Daržovės ↗

Pupelių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti

Phaseolus vulgaris

Daugelis daržinių pupelių ligų plinta su sėklomis ir augalų liekanomis, o išsiplečia drėgnu oru, kai lapai ilgai būna šlapi. Todėl svarbiausia sveika sėkla, sėjomaina ir švara po derliaus.

5 min skaitymoKaip rašome gidus

Pupelės

Nuotrauka: Hungda, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Antraknozė: ankštyse juodos, įdubusios dėmės, lapų apačioje pajuodusios gyslos. Lietuvoje pupelės ja serga dažnai.
  • Bakterinės ligos: vandeningos dėmelės, kurios paruduoja, dažnai su gelsvu apvadu. Plinta su sėklomis ir lietaus purslais.
  • Nerinkite sėklų iš sirgusių augalų ir nelaistykite per lapus.
  • Grūdinukų lervos vystosi sėklose sandėlyje: laikykite jas vėsiai ir sausai, reguliariai tikrinkite.

Ligos

Antraknozė (degulys)

Lietuvoje pupelės deguliu serga dažnai. Ligą sukelia grybas Colletotrichum lindemuthianum, kuris pažeidžia visas antžemines augalo dalis. Ryškiausi požymiai ankštyse: juodos, įdubusios, apie 12 mm skersmens dėmės. Tokių dėmių būna ir ant stiebų bei sėklaskilčių, jose gali susidaryti lašišos spalvos gleivių. Apatinėje lapų pusėje gyslos pajuoduoja.

Pupelių ankštys su tamsiomis įdubusiomis dėmėmis

Antraknozės dėmės ant pupelių ankščių.

Nuotrauka: Howard F. Schwartz, Colorado State University, Bugwood.org, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons

Liga plinta vėsiu ir drėgnu oru, todėl dažniausiai pavasarį ir rudenį. Sukėlėjas patenka į daržą su užkrėstomis sėklomis, o augalų liekanose dirvoje išgyvena dvejus metus.

Prevencija. Sėkite sveiką sėklą, po derliaus pašalinkite visas augalų liekanas. Ten, kur pupelės sirgo, jų nesėkite 2-3 metus. Nelaistykite per lapus ir saugokite, kad laistant žemė netikštų ant augalų.

Rudoji bakterinė dėmėtligė

Ant lapų atsiranda smulkių vandeningų dėmelių, kurios virsta 3-8 mm rudomis dėmėmis, dažnai su siauru gelsvu apvadu. Dėmės gali susilieti ir iškristi, tada lapai atrodo suskarę. Ankštyse susidaro įdubusių rudų dėmių, o jei jaunos ankštys užsikrečia anksti, toje vietoje jos išlinksta. Liga dažna vėsiais, drėgnais metais, ypač po smarkių liūčių.

Paprastoji bakterinė degligė

Lapuose vandeningos dėmės, geriausiai matomos apatinėje pusėje, virsta šviesiai rudomis, netaisyklingos formos dėmėmis su ryškiu geltonu apvadu. Jos padidėja iki 10 mm ir daugiau, lapelis gali žūti. Ankštyse vandeningos dėmės virsta rausvai rudomis, drėgnu oru ant jų būna gelsvų bakterijų gleivių. Užkrėstos sėklos gali nesubręsti arba susiraukšlėti ir pakeisti spalvą. Ligai palanku karšta ir drėgna.

Pupelės lapas su rudomis dėmėmis geltonais kraštais

Paprastoji bakterinė degligė ant pupelės lapo.

Nuotrauka: Howard F. Schwartz, Colorado State University, Bugwood.org, CC BY 3.0, Wikimedia Commons

Aureolinė bakterinė degligė

Apatinėje lapų pusėje atsiranda smulkių vandeningų dėmelių, kurios virsta rausvai rudomis. Aplink jas susidaro labai įvairaus dydžio gelsvai žalios aureolės. Kai sunkiai serga, gelsta ir žūva nauji lapai. Karštu oru (virš 27 °C) aureolės mažos arba jų visai nėra. Ankštyse vandeningos dėmelės ir brūkšneliai.

Svarbiausias šios ligos šaltinis yra užkrėstos sėklos: sukėlėjas jose išlieka daugiau nei 4 metus, ir palankiu oru užtenka vienos užkrėstos sėklos iš 16 000, kad liga smarkiai išplistų.

