Vaismedžiai ↗

Vyšnių ir trešnių ligos bei kenkėjai

Prunus cerasus, Prunus avium

Vyšnios ir trešnės serga tomis pačiomis ligomis ir jas puola tie patys kenkėjai. Moniliozė pavasarį „nudegina“ žydinčią vyšnią, o vyšninė musė sugadina trešnes iš vidaus.

3 min skaitymoKaip rašome gidus

Santrauka

  • Moniliozė: pavasarį paruduoja ir nudžiūsta žiedai, lapai ir ūgliai, medis atrodo lyg apšalęs.
  • Kokomikozė: liepą ant lapų smulkios rausvai rudos dėmelės, lapai gelsta ir masiškai krinta.
  • Vyšninė musė labiausiai kenkia trešnėms: lervos graužia vaisių minkštimą.
  • Bakteriniu vėžiu sergančius medžius pašalinkite nedelsiant.

Ligos

Moniliozė

Serga vyšnios, trešnės, abrikosai ir slyvos, bet pirmiausia liga pastebima ant vyšnių. Pavasarį paruduoja ir nudžiūsta žiedynai, besiskleidžiantys lapai ir ūgliai, o pažeisti pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti. Medis atrodo lyg apšalęs ar nudegintas. Drėgnu oru ant nudžiūvusių žiedų ir lapų susidaro pilkšvų dulkėtų karpučių, o vasarą sporos užkrečia kitus lapus. Pagrindinė sąlyga ligai plisti yra šaltas ir drėgnas oras medžiams žydint.

Vyšnios ūglio galas su nudžiūvusiais žiedais ir lapais

Moniliozė: nudžiūvę vyšnios žiedai ir lapai lieka kaboti ant ūglio.

Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Kokomikozė

Pažeidžia lapus, vaiskočius, jaunus ūglius ir vaisius. Liepos pradžioje viršutinėje lapų pusėje atsiranda smulkių, 1-2 mm, rausvai rudų dėmelių, o apatinėje pusėje iš jų išsiveržia balzgana ar rausva sporų masė. Lapai gelsta ir liepą bei rugpjūtį masiškai krinta. Liga plinta, kai 15-20 °C, oro drėgmė didesnė nei 60 % ir daug lyja. Atsparumas kokomikozei labai priklauso nuo veislės: palyginimą rasite gide Vyšnių veislės.

Vyšnios lapas su rausvomis dėmėmis

Kokomikozės dėmės ant vyšnios lapo.

Nuotrauka: AfroBrazilian, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Rudasis vaisių puvinys

Ant vaisių atsiranda nedidelių rudų dėmių, kurios didėja ir gali apimti visą vaisių, paviršiuje pilkai rusvos dulkėtos karputės. Dalis vaisių nukrinta, kiti virsta mumijomis. Liga plinta ir nuskintuose bei laikomuose vaisiuose. Senų ligotų šakučių žievė sueižėja, prasiveržia lipai.

Trešnių kekė su rudomis, susitraukusiomis, pilkšvai apneštomis uogomis

Rudasis vaisių puvinys ant trešnių.

Nuotrauka: Piotrus, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Sidabraligė

Lapai tampa balzgani, tarsi pienuoti ar pasidabravę, pasiraitę ir smulkesni. Požymiai pirmiausia išryškėja ant apatinių šakų, dažniausiai birželį, o vasaros antroje pusėje pabąla visa laja. Ant sergančių medžių vaisiai dažniausiai neužsimezga, kitais metais pažeistos šakos džiūsta. Ligai padeda per greitas augimas dėl azoto pertekliaus, stiprus genėjimas ir boro trūkumas.

Šaka su daugybe smulkių violetinių grybo vaisiakūnių

Sidabraligės sukėlėjo (Chondrostereum purpureum) vaisiakūniai ant vyšnios šakos.

Nuotrauka: Rosser1954, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Bakterinis vėžys

Ant šakų atsiranda rudų, įdubusių, kieta briauna atsiribojusių dėmių, žievei atsivėrus sunkiasi glitus skystis. Pažeisti ūgliai nebeauga, iškrypsta ir nudžiūsta, pumpurai, ūgliai ir žiedai pajuoduoja, lapai būna skylėti ir lieka kaboti. Perpjautame ūglyje matyti patamsėję vandens indai. Sergančius medžius pašalinkite nedelsiant.

Trešnės šaka su pailga įdubusia tamsia žaizda

Bakterinio vėžio žaizda ant trešnės šakos.

Nuotrauka: Rosser1954, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Lipaplūdis (sakai, lipai)

Lipai (sakai) yra kaulavaisiams būdinga reakcija į stresą: pašalimą, sausrą, karštį, staigius temperatūrų svyravimus ar mechaninius sužalojimus. Ar tai atskira grybinė liga, mokslininkų nuomonės skiriasi.

Gintaro spalvos sakų gumulas ant vyšnios kamieno

Lipaplūdis: sakai ant vyšnios kamieno.

