius palikite 20-30 cm.
- Sėklos. Pastarnokų sėklos daigios tik vienus metus, antrais metais sudygsta vos apie pusė. Geriausia sėti šviežias ar savo užaugintas sėklas.
- Dygimas. Pastarnokai dygsta labai ilgai, ilgiau nei mėnesį. Kad sudygtų greičiau, prieš sėją sėklas pamirkykite vandenyje ar dilgėlių, asiūklių nuovire. Tarp retai pasėtų pastarnokų galima įsėti ridikėlių: jie pažymės eiles ir spės užaugti, kol pastarnokai sudygs.
- Retinimas. Sudygusius išretinkite, kad tarp augalų liktų 10-15 cm.
Priežiūra
Pastarnokai auga lėtai ir sulapoja tik liepą, todėl iki tol dažnai purenkite dirvą, o paaugusius apkaupkite. Augalus nuolat laistykite ir tręškite mineralinėmis ar organinėmis trąšomis.
Atsargiai: karštomis dienomis pastarnokų lapai išskiria eterinių aliejų, kurie ant odos gali sukelti nudegimų. Pasėlį prižiūrėkite apsiniaukusiomis dienomis, anksti ryte arba nusileidus saulei.
Ligos ir kenkėjai
- Šaknų vėžys (Itersonilia perplexans). Ant šaknų, dažniausiai ties viršutine dalimi ir „pečiais“, atsiranda paviršinių oranžiškai rudų, rudų ar violetiškai juodų puvinio dėmių, kurios vėliau gali pradėti pūti giliau. Ant lapų būna smulkių oranžiškai rudų dėmelių su blyškiai žaliu apvadu. Sukėlėjas žiemoja sergančiose šaknyse ir dirvoje, sporas išnešioja vėjas, o nuo lapų jos nukrinta į dirvą ir užkrečia šaknis. Ligai palanku vėsu ir drėgna, labiau serga vėlai kasami pastarnokai ir šaknys, kurios jau pažeistos.

Vėžio dėmės ant pastarnoko šaknies. Šias sukėlė grybas Calophoma complanata.
Nuotrauka: Dr. Jan Hinrichs-Berger, LTZ Augustenberg, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
- Tikroji miltligė. Pažeidžia pastarnokų, morkų, petražolių ir krapų lapus.

Miltligė ant paprastojo barščio, pastarnoko giminaičio.
Nuotrauka: Björn S..., CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons
- Morkinė musė (Psila rosae). Kenkia ne tik morkoms, bet ir pastarnokams, petražolėms, salierams. Musės juodos, 4-5 mm. Pažeistas šaknis juosia rusvi randai, o perpjovus matyti takai, juose dažnai būna laibų, kreminės ar gelsvos spalvos, iki 9 mm ilgio lervų. Tokios šaknys netinka valgyti ir lengviau pūva. Pirmoji musių karta kenkia gegužę ir birželį, antroji pradeda skraidyti liepos antroje pusėje. Labiausiai nukenčia pasėliai šalia pernykščių salierinių daržovių.

Morkinės musės lerva ant morkos.
Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
- Sutrūkusios ir šakotos šaknys. Šaknys trūkinėja, kai auga netolygiai, todėl per sausras laistykite. Šakotos ir iškrypusios jos užauga akmenuotoje ar suslėgtoje dirvoje arba ten, kur neseniai įterpta mėšlo ar komposto.
Kaip apsisaugoti:
- Rinkitės vėžiui atsparias veisles ir laikykitės sėjomainos.
- Nuo pat sėjos pasėlį uždenkite smulkiu tinkleliu nuo vabzdžių: tai veiksmingiausia apsauga nuo morkinės musės. Sėjomainos laikykitės ir tada, kitaip musės gali išlįsti po tinklu iš dirvoje peržiemojusių lėliukių.
- Sėkite retai, kad mažiau reikėtų retinti, ir ravėdami stenkitės neliesti lapų: jų kvapas vilioja morkines muses. Apsaugota nuo musės šaknis rečiau suserga ir vėžiu.
- Ravėkite rankomis, o ne kaupikliu, kad nepažeistumėte šaknų viršaus. Per vasarą laikykite šaknų „pečius“ uždengtus žemėmis.
Derlius
Pastarnokai kasami vėliau nei kiti šakniavaisiai, paprastai spalio pabaigoje. Kaskite šakėmis: išrauti jų neįmanoma. Pakąsti pirmųjų šalnų, jie įgyja salstelėjusį skonį.
Žiemojimas ir laikymas
- Lysvėje. Šakniavaisius galima palikti žiemoti: nupjaukite lapus ir jais apkaupkite augalus, o pavasarį iškaskite, kol neataugo lapai. Pavasarį jie būna sultingesni ir skanesni nei laikyti rūsyje.
- Patalpoje. Iškastus pastarnokus laikykite vėsioje vietoje smėlyje ar durpėse: taip jie ilgiau išlieka švieži.
Virtuvėje
Pastarnokai tinka salotoms, sriuboms, tyrėms, gali pakeisti bulves. Pjaustyti šakniavaisiai gali patamsėti, todėl laikykite juos parūgštintame vandenyje.
Reikalingi įrankiai
- ŠakėsPastarnokams iškasti: išrauti jų neįmanoma.
- KauptukasDirvai purenti ir augalams apkaupti.
- PirštinėsLapų sultys saulėje gali nudeginti odą.
Dažniausios klaidos
- Sėjamos senos sėklos, ir pastarnokai sudygsta retai.
- Dygstantis pasėlis apleidžiamas, nes pastarnokai dygsta ilgiau nei mėnesį.
- Pastarnokai prižiūrimi karštą saulėtą dieną be pirštinių, ir lapų sultys nudegina odą.
- Pastarnokai sėjami šalia salierų ir petražolių, kurie yra tos pačios šeimos.