Plėveliniai tuneliai: žemi ir aukšti, statyba ir priežiūra
Plėvelinis tunelis yra vienas pigiausių būdų anksčiau pradėti ir vėliau baigti daržo sezoną. Žemą tunelį virš lysvės galima pastatyti per popietę, o aukštas, į kurį įeinama, yra kone šiltnamis, tik lengvesnės konstrukcijos. Svarbiausia, kad lankai būtų tvirti, plėvelė gerai įtempta, o tunelį būtų galima išvėdinti.
Santrauka
- Žemas tunelis yra apie 1,2 m aukščio ir 0,9-1,2 m pločio, lankai statomi kas 1,2-1,5 m.
- Agrotekstilė praleidžia orą ir vandenį, o, priklausomai nuo storio, apsaugo nuo −2 iki −4 °C šalčio. Plėvelę ant jos dėkite žiemą ir tik kai reikia, o saulėtomis dienomis vėdinkite.
- Aukštam tuneliui naudokite šiltnamiams skirtą, nuo UV stabilizuotą 0,15 mm plėvelę, o ne statybinę.
- Plėvelę užtraukite šiltą, ramią dieną: atvėsusi ji įsitemps.
- Tunelį statykite siauruoju galu į vyraujantį vėją, aukštesnėje vietoje, kur nesikaupia šaltas oras.
- Atidaromi šonai vėdina daug geriau nei vien durys.
Tunelis ar šiltnamis
Plėvelinis tunelis pigiai leidžia užsiauginti vasaros daržovių, pavyzdžiui, pomidorų ar agurkų. Šildyti jį žiemą neapsimoka, todėl šalčiui jautrių augalų jame neperžiemosite, bet ištvermingas žiemos daržoves, pavyzdžiui, salotas, auginti galima. Tunelis lankstesnis už šiltnamį: vasarą plėvelę galima nuimti. VLE mini ir išardomus, perstumiamus bei pripučiamus šiltnamius.
Kaip išsirinkti tikrą šiltnamį, rašome gide Šiltnamis sode.
Žemas tunelis virš lysvės
Žemas tunelis yra laikina, maždaug 1,2 m aukščio ir 0,9-1,8 m pločio konstrukcija virš lysvės. Ant lankų iš vielos ar vamzdžių užtraukiama agrotekstilė ar plėvelė, ir virš augalų atsiranda mažas šiltnamis. Jis pigus, lengvai pastatomas ir perkeliamas, tinka bet kokio dydžio daržui.
Dažniausiai tuneliai būna 0,9-1,2 m pločio, o vijokliams galima ir 1,8 m. Patogiausias yra 1,2 m pločio tunelis: jis dengia 1,2 m pločio lysvę, kurią pasiekiate iš abiejų pusių.
Lankai
- Plastikiniai vamzdžiai ant strypų. Į žemę 15 cm gyliu, 35-45° kampu įkalkite apie 45 cm ilgio armatūros strypus, lysvės pločiu vienas priešais kitą, kas 1,2-1,5 m. Ant strypo užmaukite apie 2,4 m ilgio plastikinį vamzdį, išlenkite jį ir užmaukite ant priešingo strypo. Plastikiniai vamzdžiai tarnauja trumpiau nei metaliniai. Paliktus strypus pažymėkite ryškiai, kad niekas už jų neužkliūtų.
- Metaliniai lankai, sulenkti lankstuvu, kad būtų vienodi, įsmeigiami į žemę 13-15 cm, kas 1,5 m. Išilginis vamzdis per lankų viršūnes juos sutvirtina.
- Tvoros tinklo segmentai, išlenkti lanku ir prismeigti prie žemės, tinka žemesniems tuneliams.
Danga
- Agrotekstilė (neaustinė danga) būna įvairaus storio: nuo šalnų, stipresnių šalčių ar kenkėjų. Dauguma, priklausomai nuo storio, apsaugo nuo −2 iki −4 °C šalčio ir praleidžia vandenį, orą bei šviesą. Per stipresnius šalčius uždėkite antrą sluoksnį ar storesnę agrotekstilę.
