Daržovės ↗

Salierai: daigai, sodinimas, tręšimas ir laikymas

Apium graveolens

Valgomieji salierai būna trijų tipų: šakniniai, lapkotiniai ir lapiniai. Jų vegetacija ilga, todėl Lietuvoje jie auginami iš daigų. Užauginti nesunku, jei daigams pakanka šviesos, o rudenį, kai sparčiausiai auga šakniavaisiai, netrūksta drėgmės.

6 min skaitymoKaip rašome gidus

Salierai

Nuotrauka: Jamain, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Daigams sėkite šildomame šiltnamyje kovo pradžioje ar viduryje, ne giliau kaip 0,5 cm: sėklos dygsta 10-15 dienų.
  • Daigai auga apie 50-55 dienas, pikuokite su 2-3 tikraisiais lapeliais.
  • Į lauką sodinkite gegužės pirmoje pusėje, tokiu pat gyliu, kokiu augo; šakninius 60-70 × 25-30 cm.
  • Šakniniams daugiausia drėgmės reikia nuo rugpjūčio vidurio iki spalio vidurio.
  • Šviežio mėšlo salierams neberkite: daugiau septoriozės, šakniavaisiai labiau šaknyti.

Trys salierų tipai

Salierai yra dvimečiai augalai, auginami kaip vienmečiai: pirmais metais užauga tai, ką valgome, o antrais metais iki 1-1,2 m aukščio žiedynstiebiai su skėtiniais žiedynais ir smulkiomis sėklomis. Sėklos daigios išlieka 4-5 metus.

Šakninio salierio gumbas dirvoje su lapais

Šakninis salieras: auginamas dėl mėsingo gumbo.

Nuotrauka: Jamain, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Šakniniai auginami dėl apvalaus ar kiek plokščio, mėsingo šakniavaisio (gumbo). Vegetacija po daigų pasodinimo 150-185 dienos.
  • Lapkotiniai auginami dėl sultingų, storų lapkočių, vegetacija 120-130 dienų.
  • Lapiniai auginami dėl aromatingų lapų skrotelių, vegetacija 70-80 dienų.

Valgomos visos salierų dalys. Mineralinių medžiagų lapuose vidutiniškai 1,5 karto, o vitamino C net iki 12 kartų daugiau nei šakniavaisiuose.

Veislės

Nacionaliniame augalų veislių sąraše salierų veislių nėra, o Lietuvoje jų selekcija nevykdoma, todėl auginamos įvežtinės veislės. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas ekologinėje sėjomainoje išbandė 12 veislių iš ES katalogo:

  • Šakninių grupėje didžiausius gumbus (vidutiniškai 681,5 g) ir aukščiausią antžeminę dalį išaugino ‘Giant Praque’, o gumbų kokybe išsiskyrė ‘President’: visas derlius buvo prekinis.
  • Lapkotinių grupėje storiausius lapkočius ir didžiausią derlių užaugino ‘Nuget’.
  • Lapinių grupėje vešliausia ir derlingiausia buvo ‘Gewone Snij’.

Vieta, dirva ir sėjomaina

  • Šakniniams tinka sukultūrinta, trąši, puri, pakankamai drėgna lengvo ar vidutinio sunkumo priemolio dirva, pH 6,2-7,3. Netinka durpinė, rūgšti, supuolusi ir užmirkstanti dirva. Sunkesnėje dirvoje užaugę gumbai būna sveikesni ir geriau laikosi.
  • Lapkotiniams ir lapiniams labiau tinka lengvo priemolio dirva su daugiau humuso, pH 6,0-7,0, tinka ir nerūgšti durpinė ar priesmėlio dirva. Sunkios molėtos ir smėlingos dirvos jiems netinka.
  • Vieta. Atvira, gerai vėdinama, saulėta. Geriausiai salierai auga 15-20 °C temperatūroje.
  • Sėjomaina. Gerai auga po agurkų, pomidorų, ankštinių daržovių. Venkite sodinti po šakniavaisių, o lapinius ir lapkotinius ir po svogūninių. Giminingų augalų toje pačioje vietoje 3-4 metus nesodinkite.
  • Kaimynai. Naudinga auginti šalia kopūstų, pupų, pupelių ir pomidorų: stiprus salierų kvapas atbaido kenkėjus.
  • Mėšlas. Šviežio mėšlo salierai nepakenčia: lapus dažniau pažeidžia septoriozė, o gumbai užauga labiau šaknyti.

Daigai

Dėl ilgos vegetacijos salierai auginami iš daigų. Šakniniai gumbai tinkamos kokybės užauga tik tada, kai sodinami daigais.

