Serbentų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Ribes nigrum
Išsipūtę, rutuliški pumpurai pavasarį rodo serbentinę erkutę, o vasarą nuvytusios šakutės stiklasparnį. Dalį serbentų ligų platina kaimynai: veimutinės pušys ir viksvos.

Nuotrauka: Saxo, Public domain, Wikimedia Commons
Santrauka
- Serbentinė erkutė: pavasarį pumpurai išsipučia, tampa rutuliški ir neišsprogę nudžiūsta.
- Nesodinkite serbentų arti veimutinių pušų: per jas plinta veimutrūdė.
- Stiklasparnio pažeistas, džiūvančias šakutes išgenėkite ir sunaikinkite.
- Tamsioji miltligė labiau plinta, kai krūmai pertręšti azotu.
Ligos
Deguliai
Ant lapų atsiranda smulkių, kampuotų ar apvalių dėmelių, kurios vėliau pajuoduoja ir blizga. Ant lapkočių, vaiskočių ir uogų dėmelės nedidelės, juodos, panašios į musių išskyras. Smarkiai pažeisti lapai paruduoja, susisuka ir nukrinta anksčiau laiko, uogos lėtai noksta, būna kietos ir neskanios, krūmai žiemą gali apšalti. Grybiena žiemoja nukritusiuose lapuose ir sirgusiuose ūgliuose. Labai žalinga drėgnose, vėsiose vietose.

Degulių pažeistas serbento lapas.
Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Tamsioji miltligė
Jauni ūgliai, lapai ir uogos apsitraukia pilkšva, miltuota apnaša, kuri vėliau sutankėja ir paruduoja. Lapai susisuka ir nukrinta, ūgliai deformuojasi ir žiemą nušąla, uogos netinka maistui, suplyšinėja ir nukrinta. Ligai palankiausia 90-100 % oro drėgmė ir 17-28 °C. Labiau plinta, kai krūmai pertręšti azotu.

Tamsioji miltligė ant juodojo serbento ūglių viršūnių.
Nuotrauka: Natalka Ukraine (baby-bear.org), CC BY 4.0, Wikimedia Commons
Šviesmargė
Ant lapų atsiranda iš pradžių rudų, vėliau nešvariai baltų ar pilkšvų dėmelių su tamsiai rudu apvadu. Smarkiau pažeisti lapai sudžiūsta ir nukrinta jau rugpjūtį, krūmai nusilpsta, uogos neprinoksta. Plinta lietingais orais. Labiau serga senesnių augalo dalių lapai.
Veimutrūdė
Labiausiai pažeidžia juoduosius serbentus, kartais agrastus. Apie vidurvasarį viršutinėje lapų pusėje atsiranda geltonų dėmių, apatinėje smulkių oranžinių pūslelių, vėliau pilkšvų šerelių. Lapai nukrinta 1-1,5 mėnesio anksčiau, todėl kitais metais nesusiformuoja žiediniai pumpurai, o krūmai tampa jautrūs šalčiui. Rudenį sporos užkrečia veimutines ir kitas penkiaspygles pušis, o pavasarį nuo jų vėl serbentus. Nesodinkite serbentų arti veimutinių pušų.

Veimutrūdė: oranžinės pūslelės apatinėje juodojo serbento lapo pusėje.
Nuotrauka: Marek Argent, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Viksvinės rūdys
Pažeidžia lapus, žiedus, užuomazgas, vaiskočius ir jaunus ūglius, dažniausiai užsikrečiama žydint. Atsiranda rausvai rudų ar geltonai oranžinių dėmių, vėliau apatinėje lapų pusėje oranžinių, korėtų pagalvėlių. Lapai raitosi, uogos auga nesimetriškos, susitraukia ir nukrinta. Ligos sukėlėjas žiemoja ant viksvų, o pavasarį vėl užkrečia serbentus. Plitimą skatina drėgnas pavasaris.

