Vaiskrūmiai ↗

Šilauogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti

Vaccinium corymbosum

Dažniausiai šilauogių stiebai džiūsta dėl grybinių ligų, kurios plinta drėgnu oru ir per pažeidimus. Šaknis graužia juodojo pjovėjo ir grambuolių lervos, kurių nematyti, kol krūmas nepradeda nykti.

2 min skaitymoKaip rašome gidus

Šilauogės

Nuotrauka: JoJan, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Šaknų puvinys: lapai parausta ir smulkėja, šaknys trapios. Ligotus krūmus išraukite.
  • Stiebo deguliai ir žievėplaiša džiovina 1-2 metų ūglius: pažeistas šakas išgenėkite.
  • Pusmėnulio formos išgraužos lapuose rodo juodąjį pjovėją, kurio lervos graužia šaknis.
  • Prieš sodinimą bent 1-2 metus auginkite lubinus ar grikius, jei ten ilgai buvo pieva.

Ligos

Šaknų puvinys

Užsikrėtę krūmai prastai auga, lapai parausta ir smulkėja. Atidengus šaknies kaklelį matyti pūvantys audiniai, šaknų nedaug, jos trapios ar apmirusios. Liga ypač pavojinga jauniems augalams ir į naujus uogynus atkeliauja su užkrėstais sodinukais. Plinta židiniais ir per dirvą. Vystančius augalus nedelsiant išraukite.

Stiebo deguliai

Džiovina stiebus ir lapus. Anksti pavasarį aplink pumpurus atsiranda nedidelių rausvų dėmių, kurios didėja, apjuosia stiebą, paruduoja, žievė tampa pilka, lūžinėja ir šerpetoja. Pavasarį žievėje matyti smulkių juodų taškelių. Jautriausi 1-2 metų ūgliai. Liga smarkiai plinta drėgnu oru. Pažeistų šakų genėjimas yra gana efektyvi apsauga.

Žievėplaiša

Pirmiausia vysta ir lieka kaboti žiedai, vėliau dėmės apima stiebus, šie patamsėja, išsikraipo ir džiūsta, gali nunykti visas krūmas. Požymiai dažnai painiojami su pavasario šalnų pažeidimais. Plitimą skatina šalčio ir mechaniniai pažeidimai.

Stiebo vėžys

Ant stiebų atsiranda įtrūkimų, kurie gilėja, stiebai šerpetoja ir džiūsta. Gali susilpninti ar pražudyti jaunus krūmus. Plinta dauginant, genint, per užkrėstą medieną.

Puviniai ir uogų ligos

  • Pilkasis puvinys pažeidžia žiedus, uogas, lapus ir jaunus ūglius: prinokusios uogos raukšlėjasi ir apauga pilkšva grybiena. Plinta lietingu, vėsiu oru, ypač kai daug lyja žydint ir skinant.
  • Antraknozė. Uogos raukšlėjasi, ant odelės atsiranda oranžinių spuogelių su sporomis, kurios užkrečia kitas uogas.
Šilauogių kekė su keliomis supuvusiomis, susiraukšlėjusiomis uogomis

Antraknozės pažeistos šilauogės.

Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Moniliozė. Paruduoja žiedai, užuomazgos raukšlėjasi ir džiūsta, uogos mumifikuojasi ir lieka kaboti.
Sumumifikavusios šviesiai pilkos uogos

Moniliozės sumumifikuotos šilauogės.

Nuotrauka: University of Georgia Plant Pathology, CC BY 3.0, Wikimedia Commons

  • Filostiktozė (lapų dėmėtligė) pirmiausia ant apatinių lapų: rusvos ar tamsios dėmės su ryškiu apvadu.
  • Miltligė: miltingos dėmės ant lapų. Mažiau pavojinga, bet mažina derlių ir ištvermingumą žiemą.

Kenkėjai

  • Pumpurinė erkutė yra viena pavojingiausių. Plika akimi nematomos erkutės čiulpia žiedų, žiedpumpurių ir užuomazgų sultis: krūmas prasčiau auga, žiedai ir užuomazgos nukrinta, uogos deformuotos, šiurkščia odele. Požymiai ryškiausi pavasarį.
  • Gumbauodis. Baltos lervos maitinasi viršutinėje lapų pusėje: lapų kraštai užsiriečia ir nudžiūsta, smarkiai pažeistos viršūnės džiūsta. Per metus išsivysto 2-3 kartos. Pažeistus stiebus iškirpkite ir sunaikinkite, kol iš jų neišlindo lervos.
Šilauogės ūglio viršūnė su baltomis lervomis

Gumbauodžio lervos šilauogės ūglio viršūnėje.

Nuotrauka: Yahel benzvi, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Amarai labiau plinta po šiltų žiemų, gegužę ir birželį, deformuoja jaunus lapus ir ūglius.
Šviesiai žalių amarų eilė apatinėje šilauogės lapo pusėje

Amarai apatinėje šilauogės lapo pusėje.

Nuotrauka: Jerry A. Payne, USDA Agricultural Research Service, Bugwood.org, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons

  • Juodasis pjovėjas. 10-15 mm juodi vabalai gegužę-liepą lapuose išėda pusmėnulio formos skyles, o lervos nuo rudens iki pavasario graužia šaknis. Krūmų viršūnės gelsta, ruduoja, krūmai silpsta ir po 3-4 metų žūva. Lervas lengviausia rasti pavasarį prie šaknies kaklelio.
Juodas straubliukas ant lapo

Juodasis pjovėjas (Otiorhynchus sulcatus).

Nuotrauka: Holger Krisp, CC BY 4.0, Wikimedia Commons

  • Paprastasis grambuolys. Iki 50 mm, pasagos formos baltos lervos graužia jaunų augalų šaknis ir vystosi trejus metus. Daugiausia jų ten, kur ilgai buvo pieva.
Trys baltos lenktos lervos

Paprastojo grambuolio lervos.

Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Lapsukiai. Žalios lervos nuo gegužės vidurio graužia lapus ir užuomazgas, vėliau slepiasi susuktuose lapuose. Susisukusius lapus surinkite ir sunaikinkite.

Kaip sumažinti žalą

  • Sodinkite tik sveikus, gerai išsivysčiusius sodinukus.
  • Rinkitės tinkamą vietą ir prižiūrėkite krūmus: ligos lengviau užpuola prastos būklės, šalčio ar mechaniškai pažeistus augalus.
  • Neleiskite dirvai nei perdžiūti, nei užmirkti.
  • Kasmet išgenėkite ligotus stiebus.
  • Jei vietoje ilgai buvo pieva, bent 1-2 metus prieš sodinimą auginkite lubinus ar grikius.

Kaip auginti šilauoges, rašome gide Šilauogės: veislės, sodinimas, genėjimas ir tręšimas.

Reikalingi įrankiai

  • SekatoriusLigotiems stiebams išgenėti.
  • Lipnios gaudyklėsKenkėjams stebėti.

Dažniausios klaidos

  • Sodinami nežinomos kilmės sodinukai, su kuriais atkeliauja šaknų puvinys.
  • Šilauogės sodinamos ką tik suartoje pievoje, kur daug grambuolių lervų.
  • Dirva užmirksta, ir šaknys be deguonies žūva.
  • Ligoti stiebai nepašalinami, ir užkratas žiemoja krūme.

Šaltiniai

  1. LAMMC: Šilauogės, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gairės