Bakterinių ligų prevencija

Visos trys bakterinės ligos patenka su sėklomis, o paskui plinta su lietaus ir laistymo purslais, įrankiais, žmonėmis ir gyvūnais, einančiais per šlapius augalus. Bakterijos išgyvena pupelių liekanose ant dirvos paviršiaus, bet dirvoje be liekanų neišlieka.

  • Sėkite sertifikuotą sėklą. Savų sėklų nerinkite iš sirgusių augalų.
  • Nedirbkite tarp augalų, kai jų lapai šlapi.
  • Po derliaus liekanas surinkite arba užkaskite, kad greičiau suirtų: ant paviršiaus jos irsta lėtai, ir bakterijos išlieka ilgiau.
  • Pupelių į tą pačią vietą nesėkite, kol liekanos visiškai neišnyks: bent 2 metus.
  • Jei kuri nors liga jau buvo, rinkitės jai atsparesnes veisles. Veislės labai skiriasi: vienų jautresni lapai, kitų ankštys.

Baltasis puvinys

Lapai, stiebai ir ankštys iš pradžių pasidengia vandeningomis dėmėmis, vėliau ant jų išauga balta, vatą primenanti grybiena. Lapai gelsta ir krinta, pažeisti stiebai išdžiūsta ir tampa šviesiai rudi, augalas vysta ir gali žūti. Grybienoje ir pažeistų dalių viduje susidaro kietų, juodų, netaisyklingų ar ovalių darinių (sklerocijų).

Ligą sukelia grybas Sclerotinia sclerotiorum, kuris puola ir morkas, pomidorus, kopūstus, salotas. Sklerocijai dirvoje ir augalų liekanose išlieka penkerius metus ir ilgiau, o vėsiu, drėgnu oru išaugina mažyčius grybelius, kurie išbarsto sporas.

Pupelės stiebas su balta pūkuota grybiena

Baltasis puvinys ant pupelės stiebo.

Nuotrauka: Jymm, Public domain, Wikimedia Commons

Prevencija. Sėkite rečiau, ravėkite piktžoles, kad augalai greičiau išdžiūtų. Pavienius sergančius augalus išraukite, kol nesusidarė sklerocijai, ir užkaskite giliai. Pažeistų augalų nekompostuokite. Po pupelių auginkite kukurūzus ar kitas varpines.

Virusai

Pupeles gali užkrėsti per 30 rūšių virusų, pavyzdžiui, paprastosios pupelių mozaikos ir geltonosios pupelių mozaikos virusai. Lapai susiraito, išmarginami, pagelsta, būna gumbuoti ar kitaip iškraipyti, augalai skursta. Ankštys gali būti iškraipytos, dėmėtos tamsiai ir šviesiai žaliai, o sunkiais atvejais su bronzinėmis dėmėmis. Pagal požymius virusų atskirti neįmanoma, panašiai atrodo ir maisto medžiagų trūkumas ar herbicidų pažeidimai.

Du pupelės lapai su šviesiai žaliomis margomis dėmėmis

Pupelių paprastosios mozaikos viruso pažeisti lapai.

Nuotrauka: Howard F. Schwartz, Colorado State University, Bugwood.org, CC BY 3.0, Wikimedia Commons

Daugelis virusų plinta su amarais ir sėklomis. Cheminių priemonių nuo jų nėra: sergančius augalus išraukite, savų sėklų iš jų nerinkite, naikinkite piktžoles, kurios vilioja amarus.

Šaknų puviniai

Dirvoje gyvenantys grybai pažeidžia sėklas ir jaunus daigus: sėklos supūva ir nesudygsta, daigai skursta. Ties dirvos paviršiumi ar kiek žemiau stiebas pūva, minkštėja ir pasidaro vandeningas, šaknys žūva, lapai gelsta.

Pupelių daigai su rudomis dėmėmis ant šaknų ir stiebelių

Rizoktoniozė: rudos dėmės ant pupelių daigų šaknų ir stiebelių.

Nuotrauka: Howard F. Schwartz, Colorado State University, Bugwood.org, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons

Prevencija. Nesėkite žemose, šlapiose vietose ir į šaltą dirvą, laikykitės sėjomainos. Saugokite šaknis, kai sodinate ir purenate. Liekanas po derliaus iš karto pašalinkite.