Viksvinės rūdys: oranžinės taurelės juodojo serbento lape.
Kenkėjai
- Serbentinė erkutė gyvena pumpuruose: viename gali būti 2-3 tūkstančiai erkučių. Pavasarį pažeisti pumpurai išsipučia, tampa rutuliški ir neišsprogę nudžiūsta. Kai erkių labai daug, serbentai nustoja derėti ir per kelerius metus gali nudžiūti. Erkutės platina virusinę ligą, žiedų pilnavidurę. Labiau plinta sausu ir karštu oru bei dauginant užkrėstus ūglius ar krūmus. Pažeistų pumpurų ieškokite kovo pabaigoje ir balandį, sodinkite tik sveikus augalus.

Serbentinės erkutės pažeisti, apvaliai išbrinkę pumpurai.
- Paprastoji voratinklinė erkė gyvena apatinėje lapų pusėje: viršuje gelsvos dėmelės, apačioje ploni voratinkliai. Plinta sausu ir karštu oru, per metus išsivysto 4-12 kartų. Jų gausą labai mažina naudingosios grobuoniškosios erkės.

Voratinklinės erkės ir jų kiaušinėliai, smarkiai padidinta.
- Serbentinis stiklasparnis. Balti, rusva galva vikšrai iš vidaus graužia ūglių šerdį. Pavasarį pažeistos šakutės nustoja augti, lapai nuvysta ir nudžiūsta, ryškiausiai matyti nokstant uogoms. Vystosi dvejus metus šakų viduje, todėl apsaugoti sunku. Ypač dažnas apleistuose serbentynuose. Pažeistus, džiūvančius ūglius išgenėkite ir sunaikinkite.

Serbentinis stiklasparnis (Synanthedon tipuliformis), suaugęs drugys.
Nuotrauka: Whitney Cranshaw, Colorado State University, Bugwood.org, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons
- Stiebinis gumbauodis pažeidžia vienamečius ir dvimečius ūglius prie žemės, ypač kai jie mechaniškai sužaloti. Lervos gyvena po žieve.
- Lapinis gumbauodis. Lervos gyvena viršūnių lapuose, kurie nustoja augti, susisuka ir deformuojasi. Vienas žalingiausių didelių, derančių serbentynų kenkėjų. Žiemoja dirvoje po krūmais, uodeliai skraido serbentams žydint.
- Serbentinis amaras čiulpia sultis apatinėje lapų pusėje: atsiranda stambių gelsvai žalsvų, vėliau paraustančių pūslių, lapai deformuojasi. Platina virusines ligas, labiausiai plinta sausu ir šiltu oru.

Serbentinio amaro sukeltos pūslės ant raudonojo serbento lapų.
Nuotrauka: Holger Krisp, CC BY 3.0, Wikimedia Commons
Kaip sumažinti žalą
- Rinkitės ligoms ir kenkėjams atsparias veisles: jų atsparumas nurodytas veislių aprašuose kataloge.
- Sodinkite tik sveikus, erkutėmis neužkrėstus augalus.
- Nesodinkite serbentų arti veimutinių pušų.
- Kasmet genėkite: negenėtų ir pertręštų krūmų šakos lūžinėja, ir lengviau plinta erkės bei kiti kenkėjai. Kaip genėti, rašome gide Serbentų genėjimas.
- Netręškite per daug azoto.
Reikalingi įrankiai
- SekatoriusPažeistiems ūgliams ir šakoms išgenėti.
- Lipnios gaudyklėsAmarams ir gumbauodžiams stebėti.
Dažniausios klaidos
- Serbentai dauginami nuo krūmų su erkučių pažeistais pumpurais.
- Serbentai sodinami šalia veimutinių pušų.
- Krūmai negenimi ir pertręšiami, šakos lūžinėja, plinta erkės.
- Serbentynas apleidžiamas, ir jame įsiveisia stiklasparniai.