  • Kada sėti. N. Maročkienės (2018) duomenimis, šakninius optimalu sėti į šildomą šiltnamį kovo pradžioje, LAMMC sėjos rekomendacijose (2021) nurodomas kovo vidurys. Lapkotinius ir lapinius galima auginti dviem terminais: ankstyvam derliui sėti vasario pabaigoje ar kovo pradžioje, vėlyvam birželio pirmoje pusėje.
  • Substratas. Durpių substrato ir smėlio (ar perlito) mišinys santykiu 3:1, į dėžutes apie 8 cm sluoksniu. Geriausia naudoti paruoštus durpių substratus.
  • Sėja. Sėkite ne giliau kaip 0,3-0,5 cm į šiek tiek suspaustą drėgną žemę ir užberkite 1-2 mm smėlio, perlito ar žemės. Uždenkite plėvele, stiklu ar agrodanga ir kasdien pravėdinkite.
  • Dygimas. Iki sudygimo palaikykite 20-25 °C ir 70-80 % oro drėgmę, laistykite 22-25 °C vandeniu. Sėklos dygsta lėtai, per 10-15 dienų.
  • Stratifikacija. Kad sėklos sudygtų 6-7 dienomis greičiau, sumaišykite jas su smėliu santykiu 1:3 ir 25-30 dienų laikykite po sniegu ar šaldiklyje. Tada smėlį apdžiovinkite, kad būtų birus, ir sėkite.
  • Po sudygimo maždaug 3 dienas palaikykite vėsiau: saulėtą dieną 16-18 °C, apsiniaukusią 14-16 °C, naktį 12-14 °C, kad daigai neištįstų ir geriau įsišaknytų. Vėliau daigams geriausia 20-24 °C dieną ir 13-15 °C naktį.
  • Šviesa. Anksti pasėtiems daigams reikia papildomo apšvietimo iki 10 valandų per parą. Nuo balandžio pakanka dienos šviesos.
  • Pikavimas. Pikuokite tik gerai išsivysčiusius daigelius, kai jie turi 2-3 tikruosius lapelius, į dėžutes kas 5 cm, į kasetes su 4-6 cm akutėmis ar vazonėlius. Per ilgas šaknis galima patrumpinti trečdaliu.
  • Laistymas. Laistykite rytais, silpna srove, 20-23 °C vandeniu, kuris nešaltesnis už orą. Substratas kasetėse neturi perdžiūti, bet ir perlaistyti negalima: tada daigai būna silpni, blyškūs. Saugokite nuo skersvėjų.
  • Tręšimas. Gero substrato maisto medžiagų pakanka 2-3 savaitėms, vėliau daigus patręškite skystomis kompleksinėmis trąšomis. Šviesiai žali, ištįsę daigai rodo azoto trūkumą, violetiniai ar tamsiai mėlynai žaliais pakraščiais lapai kalio trūkumą.
  • Trukmė. Kokybiški daigai užauga per 50-55 dienas po sudygimo. Likus savaitei iki sodinimo, juos grūdinkite: išneškite į pavėsį lauke ir laistykite rečiau.

Sodinimas

Į lauką sodinkite gegužės pirmoje pusėje neperaugusius, sveikus, tvirtus daigus su 5-7 tikraisiais lapais ir stipriomis šaknimis. Sodinkite tokiu pat gyliu, kokiu daigai augo dėžutėse ar kasetėse. Prigiję daigai iš pradžių auga lėtai.

  • Šakniniai ir lapkotiniai: 60-70 cm tarp eilių ir 25-30 cm tarp augalų. Jei norite smulkesnių gumbų, sodinkite tankiau.
  • Lapiniai: lysvėse 45 × 30 cm, juostomis 50 × 25 cm arba 60 × 20 cm.
  • Paviršius. Geriausia sodinti lygioje, purioje dirvoje eilėmis. Vagotame paviršiuje gumbus lengviau kasti ir jie užaugina mažiau šaknelių apačioje, bet reikia pasirūpinti laistymu.

Salierai atsparūs šalnoms: daigai pakelia iki −5 °C, o suaugę augalai iki −10 °C šaltį.

Laistymas ir priežiūra

  • Drėgmė. Svarbiausias darbas yra laistymas. Šakniniai gumbai sparčiausiai auga nuo rugpjūčio vidurio iki spalio vidurio: jei tada trūksta drėgmės, jie užauga smulkūs ir labiau šaknyti.
  • Purenimas. Per vasarą dirvą supurenkite 4-5 kartus: dažnai laistant susidaro pluta, per kurią šaknys negauna deguonies. Jaunų augalų tarpueilius purenkite giliau, vėliau sekliau. Salierų kaupti nereikia.
  • Mulčias mažina piktžoles, palaiko pastovesnę dirvos temperatūrą ir drėgmę, purina dirvą.
  • Lapų neskinkite. Šakninių salierų lapų vasarą skinti nepatariama: nukenčia gumbų derlius ir kokybė.