Kenkėjai

  • Amarai kartais apninka augalus dideliais kiekiais: lapai susisuka, pakeičia spalvą, būna lipnūs. Šalia dažnai matyti juos ėdančių natūralių priešų. Amarai platina ir pupelių virusus.
Juodų amarų kolonija ant stiebo

Pupiniai amarai (Aphis fabae).

Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Voratinklinės erkės puola per karščius ir sausras: lapai išblunka ar įgauna bronzinį atspalvį.
Pupelės lapai su smulkiais šviesiais taškeliais

Voratinklinių erkių pažeisti pupelės lapai.

Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Pelėdgalvių vikšrai gali nugraužti jaunus augalus prie pat žemės.
Pilkas susirietęs vikšras šalia nukąsto daigo

Pelėdgalvio vikšras ir jo nukąstas kukurūzo daigas.

Nuotrauka: W.M. Hantsbarger, Bugwood.org, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons

  • Grūdinukai (Acanthoscelides obtectus) puola šviežias ir džiovintas pupeles, dažniausiai sandėlyje, bet gyvena ir lauke. Vabalai 3-4 mm, lašo formos, rudai margi. Kiaušinėlius jie deda ant sėklų ar ankščių, o lervos vystosi sėklų viduje, vienoje sėkloje iki 30. Išlįsdami suaugę vabalai palieka apvalias skylutes. Pažeistos sėklos būna tuščiavidurės, prasčiau dygsta, kvepia saldokai vaisiais, o gausūs vabalai sėklas paverčia dulkėmis. Šiltoje patalpoje per metus išsivysto iki 5 kartų.
Baltos pupelės su apvaliomis skylutėmis

Grūdinukų pažeistos pupelės: apvalios skylutės, pro kurias išlindo vabalai.

Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Ką daryti su grūdinukais. Laikykite sėklas švariai, vėsiai ir sausai, reguliariai jas apžiūrėkite. Pernykštes užkrėstas sėklas išmeskite. Kai sėklų nedaug, indą su jomis kasdien pavartykite. Iš naikinimo būdų, tinkamų namuose, minimas ir užšaldymas.

Kiti sutrikimai

  • Žiedai nubyra. Kai karšta ir dieną, ir naktį, pupelės meta žiedus, o blogai apsidulkinusios užmezga mažiau ankščių, ir sėklos jose smulkesnės. Žydėjimo metu pupelės jautrios ir drėgmės trūkumui: per sausras laistykite.

Kaip sumažinti žalą

  • Sveika sėkla. Sėkite sertifikuotą sėklą, savas rinkite tik nuo sveikų augalų.
  • Sėjomaina. Pupelių į tą pačią vietą nesėkite anksčiau kaip po 4-5 metų ir nesėkite po kitų ankštinių augalų.
  • Sausi lapai. Laistykite prie žemės, ryte, ir nedirbkite tarp šlapių augalų.
  • Erdvė. Nesėkite per tankiai, ravėkite piktžoles.
  • Švara. Po derliaus pašalinkite augalų liekanas, sergančių augalų nekompostuokite.

Kaip pupeles pasėti ir prižiūrėti, rašome gide Pupelės.

Reikalingi įrankiai

  • LaistytuvasLaistyti prie žemės, nešlapinant lapų.
  • Sandarūs indaiDžiovintoms sėkloms laikyti vėsiai ir sausai.

Dažniausios klaidos

  • Sėjamos savos sėklos iš augalų, kurie sirgo.
  • Pupelės laistomos per lapus, ir ligos plinta su purslais.
  • Darže dirbama, kai augalai šlapi.
  • Po derliaus augalų liekanos paliekamos lysvėje.
  • Pupelės sėjamos toje pačioje vietoje kasmet.

Šaltiniai

  1. VLE: Deguliai (R. Žuklienė)
  2. Clemson HGIC: Bean & Southern Pea Diseases
  3. Cornell Vegetables: Bacterial Diseases of Beans
  4. UMN Extension: What's wrong with my plant? Snap bean, spots on leaves
  5. UMN Extension: What's wrong with my plant? Snap bean, rotten pods
  6. UMN Extension: White mold in cucurbits
  7. UMN Extension: Growing beans in home gardens
  8. UMN Extension: Managing plant diseases in the home garden
  9. Julius Kühn-Institut: Acanthoscelides obtectus (Bean weevil)
  10. D. Kamštaitytė (LSDI): Pupelių auginimas ir veislės, „Mano ūkis“ (2003)