Žirnių ir pupų ligos bei kenkėjai
Pisum sativum, Vicia faba
Žirnius ir pupas puola daug tų pačių ligų ir kenkėjų, o daugelis jų žiemoja augalų liekanose ir dobilienose. Todėl svarbiausia sėjomaina, sveika sėkla ir tvarka po derliaus.

Nuotrauka: Forest & Kim Starr, CC BY 3.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Žirnius ir pupas į tą pačią vietą sėkite tik po 3-4 metų, nesėkite po kitų pupinių ir šalia dobilienų.
- Askochitozė plinta su sėkla ir augalų liekanomis: sėkite sveiką sėklą.
- Pupiniai amarai yra pagrindiniai pupų kenkėjai: nuo butonizacijos pasėlį atidžiai stebėkite.
- Žirniniai vaisėdžiai graužia grūdus ankštyse, labiau pažeidžiami vėlai pražydę augalai.
Ligos
Askochitozė
Viena žalingiausių ir žirnių, ir pupų ligų. Plinta su užkrėsta sėkla ir ligotų augalų liekanomis dirvoje. Žirnių skilčialapiuose pirmiausia atsiranda gelsvų dėmių su tamsiai rudu apvadu, ant senesnių lapų smulkių tamsiai rudų dėmelių, kurios didėja, šviesėja ir sudaro koncentrinius ratus. Pupų pažeidžiamos visos dalys: lapai, stiebai, žiedai ir ankštys, augalai skursta, gali išgulti, ankštys atsidaro, sėklos išbyra ir būna nedaigios. Žirniams ligai palanku šiltu ir drėgnu oru, pupoms vėsiu (5-15 °C) ir drėgnu.

Askochitozės dėmės ant pupos lapelių.
Nuotrauka: Peketichinna, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Netikroji miltligė (žirnių)
Labai žalinga daigams. Ant lapų atsiranda gelsvų, neryškių dėmių, kurios susilieja, apatinėje pusėje pilkšvai violetinė apnaša. Lapai paruduoja ir žūva, pažeidžiamos ir ankštys. Smarkiai plinta vėsiu ir drėgnu oru.
Tikroji miltligė (žirnių)
Augalai apsitraukia balta grybiena, kuri vėliau patamsėja. Sukėlėjas žiemoja ant augalų liekanų, todėl pavojingiausia, kai žirniai sėjami toje pačioje vietoje. Plinta šiltu ir drėgnu oru.

Tikroji miltligė ant žirnio lapelio.
Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Rudoji (šokoladinė) dėmėtligė (pupų)
Gali sumažinti pupų derlių iki 25 %. Atsiranda smulkių rudų dėmelių, kurios didėja, susilieja, jų centrai pašviesėja, o kraštuose lieka vyšninė juostelė. Dažniausiai plinta žydint, kai 15-25 °C ir drėgna, ir tokiomis sąlygomis per 4-5 dienas smarkiai išplinta tankiame, vešliame pasėlyje.

Šokoladinė dėmėtligė ant pupos ankšties.
Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Pilkasis puvinys (žirnių)
Dažniausiai prasideda nuo nunykusių žiedlapių, kurie drėgnu oru žydint prilimpa prie jaunų ankščių: atsiranda rusvų dėmių su pilka puria apnaša. Labiausiai plinta vešliuose, tankiuose pasėliuose.

Pilkasis puvinys ant žirnio ankščių.
Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Rūdys (pupų)
Ant lapų atsiranda rūdžių spuogelių. Ligos protrūkio metais derlius gali sumažėti iki 30 %. Plinta drėgnu ir šiltu oru ar per karštas dienas su rasotomis naktimis, ypač kai šalia daug karpažolių, rūdžių tarpinių augalų.

