Salotų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Lactuca sativa
Salotos auga greitai, todėl ligoms ir kenkėjams daug laiko neduoda, bet tankiai sėtos ir perlaistytos jos greitai pūva. Svarbiausia sėjomaina, retinimas ir saikingas laistymas.

Nuotrauka: Geographer, CC BY 1.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Baltoji kojelė: daigų šaknies kaklelis paruduoja, augalai sukniumba. Neperlaistykite.
- Netikroji miltligė: gelsvos dėmės ant lapų, apačioje balta puri apnaša.
- Kekerinis puvinys dažniausiai prasideda ant jau pažeistų lapų.
- Šliužai aktyviausi naktį ir lietingais metais: nepalikite augalų liekanų.
Ligos
Baltoji kojelė (rizoktoniozė)
Pažeidžia daigus, bet gali sirgti ir suaugę augalai. Daigų šaknies kaklelis paruduoja ir patamsėja, smarkiau sergantys augalai sukniumba ir nudžiūsta, kartais supūva dar nesudygę. Augančių salotų lapai ruduoja ir džiūsta, o ant lapkočių pamatų ir stiebo apačioje atsiranda įdubusių dėmelių, apsitraukiančių nešvariai balta, vėliau paruduojančia apnaša. Šalinkite sergančius augalus ir neperlaistykite.
Fuzariozė
Pažeisti daigai anksti žūva. Sergančių augalų lapai gelsta, vysta, ant jų matyti neryškių dėmių su patamsėjusiomis gyslomis, o perpjautame stiebe paruduoja vandens indų ratas. Lapai anksti nukrinta, gūžės užauga mažos. Ligai palanku 20-25 °C. Daigus auginkite kasetėse, rinkitės atsparias veisles.
Kekerinis puvinys
Dažnai pasirodo ant jau esamų kitų ligų ar kenkėjų pažeidimų: susidaro didelių rudų, vandeningų dėmių, vėsiu oru pasidengiančių pilka apnaša su smulkiais juodais sklerocijais. Pasireiškia vasaros antroje pusėje, ypač lyjant, esant didelei drėgmei ir mechaniniams pažeidimams.

Kekerinis puvinys ant endivijos.
Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY 4.0, Wikimedia Commons
Netikroji miltligė
Viršutinėje lapų pusėje atsiranda neryškių, šviesiai žalių ar gelsvų, pailgų ar kampuotų dėmių, o apatinėje pusėje jas dengia balta puri apnaša. Lapai vysta ir pūva. Laikykitės sėjomainos, sėkite kokybišką sėklą ir nepalikite augalų liekanų žiemai.

Netikrosios miltligės pažeistos gūžinės salotos.
Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Kenkėjai
- Amarai čiulpia sultis: lapai pagelsta ar parausta, kraštai užsiraito žemyn, smarkiai pažeistų salotų gūžės lieka mažesnės ir purios.

Amarai (Nasonovia ribisnigri) salotos gūžėje.
Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
- Pelėdgalvis. Vikšrai lapuose išgraužia stambias ovalias skyles, o gūžėse gilias landas, užterštas išmatomis.

Kopūstinio pelėdgalvio vikšras.
Nuotrauka: Patrick Clement from West Midlands, England, CC BY 2.0, Wikimedia Commons
- Šliužai plinta azoto ar organinėmis trąšomis pertręštose dirvose, išgraužia netaisyklingas skyles. Aktyviausi naktį, iškritus rasai, kai 12-18 °C, daugiau žalos padaro lietingais metais. Nepalikite augalų liekanų, po kuriomis slepiasi, dirva turi būti be grumstų ir piktžolių.

Šliužas ir jo išgraužtas lapas.
Nuotrauka: hedera.baltica from Wrocław, Poland, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons
Kenkėjams stebėti tinka lipnios gaudyklės.
Kaip sumažinti žalą
- Laikykitės sėjomainos, salotas auginkite toliau nuo pernykščios vietos.
- Sėkite sertifikuotą sėklą, rinkitės atsparias veisles.
- Nesėkite per tankiai: salotų sveikata labiausiai priklauso nuo augalų tankumo ir priežiūros.
- Netręškite per daug: pertręšti augalai labiau pūva, o kenkėjams sudaroma palanki terpė.
- Pažeistus augalus išraukite, po derliaus pašalinkite augalų liekanas.
Kaip auginti salotas, rašome gide Salotos.
Reikalingi įrankiai
- Lipnios gaudyklėsAmarams stebėti.
- LaistytuvasSaikingam laistymui tarp eilučių.
Dažniausios klaidos
- Salotos sėjamos per tankiai ir neretinamos.
- Laistoma per gausiai, ir pradeda pūti daigai.
- Augalų liekanos paliekamos žiemoti.
- Dirva pertręšiama azotu ar organinėmis trąšomis, ir pagausėja šliužų.