Salierai: daigai, sodinimas, tręšimas ir laikymas
Apium graveolens
Valgomieji salierai būna trijų tipų: šakniniai, lapkotiniai ir lapiniai. Jų vegetacija ilga, todėl Lietuvoje jie auginami iš daigų. Užauginti nesunku, jei daigams pakanka šviesos, o rudenį, kai sparčiausiai auga šakniavaisiai, netrūksta drėgmės.

Nuotrauka: Jamain, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Daigams sėkite šildomame šiltnamyje kovo pradžioje ar viduryje, ne giliau kaip 0,5 cm: sėklos dygsta 10-15 dienų.
- Daigai auga apie 50-55 dienas, pikuokite su 2-3 tikraisiais lapeliais.
- Į lauką sodinkite gegužės pirmoje pusėje, tokiu pat gyliu, kokiu augo; šakninius 60-70 × 25-30 cm.
- Šakniniams daugiausia drėgmės reikia nuo rugpjūčio vidurio iki spalio vidurio.
- Šviežio mėšlo salierams neberkite: daugiau septoriozės, šakniavaisiai labiau šaknyti.
Trys salierų tipai
Salierai yra dvimečiai augalai, auginami kaip vienmečiai: pirmais metais užauga tai, ką valgome, o antrais metais iki 1-1,2 m aukščio žiedynstiebiai su skėtiniais žiedynais ir smulkiomis sėklomis. Sėklos daigios išlieka 4-5 metus.

Šakninis salieras: auginamas dėl mėsingo gumbo.
Nuotrauka: Jamain, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
- Šakniniai auginami dėl apvalaus ar kiek plokščio, mėsingo šakniavaisio (gumbo). Vegetacija po daigų pasodinimo 150-185 dienos.
- Lapkotiniai auginami dėl sultingų, storų lapkočių, vegetacija 120-130 dienų.
- Lapiniai auginami dėl aromatingų lapų skrotelių, vegetacija 70-80 dienų.
Valgomos visos salierų dalys. Mineralinių medžiagų lapuose vidutiniškai 1,5 karto, o vitamino C net iki 12 kartų daugiau nei šakniavaisiuose.
Veislės
Nacionaliniame augalų veislių sąraše salierų veislių nėra, o Lietuvoje jų selekcija nevykdoma, todėl auginamos įvežtinės veislės. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas ekologinėje sėjomainoje išbandė 12 veislių iš ES katalogo:
- Šakninių grupėje didžiausius gumbus (vidutiniškai 681,5 g) ir aukščiausią antžeminę dalį išaugino ‘Giant Praque’, o gumbų kokybe išsiskyrė ‘President’: visas derlius buvo prekinis.
- Lapkotinių grupėje storiausius lapkočius ir didžiausią derlių užaugino ‘Nuget’.
- Lapinių grupėje vešliausia ir derlingiausia buvo ‘Gewone Snij’.
Vieta, dirva ir sėjomaina
- Šakniniams tinka sukultūrinta, trąši, puri, pakankamai drėgna lengvo ar vidutinio sunkumo priemolio dirva, pH 6,2-7,3. Netinka durpinė, rūgšti, supuolusi ir užmirkstanti dirva. Sunkesnėje dirvoje užaugę gumbai būna sveikesni ir geriau laikosi.
- Lapkotiniams ir lapiniams labiau tinka lengvo priemolio dirva su daugiau humuso, pH 6,0-7,0, tinka ir nerūgšti durpinė ar priesmėlio dirva. Sunkios molėtos ir smėlingos dirvos jiems netinka.
- Vieta. Atvira, gerai vėdinama, saulėta. Geriausiai salierai auga 15-20 °C temperatūroje.
- Sėjomaina. Gerai auga po agurkų, pomidorų, ankštinių daržovių. Venkite sodinti po šakniavaisių, o lapinius ir lapkotinius ir po svogūninių. Giminingų augalų toje pačioje vietoje 3-4 metus nesodinkite.
- Kaimynai. Naudinga auginti šalia kopūstų, pupų, pupelių ir pomidorų: stiprus salierų kvapas atbaido kenkėjus.
- Mėšlas. Šviežio mėšlo salierai nepakenčia: lapus dažniau pažeidžia septoriozė, o gumbai užauga labiau šaknyti.
Daigai
Dėl ilgos vegetacijos salierai auginami iš daigų. Šakniniai gumbai tinkamos kokybės užauga tik tada, kai sodinami daigais.
