Dirva ir priežiūra ↗

Vynmedžių tręšimas: saikingai ir pagal tyrimus

Vitis

Lietuvoje vynmedžiai dažniau nukenčia ne dėl maisto medžiagų trūkumo, o dėl per gausaus tręšimo. Pirmus dvejus metus jų tręšti nereikia, vėliau tręškite tik tada, kai trūkumą rodo dirvos ar lapų tyrimas.

2 min skaitymoKaip rašome gidus

Vynuogės

Nuotrauka: Jules Verne Times Two, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Pirmus dvejus metus netręškite: pakanka organinių medžiagų, įterptų sodinant.
  • Kasmet aplink vynmedžius paskleiskite komposto ir mulčiuokite: tai geriausias maistas ir apsauga nuo piktžolių.
  • Azoto duokite tik tada, kai akivaizdžiai jo trūksta: perteklius vėlina medienos brendimą ir didina žiemos pažeidimų riziką.
  • Vasaros pabaigoje, kai bręsta uogos, netręškite visai.

Ar reikia tręšti

Dauguma Lietuvos dirvų (priemoliai, moliai) turi pakankamai azoto, fosforo ir kalio. Vynmedžio šaknys gilios ir maisto medžiagų pasiima iš gilesnių sluoksnių, todėl jis gerai auga ir mažiau derlingoje dirvoje. Per daug derlinga dirva vynmedžiams net kenkia: auga vešlūs lapai, žydi silpnai, uogos prasčiau bręsta. Todėl Lietuvoje perteklinis tręšimas yra didesnė rizika nei maisto medžiagų trūkumas.

Prieš sodinant verta ištirti dirvą: pH, humusą, judriuosius fosforą ir kalį, magnį ir kalcį. Kaip paruošti dirvą prieš sodinimą, rašome gide Vynmedžių dauginimas ir sodinimas.

Kada ir kuo tręšti

  • Pirmi ir antri metai. Trąšų paprastai nereikia. Svarbiausia piktžolių kontrolė, mulčias ir organinės medžiagos.
  • Treti metai. Tik jei dirvos tyrimas rodo poreikį: pavasarį, kai brinksta pumpurai, nedaug fosforo ir kalio. Vasaros pradžioje, kai auga ūgliai, azoto tik jei jo akivaizdžiai trūksta. Vasaros pabaigoje, kai bręsta uogos, netręškite, kad neskatintumėte ūglių augimo.
  • Suaugę vynmedžiai. Pagal dirvos ir lapų tyrimus, dažniausiai minimaliai. Pavasarį nedaug fosforo ir kalio, azoto tik jei jo trūksta. Magnį, geležį, cinką ir borą tik pagal tyrimą ar aiškius trūkumo požymius.

Pavasarį galima patręšti organinėmis trąšomis, kuriose nedaug azoto: tada didės derlius, o ne lapija. Geriausias maistas vynmedžiams yra kompostas: kasmet jo paskleiskite aplink augalus ir mulčiuokite. Taip dirva praturtinama, mažiau auga piktžolės, išsilaiko drėgmė.

Boras, cinkas ir geležis geriau pasisavinami tręšiant per lapus. Boro perteklius toksiškas, todėl jo duokite tik pagal tyrimą ir griežtai laikydamiesi rekomendacijų.

Dirvos pH

Dirvos pH labai veikia, kiek maisto medžiagų augalas gali pasisavinti. Šarminėje dirvoje (pH virš 7,5) mažiau prieinama mangano, geležies, vario ir cinko, rūgščioje (pH žemiau 6) kalcio ir boro. Rūgščioje dirvoje fosforas jungiasi su aliuminiu ir geležimi, todėl sunkiau pasisavinamas. Rūgščias dirvas kalkinkite: dolomitmilčiai kartu papildo ir magnio.

Trūkumo ir pertekliaus požymiai

Tikslią priežastį parodo tik lapų ar lapkočių tyrimas: mėginiai imami žydėjimo ir derėjimo metu. Lapuose matomi požymiai padeda įtarti, ko trūksta.

  • Azoto trūkumas. Vyresni lapai blyškėja ir gelsta, augimas sulėtėja, ūgliai ir kekės gali parausti.
  • Azoto perteklius. Per vešlūs ūgliai ir lapai, vėliau bręsta mediena, labiau nušąla žiemą ir dažniau serga grybinėmis lapų ligomis.
  • Fosforo trūkumas. Vynmedis prastai auga, lapai maži, silpnai formuojasi žiedai ir uogos.
  • Kalio trūkumas. Pasireiškia vasaros viduryje: lapų kraštai gelsta, ruduoja, atsiranda skylių, uogos noksta nevienodai, derlius mažėja.
  • Kalio perteklius. Vynmedis sunkiau pasisavina kalcį ir magnį.
  • Kalcio trūkumas. Jauni lapai deformuojasi, atsiranda geltonų dėmių, augalas vysta, uogos džiūsta, stiebai trapūs.
  • Magnio trūkumas. Apatiniai lapai gelsta, vėliau tarp gyslų balsta ar raudonuoja ir gali nukristi. Magnio trūkumą gali sukelti kalio ar kalcio perteklius.
  • Boro trūkumas. Dažnai per sausras: deformuoti lapai, trumpi tarpubambliai, džiūsta žiedai, užauga nevienodo dydžio uogos.
  • Cinko trūkumas. „Mažų lapelių“ požymis: ūgliai trumpi, lapai maži ir gelsvi, kekės retos.
  • Geležies trūkumas (chlorozė). Jauni lapai tarp gyslų gelsta, gali visai išgelsti ir nudžiūti. Dažnai būna kalkingoje, aukšto pH dirvoje.
Gelsvi, šviesiai žali jauni vynmedžio lapai tarp tamsiai žalių

Vynmedžio lapų chlorozė: jauni lapai gelsta. Ar trūksta geležies, ar kitos medžiagos, parodo lapų tyrimas.

Nuotrauka: Bauer Karl, CC BY 3.0 at, Wikimedia Commons

  • Mangano trūkumas. Apatiniai lapai gelsta. Dažnai painiojamas su geležies ar cinko trūkumu.

Dažniausios klaidos

  • Vynmedžiai tręšiami azotu „dėl visa ko“, ir jie užaugina daug lapų, prastai bręsta, labiau nušąla.
  • Tręšiama vasaros pabaigoje, kai reikia, kad bręstų uogos ir mediena.
  • Tręšiama be dirvos tyrimo, spėjant iš akies.
  • Per daug kalio, kuris trukdo pasisavinti kalcį ir magnį.

Šaltiniai

  1. Lietuvos uogų augintojų asociacija: Vynmedžių plantacijos įveisimas ir priežiūra (A. Ramaškevičienė ir E. Survilienė-Radzevičė, 2025)