- Plėvelė (0,1-0,15 mm storio žemės ūkio plėvelė) žiemą dedama ant agrotekstilės, kad nuo tunelio nuslystų sniegas. Saulėtomis dienomis ją pakelkite, kad augalai neperkaistų. Po plėvele kaupiasi drėgmė, todėl naudokite ją tik kai reikia.
- Lankai neleidžia sniegui prislėgti augalų, bet dangą reikia gerai įtempti, kad jos nenupūstų vėjas ir neįspaustų sniegas.
Kaip pritvirtinti. Galus suriškite ir pririškite prie kuolelių, dangą prie lankų prisekite segtukais. Šonus prislėkite plytomis, akmenimis ar smėlio maišeliais, bent vieną šoną taip, kad būtų lengva atidengti: augalus reikės apžiūrėti ir prižiūrėti. Jei augalai tik žiemoja ir derliaus neimate, šonus galima užkasti.

Žemi plėveliniai tuneliai virš daržovių eilių.
Nuotrauka: David P Howard, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons
Kada dengti
- Pavasarį po žemu tuneliu gerai auga brokoliai, špinatai, lapiniai kopūstai, kopūstai, salotos, braškės ir žirniai. Paprikas, pomidorus ir cukrinius kukurūzus galima pasodinti apie dvi savaites anksčiau.
- Šalnoms gresiant tunelį uždenkite vakare, o kitą dieną, kai atšyla, atidenkite. Jei šalnos kelias naktis iš eilės, dieną pakelkite šonus, kad tunelis išsivėdintų.
- Šalčiui atsparioms daržovėms dangą galima nuimti, kai saulėta ir šilčiau kaip 13 °C, o vakare, kai atvėsta iki 0-4 °C, vėl uždengti.
Kurios daržovės pakelia šalnas ir kaip žemu tuneliu pratęsti derlių rudenį, rašome gide Šalčiui atsparios daržovės.
Aukštas tunelis, į kurį įeinama
Aukštą tunelį sudaro eilė lankų, sujungtų išilginiais skersiniais, ir galinės sienos su durimis. JAV statybos taisyklėse tokie tuneliai dažnai laikomi laikinomis konstrukcijomis, bet prieš statydami reikalavimus pasitikslinkite savivaldybėje: Atstumas nuo sklypo ribos.
Forma ir dydis
- Pusapvalis: lankai nuo žemės vienoje pusėje iki žemės kitoje. Dažniausias, nes reikia mažiausiai dalių, o pastatyti gali ir mažai statybų patirties turintis žmogus. Tačiau prie šonų mažai vietos stovėti.
- Su stačiais šonais: lankai pakelti ant 0,9-1,5 m aukščio stovų. Prie šonų daugiau vietos augalams, o atidarant šonus lietaus vanduo nuo stogo nebėga į lysves.
- Smailėjantis: lankai viršuje sulenkti, todėl susidaro kraigas. Toks tunelis tvirtesnis prieš šoninį vėją, nuo statesnio stogo greičiau nubėga lietus ir nuslysta sniegas, o šonus lengva padaryti atidaromus.
Pusapvalis tunelis paprastai būna perpus žemesnis už savo plotį: 6 m pločio tunelis viduryje apie 3 m aukščio. Siauresniam kaip 3,7 m tuneliui gali prireikti paaukštinti stovus, kad būtų kur stovėti. Platesnio tunelio stogas plokštesnis, todėl prasčiau nuslysta lietus ir sniegas, ir tunelis gali įgriūti. Daržui tinka ir visai nedidelis, 2,4 × 3 m, tunelis.

Aukšto tunelio vidus: lankai, išilginiai skersiniai ir galinė siena su durimis.
Nuotrauka: Michael Barera, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Karkasas
- Lankai dažniausiai statomi kas 1,2, 1,5 ar 1,8 m. Kuo tankiau, tuo geriau laikosi plėvelė, galima naudoti plonesnius vamzdžius, lengviau nubėga lietus ir nuslysta sniegas. Tačiau tunelis brangesnis ir meta daugiau šešėlio. Retesniems lankams reikia storesnių vamzdžių.
