Vynuogių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Vitis
Didžiausią žalą vynuogėms daro dvi miltligės ir pilkasis puvinys. Jas lengviausia atskirti pagal lapus, o apsaugo vėdinamas, ne per tankus vynmedis ir sveikas sodinukas.

Nuotrauka: Jules Verne Times Two, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Miltligė: balkšva miltinga apnaša abiejose lapo pusėse, uogos sutrūkinėja iki sėklų.
- Netikroji miltligė: gelsvos dėmės viršutinėje lapo pusėje, apačioje balta tanki apnaša.
- Pilkojo puvinio daugiau ten, kur kekės per tankios ir vynmedis prastai vėdinamas.
- Voratinklinės erkės: lapai įgauna bronzinį atspalvį, apačioje plonas voratinklis.
Ligos
Miltligė
Iš pradžių abiejose lapo pusėse atsiranda neryškių, šviesiai žalsvų, matinių dėmių, vėliau jose susidaro balkšva, miltinga, dulkėta apnaša. Dėmės gali atsirasti ir ant žiedų, žiedkočių, lapkočių, o nesumedėję ūgliai pažeistose vietose paruduoja. Uogos pasidengia purvinai balta apnaša, o jei užsikrečia dar augdamos, odelė nustoja augti ir uoga sutrūkinėja iki pat sėklų. Užsikrėtus prieš žydėjimą ar iškart po jo, uogos prastai užsimezga. Lietuvoje miltligė retesnė nei netikroji, bet dažnėja po švelnių žiemų ir sausesnių vasarų. Labiausiai stebėkite gegužę-liepą.

Miltligės pažeistos vynuogės.
Nuotrauka: Nežinomas autorius, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Netikroji miltligė
Viršutinėje lapų pusėje atsiranda chlorotinių, dažnai vandeningų, permatomų dėmių, kurios vėliau pagelsta ar paruduoja. Jaunų lapų dėmės apvalios, senesnių kampuotos, apribotos gyslų. Apatinėje lapo pusėje, dėmių vietoje, atsiranda balta, tanki, miltinga apnaša. Žiedynai ir jaunos kekės paruduoja ir džiūsta, o uogos tampa matinės ir galiausiai paruduoja. Stipriai užsikrėtę augalai lėčiau auga, prasčiau dera ir silpniau ištveria šaltį. Užkratas žiemoja ant nukritusių lapų. Labiausiai stebėkite birželį ir liepą.

Netikrosios miltligės apnaša ant vynuogės ūglio.
Nuotrauka: Bruce Cook, CC0, Wikimedia Commons
Pilkasis (kekerinis) puvinys
Vienas didžiausią žalą darančių. Ypač jautrios veislės su kompaktiškomis, didelėmis kekėmis. Drėgnais metais kekes tikrinkite po kiekvieno lietaus, bent kartą per savaitę.

Pilkasis puvinys (Botrytis cinerea) ant vynuogių kekės.
Nuotrauka: davitydave, CC BY 2.0, Wikimedia Commons
Žievės nekrozė (juodoji dėmėtligė)
Pažeidžia apatines ūglių dalis: atsiranda tamsiai rudų, vėliau juodų dėmelių, žievė išilgai sutrūkinėja ir atsiskiria juostelėmis. Daugiausia pažeidimų apatiniuose 3-6 tarpubambliuose. Ant lapų atsiranda šviesiai žalių dėmių tamsiais centrais, vėliau jos paruduoja ir sutrupa. Užkratas žiemoja žievėje, todėl genėdami šalinkite ligotas ir negyvas dalis. Nelaistykite iš viršaus.

Žievės nekrozė: tamsios dėmės ant jauno vynmedžio ūglio.
Nuotrauka: Bobysolo at Slovenian Wikipedia, Public domain, Wikimedia Commons
Bakterinis vėžys
Pirmasis požymis gali būti vasarą parausę lapai. Ant sumedėjusių kamienų ir ūglių atsiranda pilkai baltų, vėliau rudų, kamštinių auglių. Augalas palaipsniui nebegali praleisti vandens ir maisto medžiagų ir žūva. Užsikrėtę augalai kelerius metus gali neturėti požymių. Plinta su užkrėstais sodinukais. Genėkite anksti pavasarį, prieš pradedant tekėti sultims, dažnai dezinfekuokite įrankius, o jautrius augalus žiemai pridenkite ar apkaupkite, kad mažiau trūkinėtų nuo šalčio.

Bakterinio vėžio gumbai ant vynmedžio kamieno.
Nuotrauka: Oregon State University, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons
Lapų susisukimas
Virusinė liga: vasaros pabaigoje, pradedant nuo ūglio pagrindo, lapų kraštai susisuka, tarpgysliai pagelsta ar parausta, o aplink pagrindines gyslas lieka žalia. Ryškiausia ant tamsiavaisių veislių. Augalai nežūsta, bet dera daug mažiau, uogos lieka mažai saldžios ir blankios. Plinta su sodinukais, platina amarai, baltasparniai, blakutės ir skydamariai.
Kenkėjai
- Paprastoji voratinklinė erkė aptinkama kasmet. Viršutinėje lapo pusėje atsiranda geltonų dėmelių, kurios susilieja, lapų kraštai užsisuka į viršų, lapai įgauna bronzinį atspalvį ir krinta, apačioje matyti plonas voratinklis. Plinta, kai 23-30 °C ir sausa. Pažeisti krūmai blogiau pasiruošia žiemai.
- Vynuoginė erkė mikroskopinė: lapai garbanojasi, ant jų susidaro pūslių, pumpurai sustoja augti ir sudžiūsta. Žiemoja pumpurų žvynuose.

Vynuoginės erkės sukeltos pūslės ant lapo.
Nuotrauka: Bj.schoenmakers, CC0, Wikimedia Commons
- Juodasis pjovėjas. 7-10 mm juodi vabalai gegužę-liepą naktimis apgraužia lapų kraštus, o lervos graužia šaknis. Augalų viršūnės gelsta, paruduoja, augalai gali žūti.

Juodasis pjovėjas (Otiorhynchus sulcatus).
Nuotrauka: Holger Krisp, CC BY 4.0, Wikimedia Commons
- Spragšiai ir grambuoliai. Lervos graužia šaknis, ypač naujai sodinamų augalų. Daugiausia jų ten, kur buvo pieva ar piktžolėti plotai.

Spragšių lervos (vielinukai).
Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Kaip sumažinti žalą
- Sodinkite sveikus sodinukus iš patikimų medelynų: su jais plinta virusinės ir bakterinės ligos.
- Sodinkite optimaliais atstumais, formuokite ir genėkite, kad vynmedis būtų vėdinamas ir apšviestas, venkite per didelio kekių skaičiaus.
- Rinkitės ligoms mažiau jautrias veisles.
- Ravėkite, grėbkite ir sunaikinkite nukritusius lapus ir uogas, išpjaukite smarkiai užkrėstus ūglius.
- Netręškite vien azotu.
- Reguliariai, nuo gegužės iki rugpjūčio, apžiūrėkite lapus ir kekes.
Kaip auginti vynuoges, rašome gide Vynuogės šiaurėje.
Reikalingi įrankiai
- SekatoriusLigotiems ūgliams išpjauti ir vynmedžiui formuoti.
- GrėblysNukritusiems lapams ir uogoms surinkti.
Dažniausios klaidos
- Vynmedžiai sodinami per tankiai ir nesiformuojami, kekės prastai vėdinamos.
- Nukritę lapai ir uogos paliekami po vynmedžiu.
- Tręšiama vien azotu.
- Laistoma iš viršaus, sušlapinant lapus.