Gėlės ↗

Vilkdalgiai: kada dalyti ir persodinti

Iris germanica

Barzdotieji vilkdalgiai mėgsta saulę ir sausesnę vietą. Kerus dalijame vasarą, praėjus žydėjimui, kas 3-5 metus.

2 min skaitymoKaip rašome gidus

Vilkdalgiai

Nuotrauka: W. Bulach, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Dalykite kas 3-5 metus, geriausia liepą ar rugpjūtį.
  • Šakniastiebius sodinkite prie pat dirvos paviršiaus arba vos po juo.
  • Jiems reikia bent 6 valandų saulės per dieną ir gerai drenuotos dirvos.
  • Palikite tik jaunus, tvirtus šakniastiebius su lapų vėduokle, senus išmeskite.

Vieta

Barzdotiesiems vilkdalgiams reikia pilnos saulės, bent 6 valandų per dieną, ir gerai drenuotos dirvos. Mažiau saulės gaunantys augalai leidžia lapus, bet žydi menkai arba nežydi. Jei vilkdalgiai anksčiau žydėjo, o dabar nebežydi, patikrinkite, ar jų neužstojo užaugę medžiai.

Dalijimas

Kerus dalykite kas 3-5 metus, kai žydėjimas silpnėja ar kerai sutankėja. Tai padeda išvengti ir kenkėjų bei šlapiojo puvinio. Dalyti galima bet kada po žydėjimo, bet geriausia liepą ir rugpjūtį: nauji šakniastiebiai būna užaugę, o iki žiemos spėja įsišaknyti.

  1. Lapus patrumpinkite iki maždaug trečdalio aukščio. Taip lengviau dirbti, o įsišaknijantis augalas mažiau garina vandens.
  2. Kerą iškaskite ir šakniastiebius atskirkite rankomis arba švariu aštriu peiliu. Peilį dezinfekuokite.
  3. Palikite tik jaunus šakniastiebius, išaugusius iš senųjų: tvirtus, šviesius, bent 7,5 cm ilgio ir maždaug nykščio storio, su sveikomis šaknimis ir 4-5 lapų vėduokle. Senus šakniastiebius išmeskite, kaip ir pažeistus kenkėjų, minkštus ar nemaloniai kvepiančius.

Sodinimas

Šakniastiebius sodinkite netrukus po padalijimo, prie pat dirvos paviršiaus arba vos po juo, saulėtoje vietoje. Stebėkite, kad laikui bėgant jų neužklotų mulčias, žemės ir lapai: per giliai atsidūrę šakniastiebiai žydi menkiau. Nužydėjusius žiedus nuskinkite, bet lapus palikite, nes jie kaupia maisto medžiagas kitų metų žydėjimui.

Barzdotųjų vilkdalgių šakniastiebiai, iš dalies matomi virš dirvos

Barzdotųjų vilkdalgių šakniastiebiai auga prie pat dirvos paviršiaus.

Nuotrauka: Jamain, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Ligos ir kenkėjai

  • Šlapiasis šakniastiebių puvinys (Pectobacterium carotovorum). Daugiausia puola barzdotuosius vilkdalgius. Šakniastiebis gleivėtai, dažnai nemaloniai dvokdamas pūva, dažniausiai nuo jauniausios dalies. Lapų pagrindas minkštai pūva, lapai gelsta ir nuvysta, galiausiai visa lapų vėduoklė gali nugriūti ant žemės. Kad puvinys neprasidėtų, sodinkite šakniastiebius laidžioje dirvoje, iš dalies matomus virš žemės. Jei pažeista tik nedidelė šakniastiebio dalis, ją išpjaukite aštriu, švariu, dažnai dezinfekuojamu peiliu, o prieš sodindami leiskite pjūviams apdžiūti.
  • Lapų dėmėtligė (Cladosporium iridis). Dažniausia barzdotiesiems vilkdalgiams. Ant lapų atsiranda vandeningų dėmių, kurios paruduoja ir gali turėti geltoną apvadą. Iš pradžių jos lęšio formos, vėliau didėja ir susilieja, smarkiai pažeisti lapai nudžiūsta. Drėgnu oru dėmes dengia suodina sporų apnaša.
  • Rūdys (Puccinia iridis). Lapuose daug smulkių blyškiai žalių ar gelsvų dėmelių, kurių kiekvienoje yra oranžiškai ruda sporų pūslelė. Vasarai einant jas pakeičia juodos pūslelės, o smarkiai pažeisti lapai pagelsta ir džiūsta nuo galiuko.
  • Virusai. Lapuose šviesiai žalių ar gelsvų brūkšnelių ir margumo, žieduose nelygios spalvos dėmių, augalai silpni. Daugelį jų platina amarai.
  • Vilkdalgių pjūklelis (Rhadinoceraea micans). Puola geltonąjį vilkdalgį ir kitus pakrančių vilkdalgius. Pilkai rudos, baltai taškuotos, rudagalvės, iki 25 mm lervos dažnai ėda būriais: iš pradžių išgraužia V formos įpjovas lapų kraštuose, vėliau ėda lapus nuo viršūnių žemyn ir gali visiškai nugraužti augalą. Vilkdalgiai atsigauna. Augalus reguliariai apžiūrėkite ir lervas surinkite rankomis.
Dvi pilkai rudos lervos ant geltonojo vilkdalgio lapų

Vilkdalgių pjūklelio lervos ant geltonojo vilkdalgio lapų.

Nuotrauka: Chiswick Chap, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Vilkdalgius taip pat gali apgraužti šliužai ir sraigės, pulti tripsai, o drėgnu oru pilkasis puvinys.

Kaip sumažinti žalą. Rudenį surinkite ir pašalinkite visas lapų liekanas, ypač jei buvo lapų dėmėtligė. Šiek tiek pažeistus lapus galima nuskinti, tik ne per daug, kad nenusilptų augalas. Virusais sergančius vilkdalgius išmeskite, jei jie prastai auga ar gali užkrėsti šalia augančius.

Reikalingi įrankiai

  • KastuvasKerui iškasti.
  • PeilisŠakniastiebiui padalyti.
  • SekatoriusLapams patrumpinti.
  • Dezinfekcinis skystisPeiliui valyti tarp kerų.

Dažniausios klaidos

  • Šakniastiebiai užkasami giliai arba juos palaipsniui užkloja mulčias ir žemės.
  • Sodinimas pavėsyje, kur vilkdalgis leidžia lapus, bet nežydi.
  • Kerai nedalijami daug metų, sutankėja ir žydi menkiau.
  • Pažeisti ar minkšti, nemaloniai kvepiantys šakniastiebiai pasodinami kartu su sveikais.

Šaltiniai

  1. University of Illinois Extension: How to divide and plant bearded iris
  2. University of Wisconsin-Madison Extension: Why Iris & Peonies Fail to Bloom
  3. RHS: Iris diseases
  4. RHS: Iris germanica
  5. RHS: Iris sawfly