Spygliuočiai ↗

Spygliuočių rūdys: pušys, eglės, kadagiai ir maumedžiai

Jei gražiai žaliavę spygliuočiai tampa nedekoratyvūs, kartais kalti rūdgrybiai. Daugelis jų gyvena ant dviejų visai negiminingų augalų, pavyzdžiui, pušų ir serbentų ar kadagių ir kriaušių. Pavojingiausios yra veimutrūdė ir kadagių rūdys.

3 min skaitymoKaip rašome gidus

Santrauka

  • Pavojingiausios: serbentinė veimutrūdė (penkiaspyglės pušys) ir kriaušinė gleivėtrūdė (kadagiai ir kriaušės).
  • Lietuvoje įprasti paprastieji kadagiai kriaušine gleivėtrūde neserga, dažniausiai serga kazokinis kadagys.
  • Eglių spyglių ir kankorėžių rūdys, pušų spyglių rūdys sodyboje didelės žalos paprastai nepadaro.
  • Rinkitės ligai atsparesnes kadagių ir kriaušių veisles: rūdžių sporos skrenda iki keliolikos kilometrų.

Kas tai yra

Rūdgrybiai yra labai gausi augalų parazitų grupė. Jų vystymosi ciklas sudėtingas: daugelis rūšių pereina ant dviejų visai negiminingų augalų. Skirtingos rūdys pažeidžia skirtingas spygliuočių dalis: spyglius, kankorėžius, ūglius, šakas ir kamienus. Ne visos vienodai pavojingos: pavojingiausios yra veimutrūdė ir kadagių rūdys.

Serbentinė veimutrūdė

Pažeidžia kelių rūšių penkiaspygles pušis (pavyzdžiui, veimutines), o kitą vystymosi dalį praeina ant serbentų ir agrastų.

  • Ant pušų gegužę ir birželį pro įtrūkusią žievę ant šakų ir kamieno išsiveržia 5-10 mm skersmens oranžinės pūslelės. Per kelerius metus kamienuose atsiranda didelių žaizdų.
Oranžinės rūdžių pūslelės ant pušies žievės

Serbentinės veimutrūdės pūslelės ant pušies kamieno.

Nuotrauka: Nežinomas autorius, Public domain, Wikimedia Commons

  • Ant serbentų ir agrastų apatinėje lapų pusėje atsiranda geltonų dėmių, vėliau geltonai rudų ragelių pavidalo darinių.
  • Pasekmės. Jaunos pušys dažniausiai žūva, vyresnės skursta ir tampa nedekoratyvios. Dėl šios ligos Lietuvos miškuose nepavyko išauginti veimutinių pušų medynų.

Kriaušinė gleivėtrūdė (kadagių rūdys)

Pavojinga abiem šeimininkams: kadagiams ir kriaušėms.

  • Kurie kadagiai serga. Dažniausiai kazokinis kadagys ir visos jo veislės, ypač geltonai margašakės, taip pat kininis, virgininis ir kedrinis. Lietuvoje įprasti paprastieji kadagiai šia liga neserga.
  • Ant kadagių pavasarį, kai atšyla iki maždaug 15 °C ir drėgna, ant šakų išauga rudi ar rudai oranžiniai drebučius primenantys dariniai, iki 2 cm aukščio. Po savaitės jie subliūkšta ir išdžiūsta. Pažeistose vietose žievė suskilusi, šakos sustorėjusios. Liga ilgaamžė: tose pačiose vietose dariniai išauga kelerius metus, kol šakutės nudžiūsta.
Oranžiniai drebučius primenantys grybo dariniai ant kazokinio kadagio šakų

Gleivėtrūdės dariniai ant kazokinio kadagio pavasarį.