Pupų rūdys (Uromyces viciae-fabae).
Nuotrauka: Cwmhiraeth, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Šaknų ir pašaknio puviniai
Žalingiausi daigams: daigai sukniumba ar supūva dar nesudygę, šaknys paruduoja, paaugę augalai lėčiau auga, vysta ir žūva. Pupų pašaknis tampa raudonai rudas ar juodas, gumbelių su azotą kaupiančiomis bakterijomis mažai arba nėra. Daugiausia plinta sėjant prastą sėklą per anksti į šaltą, drėgną dirvą ir supuolusioje dirvoje. Vieno iš žirnių šaknų puvinio sukėlėjų užkratas augalų liekanose išgyvena iki 15 metų.
Kenkėjai
- Pupiniai amarai yra pagrindiniai pupų kenkėjai: protrūkio metais gali sunaikinti visą pasėlį. Juodi, iki 2,4 mm, gyvena didelėmis kolonijomis, daugiausia žalos padaro ankstyvaisiais tarpsniais, platina virusus. Nuo butonizacijos pasėlį atidžiai stebėkite. Liūtys juos nuplauna, šaltis lėtina.

Pupiniai amarai (Aphis fabae).
Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
- Žirniniai amarai stambūs, blyškiai žali. Žiemoja ant daugiamečių pupinių augalų, gegužę perskrenda į žirnius ir dauginasi iki brandos: viena patelė atveda daugiau nei 100 lervų.

Žirniniai amarai (Acyrthosiphon pisum).
Nuotrauka: Whitney Cranshaw, Colorado State University, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons
- Sitonai. Juodi, pilkais ar rudais žvyneliais padengti vabalai pavasarį išgraužia lapų kraštus, kurie tampa tarsi karpyti, o lervos pažeidžia šaknų gumbelius. Pavojingiausi dygstant, ypač per pavasario sausras.

Sitonas (Sitona lineatus).
Nuotrauka: Поляков Александр, CC BY 4.0, Wikimedia Commons
- Žirniniai vaisėdžiai. Drugiai skraido birželį, o vikšrai įsigraužia į ankštis ir graužia grūdus: vienas vikšras sunaikina 2-3 grūdus. Labiau pažeidžiami vėlai pražydę augalai ir ten, kur žirniai auga kelerius metus iš eilės. Stebėkite feromoninėmis gaudyklėmis.

Žirninis vaisėdis (Cydia nigricana).
Nuotrauka: Ben Sale from UK, CC BY 2.0, Wikimedia Commons
- Pupiniai grūdinukai. 3-5 mm juodi ar tamsiai rudi vabalai, kurių lervos vystosi grūduose, o išlįsdami suaugėliai palieka apvalias skylutes. Pažeisti grūdai prastesnio daigumo. Venkite pupų toje pačioje ir gretimoje vietoje kelerius metus iš eilės.

Grūdinukų išgraužtos skylutės pupos grūde.
- Tripsai. Vieni pažeidžia dygstančius žirnių daigus: lapeliai sukietėja, sudiržta, pagelsta, prieš šviesą matyti persišviečiančių dėmių. Kiti minta žiedais ir ankštimis: žiedai išblykšta, ankštys būna mažesnės, deformuotos, su rudai sidabriškomis dėmėmis.
Kaip sumažinti žalą
- Žirnius ir pupas į tą pačią vietą sėkite tik po 3-4 metų, nesėkite po kitų pupinių augalų ir šalia dobilienų bei kitų daugiamečių pupinių.
- Sėkite sveiką, sertifikuotą sėklą, laiku, nesuvėlinę ir ne į šaltą šlapią dirvą.
- Nesėkite per tankiai, tręškite subalansuotai, naikinkite piktžoles (taip pat karpažoles).
- Žirniams ir pupoms tinka neutrali dirva: rūgščioje dirvoje grybams vystytis palankiau.
- Po derliaus augalų liekanas įterpkite į dirvą.
Reikalingi įrankiai
- Feromoninės gaudyklėsŽirniniams vaisėdžiams stebėti.
- Lipnios gaudyklėsAmarams ir tripsams stebėti.
Dažniausios klaidos
- Žirniai ar pupos sėjami toje pačioje vietoje kelerius metus iš eilės.
- Sėjama savo surinkta, galbūt užkrėsta sėkla.
- Sėjama per tankiai, ir drėgmė ilgai laikosi tarp augalų.
- Augalų liekanos paliekamos dirvos paviršiuje.