- Kada sėti. N. Maročkienės (2018) duomenimis, šakninius optimalu sėti į šildomą šiltnamį kovo pradžioje, LAMMC sėjos rekomendacijose (2021) nurodomas kovo vidurys. Lapkotinius ir lapinius galima auginti dviem terminais: ankstyvam derliui sėti vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, vėlyvam birželio pirmoje pusėje.
- Substratas. Durpių substrato ir smėlio (ar perlito) mišinys santykiu 3:1, į dėžutes apie 8 cm sluoksniu. Geriausia naudoti paruoštus durpių substratus.
- Sėja. Sėkite ne giliau kaip 0,3-0,5 cm į šiek tiek suspaustą drėgną žemę ir užberkite 1-2 mm smėlio, perlito ar žemės. Uždenkite plėvele, stiklu ar agrodanga ir kasdien pravėdinkite.
- Dygimas. Iki sudygimo palaikykite 20-25 °C ir 70-80 % oro drėgmę, laistykite 22-25 °C vandeniu. Sėklos dygsta lėtai, per 10-15 dienų.
- Stratifikacija. Kad sėklos sudygtų 6-7 dienomis greičiau, sumaišykite jas su smėliu santykiu 1:3 ir 25-30 dienų laikykite po sniegu ar šaldiklyje. Tada smėlį apdžiovinkite, kad būtų birus, ir sėkite.
- Po sudygimo maždaug 3 dienas palaikykite vėsiau: saulėtą dieną 16-18 °C, apsiniaukusią 14-16 °C, naktį 12-14 °C, kad daigai neištįstų ir geriau įsišaknytų. Vėliau daigams geriausia 20-24 °C dieną ir 13-15 °C naktį.
- Šviesa. Anksti pasėtiems daigams reikia papildomo apšvietimo iki 10 valandų per parą. Nuo balandžio pakanka dienos šviesos.
- Pikavimas. Pikuokite tik gerai išsivysčiusius daigelius, kai jie turi 2-3 tikruosius lapelius, į dėžutes kas 5 cm, į kasetes su 4-6 cm akutėmis ar vazonėlius. Per ilgas šaknis galima patrumpinti trečdaliu.
- Laistymas. Laistykite rytais, silpna srove, 20-23 °C vandeniu, kuris nešaltesnis už orą. Substratas kasetėse neturi perdžiūti, bet ir perlaistyti negalima: tada daigai būna silpni, blyškūs. Saugokite nuo skersvėjų.
- Tręšimas. Gero substrato maisto medžiagų pakanka 2-3 savaitėms, vėliau daigus patręškite skystomis kompleksinėmis trąšomis. Šviesiai žali, ištįsę daigai rodo azoto trūkumą, violetiniai ar tamsiai mėlynai žaliais pakraščiais lapai kalio trūkumą.
- Trukmė. Kokybiški daigai užauga per 50-55 dienas po sudygimo. Likus savaitei iki sodinimo, juos grūdinkite: išneškite į pavėsį lauke ir laistykite rečiau.
Sodinimas
Į lauką sodinkite gegužės pirmoje pusėje neperaugusius, sveikus, tvirtus daigus su 5-7 tikraisiais lapais ir stipriomis šaknimis. Sodinkite tokiu pat gyliu, kokiu daigai augo dėžutėse ar kasetėse. Prigiję daigai iš pradžių auga lėtai.
- Šakniniai ir lapkotiniai: 60-70 cm tarp eilių ir 25-30 cm tarp augalų. Jei norite smulkesnių gumbų, sodinkite tankiau.
- Lapiniai: lysvėse 45 × 30 cm, juostomis 50 × 25 cm arba 60 × 20 cm.
- Paviršius. Geriausia sodinti lygioje, purioje dirvoje eilėmis. Vagotame paviršiuje gumbus lengviau kasti ir jie užaugina mažiau šaknelių apačioje, bet reikia pasirūpinti laistymu.
Salierai atsparūs šalnoms: daigai pakelia iki −5 °C, o suaugę augalai iki −10 °C šaltį.
Laistymas ir priežiūra
- Drėgmė. Svarbiausias darbas yra laistymas. Šakniniai gumbai sparčiausiai auga nuo rugpjūčio vidurio iki spalio vidurio: jei tada trūksta drėgmės, jie užauga smulkūs ir labiau šaknyti.