Tręšimas

Kiek trąšų reikia, tiksliai galima apskaičiuoti tik ištyrus dirvožemį. Pirmą kartą papildomai tręškite praėjus 12-15 dienų po sodinimo, kai daigai prigyja.

  • Šakniniams svarbu azotas, vidutiniškai 20 g kvadratiniam metrui, išberiant dalimis: prieš sodinimą, birželį, kai intensyviai auga lapai, ir liepą, kai pradeda formuotis gumbai. Fosforo reikia apie 5 g kvadratiniam metrui. Geriausia tręšti daug kalio turinčiomis kompleksinėmis trąšomis: gavę pakankamai kalio, šakniavaisiai geriau laikosi žiemą. Būtini ir kalcis bei magnis.
  • Lapkotiniams ir lapiniams azotą išberkite per du kartus, lapinius tręškite po kiekvieno lapų nupjovimo. Fosforo ir kalio jiems reikia tris kartus mažiau nei šakniniams. Lapkotiniai reiklūs magniui.
  • Mikroelementai. Kalcis ir boras ypač naudingi per sausrą. Papildomai tręšti galima skystomis lapų trąšomis su mikroelementais.
Trūksta Požymiai
Boro Augalai greitai suserga vidurinių lapų sausuoju puviniu; lapkočiai įtrūkinėja
Kalcio Nyksta viduriniai lapkočiai
Molibdeno Lapai raukšlėjasi
Vario Sulėtėja šaknų augimas

Ligos

Dažniausios salierų lapų ligos yra septoriozė (šviesmargė) ir rauplės. Kad salierai mažiau sirgtų, laikykitės sėjomainos ir netręškite šviežiu mėšlu: jį patręšus, septoriozė lapus pažeidžia dažniau.

Derlius ir laikymas

  • Šakniniai kasami spalio pabaigoje. Gumbų viršus kyšo virš žemės, todėl šaltyje gali pašalti: kaskite tik atšilus. Kasdami nesužalokite gumbų ir viršūninių lapelių. Iškastų salierų nepalikite su lapais, nes lapai traukia drėgmę ir gumbai suvysta: lapus nupjaukite, palikdami 1-2 cm lapkočius.
  • Laikymas. Vėsioje patalpoje, sluoksniuodami su smėliu ar durpėmis. Geriausiai gumbai laikosi 0 °C temperatūroje ir 97-99 % drėgmėje, tokiomis sąlygomis iki 6 mėnesių.
  • Lapkotiniai skinami pagal sodinimo laiką ir veislę. Nuskinti jie ilgai nesilaiko, bet šaldytuve, nuolat 2-3 °C temperatūroje, išsilaiko iki 2 mėnesių.
  • Lapiniai pjaunami kelis kartus per sezoną, 5-6 cm aukštyje nuo žemės: augalai greitai atželia.

Gumbai naudojami švieži, virti, kepti, konservuoti, stiebai dedami į sriubas ir salotas, o lapai vartojami švieži, džiovinti, sūdyti ar šaldyti.

Reikalingi įrankiai

  • KauptukasDirvai purenti 4-5 kartus per vasarą.
  • LaistytuvasPastoviai dirvos drėgmei palaikyti ir daigams laistyti šiltu vandeniu.
  • KastuvasŠakniavaisiams iškasti.

Dažniausios klaidos

  • Salierai sėjami tiesiai į lauką, ir šakniavaisiai nespėja užaugti.
  • Daigai sodinami giliau, nei augo kasetėse.
  • Rudenį, kai šakniavaisiai sparčiausiai auga, pritrūksta drėgmės.
  • Salierai sodinami rūgščioje dirvoje arba patręšiami šviežiu mėšlu.
  • Vasarą skinami šakninių salierų lapai, ir šakniavaisiai užauga mažesni.
  • Iškasti šakniavaisiai paliekami su lapais ir suvysta.

Šaltiniai

  1. N. Maročkienė (LAMMC SDI): Ar mokame auginti salierus? „Mano ūkis“ (2018)
  2. N. Maročkienė, R. Karklelienė, D. Juškevičienė (LAMMC SDI): Ekologiškai auginame salierus, „Mano ūkis“ (2016)
  3. LAMMC SDI: Mokslininkės pataria, kada pradėti daržovių sėją (2021)