- Išilginiai skersiniai (paprastai 3-5, kas 1,2-2,4 m) laiko lankus vietoje. Jei yra tik vienas kraigo skersinis, pridėkite daugiau, kitaip konstrukcija gali neatlaikyti.
- Įstrižiniai sutvirtinimai būtini bent kiekviename kampe, tarp galinio lanko ir apatinės lentos. Vėjuotoje vietoje pridėkite daugiau, nuo kraigo iki galinių sienų.
- Medžiagos. Šiltnamių vamzdžiai dažniausiai būna cinkuoti plieniniai. Plastikiniai vamzdžiai aukštam tuneliui tinka ribotai: jie nepakankamai tvirti ir blogai pakelia temperatūrų svyravimus. Impregnuotos medienos geriau nenaudokite: ji gali greičiau suardyti plėvelę ir paveikti augalų augimą.
- Stovai dažniausiai tiesiog įkalami į žemę. Jei betonuojate, per stovą prakiškite varžtą, kad sustingus betonui jo neiškeltų.
Plėvelė
- Naudokite šiltnamiams skirtą, nuo UV spindulių stabilizuotą 0,15 mm (6 mil) plėvelę. Statybinė plėvelė iš ūkinių prekių parduotuvės netinka. Gerai pritvirtinta šiltnamių plėvelė tarnauja ilgiau kaip 4 metus.
- Brangesnė plėvelė su infraraudonųjų spindulių ar priešlašiniais priedais naktį mažiau išleidžia šilumos ir mažina ligas, kurias platina nuo stogo lašantis kondensatas.
- Galines sienas, kurias labiausiai daužo vėjas, lietus ir kruša, geriau dengti polikarbonatu: jis brangesnis, bet šviesą gerai praleidžia 10 ir daugiau metų.
- Plėvelę laikyti patikimiausia aliuminio profiliais su banguota spyruokline viela: ji tvirtesnė už prikaltas lenteles ir tinka ir šešėliavimo ar nuo vabzdžių saugančiam tinklui.
- Užtraukite šiltą ramią dieną. Karštyje plėvelė plečiasi, šaltyje traukiasi, todėl šiltą dieną užtraukta rudenį ji įsitemps. Įtempta plėvelė nesiplaiksto, o besiplaikstanti greitai susilpnėja.
Durys ir apatinės lentos
- Durys. Jei tunelį naudosite ir šaltuoju metų laiku, įrenkite mažas duris: pro dideles išeina daug šilumos. Geriausios stumdomos durys: jas galima praverti po truputį, joms nereikia vietos atsidaryti, o užpustytas sniegu jos vis tiek atsidaro. Užtrauktukais užsegamos galinės sienos vėjuotose vietose greitai sugenda.
- Apatinės lentos palei šonus skiria lysves nuo lauko. Be jų po šonais pučia šaltas oras ir lenda graužikai. Už lentos įkasus 2-4 cm storio putplasčio plokštę bent 40 cm gyliu, žiemą ir ankstyvą pavasarį dirva iš lauko mažiau vėsina tunelį.
Vieta ir kryptis
- Šiek tiek aukštesnė, beveik lygi vieta, kurios nuolydis 1-2 %. Žemumose kaupiasi šaltas oras, todėl ten dažnesnės vėlyvos pavasario ir ankstyvos rudens šalnos. Dirva turi būti gili, derlinga ir gerai drenuota.
- Saulė be kliūčių. Toliau augantys medžiai sumažina vėją, bet netrukdo orui judėti tunelyje.
- Vėjas. Didelis plėvelės plotas veikia kaip burė ir gali išplėšti tunelį iš žemės. Statykite jį siauruoju galu į vyraujantį vėją: taip vėjas mažiau jį veikia, o pavėjinėje pusėje mažiau kaupiasi sniego. Krūmų eilė šalia tunelio padeda nukreipti sniego pusnis.
- Šlaite tunelį statykite išilgai šlaito, o aukštesnėje pusėje iškaskite griovį, kad lietaus vanduo nebėgtų per tunelį.
