Šitakės ant rąstų: auginimas sode
Lentinula edodes
Šitakės auga ant šviežiai nukirstų lapuočių medžių rąstų. Užkrėstus rąstus pirmą kartą derėti paskatinti galima maždaug po metų, o geriausiai jie dera antraisiais ir trečiaisiais metais.
Santrauka
- Rąstai 10-15 cm skersmens ir 0,9-1,2 m ilgio, tik iš gyvų, sveikų lapuočių; kirsti geriausia ramybės laikotarpiu, iki pumpurams pabrinkstant.
- Užkrėskite nuo 1 dienos iki 3 savaičių po nukirtimo: skylės 11 mm skersmens ir 32 mm gylio, 7,6 cm viena nuo kitos, užpildytos grybiena ir užvaškuotos.
- Grybiena rąstus apauga per 8-18 mėnesių; laikykite juos pavėsyje, kur šešėlis dengia 75-100 %.
- Derėti paskatinama 12-24 valandas mirkant šalčiausiame vandenyje: grybai užauga po 7-10 dienų, kartokite ne dažniau kaip kas 6-8 savaites.
Šis gidas remiasi Kornelio ir Vermonto universitetų rekomendacijomis, parengtomis pagal bandymus ir augintojų patirtį JAV šiaurės rytuose, kur žiemos šaltos kaip Lietuvoje.
Kokia mediena tinka
Šitakės auga tik ant gyvų, sveikų medžių medienos. Ant negyvos medienos, senų rąstų ar malkų jų neužauginsite. Daugiausia derliaus duoda sparčiai augę medžiai su storu balanos sluoksniu.
Kornelio universiteto vertinimu:
- Puikiai tinka: ąžuolai (raudonasis ir baltasis derėjo panašiai, o ąžuolo rąstai dera daugiausia metų) ir cukrinis klevas.
- Labai gerai tinka: ostrijos, skroblai ir bukai. Kornelio bandymuose bukai nuolat derėjo geriau už ąžuolus, o skroblų grybų skonis vertinamas prasčiau.
- Gerai tinka: beržai, karijos (Carya cordiformis) ir raudonasis klevas. Raudonojo klevo žievė plona, todėl rąstai išsenka greičiau.
- Netinka: uosiai, guobos, drebulės ir kiti minkštos medienos lapuočiai, visi spygliuočiai ir vaismedžiai (obelys, vyšnios).
Rąstų dydis ir kirtimas
- Rąstų skersmuo 10-15 cm, ilgis 0,9-1,2 m. Iki 20 cm storio rąstus galima pjauti trumpesnius, kad būtų lengviau nešti.
- Kirsti geriausia ramybės laikotarpiu, iki pumpurams pabrinkstant: tada žievė tvirtai laikosi. Vėlyvą pavasarį ar vasarą nukirstų medžių žievė lupasi, ypač plonažievių bukų ir raudonųjų klevų.
- Žiemą nukirstus rąstus iki pavasario galima palaikyti kelis mėnesius: be saulės ir vėjo, ne ant žemės, geriausia apklotus švariu sniegu.
- Saugokite žievę. Pažeistas vietas užvaškuokite.
Grybiena ir veislės
Grybiena parduodama ant pjuvenų arba ant medinių kaištelių. Kaišteliams reikia tik grąžto ir plaktuko, bet jie kiek brangesni, rąstą apauga lėčiau, o užkrėsti jais ilgiau. Pjuvenų grybiena pigesnė ir apauga greičiau, bet jai įdėti reikia specialaus įrankio.
Šitakių veislės skiriasi tuo, kada dera:
- Plataus intervalo veislė rekomenduojama, jei bandote tik vieną.
- Šiltųjų orų veislės dera vasarą ir ankstyvą rudenį ir pakenčia šiltesnį vandenį mirkant.
- Šaltųjų orų veislės dera ankstyvą pavasarį ir vėlyvą rudenį, joms reikia ilgiau apaugti. Mirkant derėti jos patikimai nepradeda, todėl paliekamos derėti savaime.
Užkrėtimas
Užkrėskite nuo 1 dienos iki 3 savaičių po medžio nukirtimo: kuo greičiau, tuo geriau. Rąstų džiovinti nereikia. Išimtis yra žiemą nukirsti ir iki pavasario laikomi rąstai.
- Gręžkite 11 mm skersmens ir 32 mm gylio skyles. Pirmąją 2,5 cm nuo rąsto galo, toliau kas 7,6 cm eilėje, tarp eilių 7,6-10 cm. Eilių tiek, kiek rąsto skersmuo coliais: 15 cm storio rąstui 6 eilės. Skylių bent 30-40, išdėstytų šachmatų tvarka.
- Prikimškite skyles grybienos tiek, kad ji būtų apie 3 mm žemiau žievės.
- Užvaškuokite kiekvieną skylę maistiniu vašku (sūrio vašku, bičių vašku ar parafinu). Vašką įkaitinkite iki 177-204 °C, kol vos ima rūkti: jei ant rąsto jis iškart pabąla, jis per šaltas. Karštas vaškas degus, nepalikite jo be priežiūros.
- Rąstų galų vaškuoti nebūtina: bandymuose derlius nuo to nesiskyrė.

Ką tik užkrėsti bukų rąstai: kiekviena skylutė su grybiena užvaškuota.