- Purenimas. Per vasarą dirvą supurenkite 4-5 kartus: dažnai laistant susidaro pluta, per kurią šaknys negauna deguonies. Jaunų augalų tarpueilius purenkite giliau, vėliau sekliau. Salierų kaupti nereikia.
- Mulčias mažina piktžoles, palaiko pastovesnę dirvos temperatūrą ir drėgmę, purina dirvą.
- Lapų neskinkite. Šakninių salierų lapų vasarą skinti nepatariama: nukenčia gumbų derlius ir kokybė.
Tręšimas
Kiek trąšų reikia, tiksliai galima apskaičiuoti tik ištyrus dirvožemį. Pirmą kartą papildomai tręškite praėjus 12-15 dienų po sodinimo, kai daigai prigyja.
- Šakniniams svarbu azotas, vidutiniškai 20 g kvadratiniam metrui, išberiant dalimis: prieš sodinimą, birželį, kai intensyviai auga lapai, ir liepą, kai pradeda formuotis gumbai. Fosforo reikia apie 5 g kvadratiniam metrui. Geriausia tręšti daug kalio turinčiomis kompleksinėmis trąšomis: gavę pakankamai kalio, šakniavaisiai geriau laikosi žiemą. Būtini ir kalcis bei magnis.
- Lapkotiniams ir lapiniams azotą išberkite per du kartus, lapinius tręškite po kiekvieno lapų nupjovimo. Fosforo ir kalio jiems reikia tris kartus mažiau nei šakniniams. Lapkotiniai reiklūs magniui.
- Mikroelementai. Kalcis ir boras ypač naudingi per sausrą. Papildomai tręšti galima skystomis lapų trąšomis su mikroelementais.
| Trūksta | Požymiai |
|---|---|
| Boro | Augalai greitai suserga vidurinių lapų sausuoju puviniu; lapkočiai įtrūkinėja |
| Kalcio | Nyksta viduriniai lapkočiai |
| Molibdeno | Lapai raukšlėjasi |
| Vario | Sulėtėja šaknų augimas |
Ligos
Dažniausios salierų lapų ligos yra septoriozė (šviesmargė) ir rauplės. Kad salierai mažiau sirgtų, laikykitės sėjomainos ir netręškite šviežiu mėšlu: jį patręšus, septoriozė lapus pažeidžia dažniau.
Derlius ir laikymas
- Šakniniai kasami spalio pabaigoje. Gumbų viršus kyšo virš žemės, todėl šaltyje gali pašalti: kaskite tik atšilus. Kasdami nesužalokite gumbų ir viršūninių lapelių. Iškastų salierų nepalikite su lapais, nes lapai traukia drėgmę ir gumbai suvysta: lapus nupjaukite, palikdami 1-2 cm lapkočius.
- Laikymas. Vėsioje patalpoje, sluoksniuodami su smėliu ar durpėmis. Geriausiai gumbai laikosi 0 °C temperatūroje ir 97-99 % drėgmėje, tokiomis sąlygomis iki 6 mėnesių.
- Lapkotiniai skinami pagal sodinimo laiką ir veislę. Nuskinti jie ilgai nesilaiko, bet šaldytuve, nuolat 2-3 °C temperatūroje, išsilaiko iki 2 mėnesių.
- Lapiniai pjaunami kelis kartus per sezoną, 5-6 cm aukštyje nuo žemės: augalai greitai atželia.
Gumbai naudojami švieži, virti, kepti, konservuoti, stiebai dedami į sriubas ir salotas, o lapai vartojami švieži, džiovinti, sūdyti ar šaldyti.
Reikalingi įrankiai
- KauptukasDirvai purenti 4-5 kartus per vasarą.
- LaistytuvasPastoviai dirvos drėgmei palaikyti ir daigams laistyti šiltu vandeniu.
- KastuvasŠakniavaisiams iškasti.
Dažniausios klaidos
- Salierai sėjami tiesiai į lauką, ir šakniavaisiai nespėja užaugti.
- Daigai sodinami giliau, nei augo kasetėse.
- Rudenį, kai šakniavaisiai sparčiausiai auga, pritrūksta drėgmės.
- Salierai sodinami rūgščioje dirvoje arba patręšiami šviežiu mėšlu.
- Vasarą skinami šakninių salierų lapai, ir šakniavaisiai užauga mažesni.
- Iškasti šakniavaisiai paliekami su lapais ir suvysta.