- Kryptis. Ilgąja kraštine šiaurės-pietų kryptimi pastatytame tunelyje saulė tolygiausiai apšviečia augalus. Šiauriau nuo 40-osios lygiagretės dažnai patariama tunelį statyti rytų-vakarų kryptimi, kad žiemą, kai saulė žemai, į jį patektų daugiau šviesos, bet tada aukšti augalai gali užstoti žemesnius. Lietuva yra 53°54′-56°27′ šiaurės platumos.
Dirvą geriausia paruošti prieš statant tunelį: giliai supurenti ir įterpti komposto į viršutinį 15-20 cm sluoksnį.
Vėdinimas
Jei atsidaro tik durys, tunelyje mažai judės oras, ir jis perkais. Atidaromi šonai leidžia vėdinti iki 1,2-1,8 m pločio juosta kiekvienoje pusėje.
- Susukami šonai. Plėvelės apačia pritvirtinama prie ilgo vamzdžio, kurį rankenėle galima susukti iki pat stogo krašto. Tai paprasčiausias būdas, bet pro angą prie žemės lenda piktžolių sėklos ir graužikai, o ankstyvą pavasarį vėdinant prie šonų atvėsta dirva.
- Nuleidžiami šonai atsidaro iš viršaus, todėl vėsus oras patenka virš augalų. Juos sudėtingiau įrengti, bet anksti pavasarį ir vėlai rudenį jie geriausi.
- Šonų galus uždenkite bent 45 cm pločio užlaida ant galinių lankų, kad nepūstų šaltas oras. Iš lauko per šonus nuo apačios iki stogo krašto zigzagu ištempkite virvę, kad stiprus vėjas neišpūstų plėvelės.

Plėvelinis tunelis su vėdinimo angomis palei šonus.
Nuotrauka: peganum, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons
Kaip vėdinti ir šešėliuoti vasarą, rašome gide Šiltnamio vėdinimas, šešėliavimas ir šildymas.
Sniegas
Ant tunelio sniegas ir ledas daug sveria. Geriau jį atlaiko tunelis tankiau išdėstytais lankais, su skersiniais sutvirtinimais, smailėjančiu stogu ir gerai įtempta plėvele. Prieš žiemą nuimkite šešėliavimo tinklą, o sniegą valykite jau snigant: nustumkite iš lauko šluota arba iš vidaus švelniai stumtelėkite plėvelę minkšta šluota. Uždarytos durys ir šonai sulaiko šilumą, todėl sniegas kaupiasi mažiau.
Visi šiltnamių gidai ir darbai per metus vienoje vietoje: Šiltnamiai.
Reikalingi įrankiai
- LankaiŽemo tunelio karkasui.
- AgrotekstilėAugalams nuo šalnų pridengti.
- Plaktukas ar kūjisLankų stovams įkalti.
- Virvė ir kuoliukaiTunelio kraštams ištiesinti ir sužymėti.
Dažniausios klaidos
- Aukštam tuneliui naudojama statybinė plėvelė, kuri greitai suyra saulėje.
- Plėvelė užtraukiama vėsią dieną, o karštą ji nusvyra ir plaikstosi, kol suplyšta.
- Tunelis pastatomas žemumoje, kur kaupiasi šaltas oras.
- Ilgasis tunelio šonas atsuktas į vyraujantį vėją, ir vėjas jį plėšia kaip burę.
- Žemas tunelis po plėvele nevėdinamas saulėtą dieną, ir augalai perkaista.
- Vienas lankų tunelis be įstrižų sutvirtinimų, ir jį sulanksto vėjas ar sniegas.
- Žiemą per didelės durys, pro kurias išeina visa šiluma.
Šaltiniai
- University of Nebraska-Lincoln Extension (S. A. Adams, K. A. Todd): High Tunnel Design, Site Development, and Construction (EC308, 2015)
- West Virginia University Extension: Low Tunnels for Beginners
- University of Illinois Extension: Be diligent in snow and ice removal on high tunnels (2025)
- RHS: Greenhouses: choosing
- University of Arizona Cooperative Extension (J. Schalau): Greenhouses, Backyard Gardener #6 (2022)
- Visuotinė lietuvių enciklopedija: šiltnamis
- Visuotinė lietuvių enciklopedija: Lietuvos geografinė padėtis