Nuotrauka: USDA National Agroforestry Center, CC BY 2.0, Wikimedia Commons
Augintojų patirtimi, 2,3 kg pjuvenų grybienos užtenka 20-25 rąstams.
Kol rąstai apauga
Grybiena rąstus apauga per 8-18 mėnesių.
- Pavėsis. Laikykite rąstus ten, kur ištisus metus šešėlis dengia 75-100 % ir drėgna. Geriausia po spygliuočiais. Po lapuočiais rąstus pridenkite 80 % šešėlio tinklu, žiemą pušų šakomis. Nedideliam kiekiui tinka ir šiaurinė pastato pusė.
- Drėgmė. Šviežiai nukirsta mediena turi 40-45 % drėgmės. Ji neturi nukristi žemiau 30 %: žemiau 23 % grybiena žūva, geriausia 35 % ir daugiau. Per karščius ir sausras rąstus laistykite arba pamirkykite, bet ne ilgiau kaip 2 valandas, kad nepradėtų derėti.
- Sukrovimas. Krauti galima rietuve: po 4-5 rąstus sluoksnyje, kiekvieną sluoksnį pasukant 90°, apie 5 sluoksnius aukščio, paliekant 2,5-5 cm tarpus. Rąstai neturi gulėti ant žemės.
- Kada pasiruošę. Kai rąstų galuose matyti baltas, šiek tiek pūkuotas grybienos sluoksnis, rąstai pasiruošę derėti.
Jei rąstai bent dieną paliekami tiesioginėje saulėje, jų galuose gali įsiveisti žalias pelėsis Trichoderma.
Kaip paskatinti derėti
Rąstus panardinkite į šalčiausią turimą vandenį 12-24 valandoms. Tyrimuose 12 ir 24 valandų mirkymo rezultatai nesiskyrė. Talpą laikykite ne saulėje. Vandentiekio vanduo tinka; chloras išgaruoja, jei vanduo atviras pastovi parą.
- Pirmą kartą dauguma augintojų rąstus mirko praėjus maždaug metams. Tyrimai rodo, kad palaukus 14-16 mėnesių derlius didesnis.
- Mirkykite, kai vidutinė nakties temperatūra aukštesnė nei 10 °C. Plataus intervalo veisles pradėkite, kai šiluma pasiekia apie 21 °C.
- Po mirkymo pastatykite rąstus įstrižai, atremtus vienas į kitą. Grybų užuomazgos pasirodo po 3-5 dienų. Saugokite jas nuo vėjo, šalnų ir lietaus, ypač 2-3 dienas iki skynimo.
- Tarp mirkymų rąstai turi pailsėti 6-8 savaites. Derėti skatinkite 2-3 kartus per metus: dažniau mirkomi rąstai greičiau išsenka.
Derlius
Šitakės pasiruošusios praėjus 7-10 dienų po mirkymo, vėsiu oru kiek vėliau. Skinkite, kai matyti lakšteliai, o kepurėlės kraštas dar truputį užlenktas. Plokščia kepurėlė rodo, kad grybas peraugęs, bet jis dar valgomas.
Grybus nusukite rankomis arba nupjaukite peiliu. Nešvarumus nuvalykite, o ne nuplaukite.

Šitakės ant rąstų sode.
Nuotrauka: dominik18s, CC BY 2.0, Wikimedia Commons
Daugiausia rąstai dera antraisiais ir trečiaisiais metais: po 113-227 g grybų iš vieno rąsto per derlių, mirkant du kartus per sezoną. Per penkerius metus vienas rąstas užaugina apie 1,4-1,8 kg šviežių grybų. Mirkomi du kartus per metus rąstai paprastai išsenka iki ketvirtųjų metų. Išsekusius rąstus galima sudėti prie lysvių kraštų arba sudeginti kaip malkas.
Kenkėjai ir pavojai
- Daugiausia žalos padaro šliužai, kenkia ir vabalai, voverės bei elniai. Kornelio rekomendacijose nurodoma, kad padeda agroplėvelė.
- Jei grybų kotai ilgi, o kepurėlės mažos, rąstams trūksta gryno oro ir šviesos.
- Ant rąstų gali išaugti nuodinga kūgiabudė (Galerina). Jos sporų atspaudas rudas, o šitakių baltas. Skinkite tik nuo savo užkrėstų rąstų ir tik šitakes. Daugiau apie saugumą rašome gide Saugus grybavimas.
Reikalingi įrankiai
- PjūklasRąstams nupjauti iki 0,9-1,2 m ilgio.
- Grąžtas ir plaktukas11 mm skylėms gręžti; plaktuku įkalami grybienos kaišteliai.
- Vaškas ir šepetėlisSkylėms su grybiena ir pažeistai žievei užvaškuoti.
- Šešėlinis tinklasJei rąstų nėra kur laikyti medžių pavėsyje.
- Talpa mirkymuiRąstams mirkyti, kad derėtų.
- AgroplėvelėGrybams nuo šalnų, vėjo ir šliužų.
Dažniausios klaidos
- Naudojama sena, sausa mediena ar malkos.
- Rąstai užkrečiami praėjus daugiau nei 3 savaitėms po nukirtimo.
- Rąstai laikomi saulėje, todėl išdžiūsta ir jų galuose įsiveisia žalias pelėsis.
- Derėti skatinama per dažnai, todėl rąstai greičiau išsenka.
- Valgomi kartu su šitakėmis išdygę kiti grybai.