Nuotrauka: Тарас Самборський, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Ajovos universitetas lipaplūdį taip pat vadina ne liga, o medžio reakcija, kuri gali būti susijusi su ligomis ar kenkėjais. Dažniausiai jis pasitaiko slyvoms, persikams ir vyšnioms. Iš žaizdų ar vėžio pažeistų vietų sunkiasi lipnūs gintaro spalvos lipai. Dažnos priežastys: žoliapjovės ar genėjimo sužalojimai, kenkėjai, žiemos pažeidimai, saulės nudegimai, herbicidai, grybinės ir bakterinės infekcijos. Ilgainiui vėžys ryškėja: šakos sustorėja, pažeidimų kraštuose atsiranda kamštinių ataugų, o stipriai pažeistų šakų lapai vysta, derančios šakos žūsta. Pensilvanijos universiteto duomenimis, lipais medis stengiasi išstumti po žieve besigraužiančius vabzdžius ar ligų sukėlėjus. Lipai išsiskiria ir po vėjo, sniego ar ledo sužalojimų, iš pradžių būna šviesūs, vėliau patamsėja.

Ką daryti:

  • Lipų užtepti ar nugramdyti nereikia.
  • Venkite nereikalingų sužalojimų, ypač žoliapjove, o genėkite sausu oru.
  • Parinkite medžiui tinkamą vietą ir saikingai tręškite, kad jis augtų stiprus.
  • Vėžio pažeistas šakas išpjaukite ir sunaikinkite.
  • Per sausras laistykite ir nesuspauskite dirvos aplink kamieną: nusilpusius medžius dažniau puola žievėgraužiai.

Jei kartu su lipais ant šakų atsiranda įdubusių dėmių, o ūgliai nudžiūsta, žr. skyrių „Bakterinis vėžys“.

Kenkėjai

  • Vyšninė musė kenkia trešnėms, rečiau vyšnioms. Gelsvai baltos lervos graužia vaisių minkštimą iš vidaus: uogos nustoja blizgėti, suminkštėja, atsiranda dėmių ir įdubų, dažnai pradeda pūti. Po žydėjimo iki vaisių augimo pakabinkite gaudykles ir tikrinkite jas kas dvi dienas.
Perpjauta trešnė su balta lerva

Vyšninės musės lerva trešnėje.

Nuotrauka: Holger Krisp, CC BY 4.0, Wikimedia Commons

  • Vyšninis amaras kenkia vyšnioms ir ypač trešnėms. Gyvena apatinėje lapų pusėje, ūglių viršūnėse ir ant žiedkočių. Lapai raukšlėjasi, paruduoja ir nudžiūsta, jauni ūgliai išsikraipo, ant lipnių išskyrų plinta suodligė. Platina virusines ligas. Labai žalingas jauniems medžiams, plinta sausu ir šiltu oru.
Juodų amarų kolonija apatinėje lapo pusėje

Vyšniniai amarai.

Nuotrauka: S. Rae from Scotland, UK, CC BY 2.0, Wikimedia Commons

  • Vyšninis gleivėtasis pjūklelis. Gelsvos, juodomis gleivėmis apsitraukusios lervos skeletuoja lapus, šie ruduoja ir džiūsta. Medžiai nusilpsta, kitais metais būna mažiau žiedpumpurių. Per metus išsivysto dvi kartos, žalingesnė antroji, kurios lervos kenkia rugpjūtį ir rugsėjį. Labai žalingas jauniems medžiams.
Juoda gleivėta lerva ant lapo

Vyšninio gleivėtojo pjūklelio lerva.

Nuotrauka: 5snake5, CC0, Wikimedia Commons

Kaip sumažinti žalą

  • Rinkitės ištvermingas, kokomikozei, moniliozei ir bakteriniam vėžiui atsparesnes veisles. Trešnių veisles aptariame gide Trešnės.
  • Vainikai neturi būti per tankūs. Kada genėti, kad nepakenktų sidabraligė, rašome gide Vyšnios: genėjimas ir priežiūra.
  • Bakteriniu vėžiu sergančius medžius pašalinkite nedelsiant, žievės ligų pažeistus per metus.
  • Netręškite per daug azoto.
  • Vegetacijos pabaigoje nušienaukite žolę po medžiais: greičiau suyra nukritę lapai su ligų užkratu.

Reikalingi įrankiai

  • SekatoriusLigotiems ūgliams ir šakoms išpjauti.
  • Lipnios gaudyklėsVyšninėms musėms stebėti.

Dažniausios klaidos

  • Paliekami moniliozės pažeisti ūgliai ir mumijos.
  • Medžiai tręšiami per daug azoto ir stipriai genimi, todėl plinta sidabraligė.
  • Bakteriniu vėžiu sergantys medžiai paliekami sode.
  • Vyšninių musių neieškoma iki derliaus, kai vaisiai jau pažeisti.

Šaltiniai

  1. LAMMC: Vyšnios, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gairės
  2. LAMMC: Trešnės, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gairės (A. Valiuškaitė, N. Uselis ir kt.)
  3. Iowa State University Extension: Gummosis (2026)
  4. Penn State Extension: Peach Bark Beetle and Cherry Gummosis