Nuotrauka: Sinikka Halme, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Ant kriaušių vasaros viduryje viršutinėje lapų pusėje atsiranda ryškių raudonai oranžinių dėmių su juodais taškeliais, o apačioje oranžinių iškilių spuogelių. Stipriai sergant pažeidžiami ir vaisiai.
Rusvi kūgiški spuogeliai apatinėje kriaušės lapo pusėje

Kriaušinė gleivėtrūdė apatinėje kriaušės lapo pusėje.

Nuotrauka: Fir99, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Ką daryti. Sporos smulkios ir lengvos, vėjas jas nuneša iki keliolikos kilometrų, todėl atskirti kadagių nuo kriaušių beveik neįmanoma. Rinkitės ligai atsparesnes ir kadagių, ir kriaušių veisles. Pažeistas kadagių šakas kruopščiai išpjaukite pavasarį, kai dariniai gerai matomi, smarkiai pažeistus augalus išraukite ir sunaikinkite. Plačiau rašome gide Kadagiai: kenkėjai, ligos ir priežiūra.

Eglių rūdys

  • Kankorėžių rūdis pažeidžia jaunus eglių kankorėžius ir sunaikina visas jų sėklas, bet pažeistų kankorėžių būna nedaug.
  • Gailinė auksarūdė ant eglių spyglių suformuoja oranžines, iki 3 mm aukščio cilindro formos pūsleles abipus gyslos. Kita jos vystymosi dalis vyksta ant gailių lapų.
Pageltę ir apsitraukę rūdimis paprastosios eglės spygliai

Auksarūdės pažeisti eglės spygliai. Nuotraukoje artima rūšis, Chrysomyxa rhododendri, kurios kitas šeimininkas yra rododendrai.

Nuotrauka: Calimo, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Eglinė auksarūdė visą ciklą praeina tik ant eglių: liepos viduryje jauni spygliai ima gelsti, rudenį pageltusiose vietose atsiranda pailgų iškilimų, o pavasarį iš jų išbyrėjusios sporos užkrečia naujus spyglius.

Pasikartodamos kelerius metus, eglių spyglių rūdys gali nuskurdinti jaunas eglaites miškuose.

Pušų ir maumedžių rūdys

  • Pušų spyglių rūdys (raudonrūdės): ant spyglių eilėmis išsidėsto mažos apvalios karputės, kita ciklo dalis vyksta ant katilėlių, šalpusnių ir kitų žolinių augalų. Pirmų dvejų metų sėjinukus jos gali nudžiovinti, bet vyresniems medžiams žalos nepadaro.
  • Ūgliasukis. Gegužę ant jaunų pušaičių pirmamečių ūglių atsiranda oranžinių apnašų krūvelių, o sporos apkrečia drebulių ir tuopų lapus. Ten, kur buvo pažeista, kamienas išlinksta ar išsišakoja. Želdynuose tokios pušys vaizdo dažniausiai negadina.
  • Saklys (pušinė veimutrūdė) pažeidžia suaugusias paprastąsias pušis: pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje ant kamieno ar šakų išsiveržia oranžinės, žirnio dydžio pūslelės. Jų vietoje susidaro tamsios, sakais aptekėjusios žaizdos, medžio dalis virš jų nudžiūsta, o po kelerių metų medis gali žūti.
  • Maumedžių spyglių rūdys labiau pastebimos ant kito šeimininko, beržų lapų.

Reikalingi įrankiai

  • SekatoriusPažeistoms šakoms išpjauti.

Dažniausios klaidos

  • Penkiaspyglės pušys sodinamos šalia serbentų ir agrastų.
  • Sodinami rūdims neatsparūs kazokiniai kadagiai, ypač margašakės veislės.
  • Rūdžių pažeistos kadagių šakos paliekamos, ir liga kartojasi kasmet.

Šaltiniai

  1. Dr. V. Snieškienė (VDU botanikos sodas): Spygliuočių rūdys, „Mano ūkis“ (2019)
  2. Dr. V. Juronis, dr. V. Snieškienė (VDU Kauno botanikos sodas): Kas kenkia kadagiams, „Mano ūkis“ (2007)