Vaiskrūmiai ↗

Aronijos: sodinimas, dauginimas, ligos ir kenkėjai

Aronia melanocarpa

Aronija yra vienas nereikliausių uogakrūmių: tinkamoje vietoje ji serga retai ir jos nereikia purkšti. Bet jos ligų ir kenkėjų būna tų pačių kaip obelų ir kriaušių, todėl verta žinoti, kaip jas atpažinti ir kaip jų išvengti genint.

3 min skaitymoKaip rašome gidus

Aronijos

Nuotrauka: Sten Porse, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Sodinkite pavasarį, praėjus šalnoms; uogoms auginti kas 3 m, gyvatvorei kas 0,9-1,8 m.
  • Tinka dirva, kurios pH 5,0-7,0. Tręškite saikingai: tada uogos skanesnės.
  • Uogoms rinkitės vegetatyviškai padaugintas veisles: iš sėklų užaugę augalai skiriasi.
  • Sėkloms reikia 3 mėnesių stratifikacijos drėgnose durpėse, 1-5 °C.
  • Miltligė ir dėmėtligės plinta pavėsyje ir tankiuose krūmuose: retinkite, kad būtų šviesu ir vėdintųsi.
  • Nuskintas uogas atvėsinkite. Jas galima šaldyti, džiovinti, spausti sultis.

Sodinimas

  • Kada. Plikašaknius sodinukus sodinkite pavasarį, kai praeina šalnų pavojus ir žemę galima dirbti. Vazoninius galima sodinti nuo pavasario iki vasaros vidurio, jei pakanka drėgmės.
  • Duobė. Dvigubai platesnė už šaknų gumulą, bet ne gilesnė. Prieš sodindami atsargiai išnarpliokite šaknis.
  • Atstumai. Gyvatvorei įprastai sodinama kas 1,8 m, o tankesnei, greičiau susiveriančiai kas 0,9 m. Uogoms auginti krūmams verta palikti daugiau vietos ir šviesos, apie 3 m.
  • Dirva. Aronijos geriausiai auga dirvoje, kurios pH 5,0-7,0. Jei pH neviršija 7, dirvos gerinti nereikia.
  • Mulčias. 5-7,5 cm mulčio sluoksnis stabdo piktžoles, išlaiko drėgmę ir švelnina šaltį. Aplink stiebus palikite apie 7,5 cm tarpą: per storas ir prie pat stiebų suverstas mulčias skatina ligas ir kenkėjus.
  • Tręšimas. Jei dirvos tyrimas nerodo trūkumų, papildomai tręšti nereikia. Saikingai tręšiamų aronijų uogose daugiau organinių rūgščių, todėl jos skanesnės.

Dauginimas

Aronijos dažniausiai dauginamos sėklomis arba auginiais. Iš sėklų užaugę augalai vienas nuo kito šiek tiek skiriasi, todėl uogoms rinkitės vegetatyviškai padaugintas veisles, pavyzdžiui, ‘Viking’, ‘Nero’ ar ‘Galicjanka’ (plačiau Juodavaisė aronija). Kaip pjauti ir šaknydinti auginius: Krūmų dauginimas auginiais.

Aplink seną krūmą ilgainiui išauga naujų ūglių, dalis jų įsišaknija patys, kai šakos prisiglaudžia prie žemės.

Sėklos:

  1. Rudenį nuskintas uogas sutrinkite, pavyzdžiui, trintuvu.
  2. Užpilkite vandeniu: didelė dalis minkštimo iškyla, ir jį galima nupilti.
  3. Sėklas ir likusį minkštimą gerai išdžiovinkite ir atsijokite sėklas per sietelį. Nuo minkštimo neatskirtos sėklos dygsta prastai.
  4. Sėklos turi vidinę ramybę: prieš sėją jas 3 mėnesius laikykite drėgnose durpėse 1-5 °C temperatūroje.

Genėjimas

Kasmet išpjaukite seniausius stiebus: kai stiebas išaugina vos kelis žiedynus, nupjaukite jį prie žemės. Per sezoną išpjaukite ne daugiau kaip trečdalį krūmo, pirmiausia silpnus, ligotus, nulūžusius ir susikryžiavusius stiebus. Jei pakanka lengvo genėjimo, genėkite iškart po žydėjimo: krūmas spės užmegzti žiedpumpurius kitiems metams. Retas, šviesus krūmas mažiau serga.

Ligos

Tinkamoje vietoje aronija serga retai. Bet ji priklauso erškėtinių šeimai, todėl ją puola tos pačios ligos ir kenkėjai kaip obelis ir kriaušes.

  • Miltligė. Viršutinėje lapo pusėje balkšvos, veltinio pavidalo apnašos, apatinėje pusėje lapas susiraukšlėjęs. Ji plinta, kai trūksta šviesos, daug drėgmės ir oras nejuda. Laiku genėkite, kad krūmas vėdintųsi.
  • Lapų dėmėtligės. Dėmės pirmiausia atsiranda ant apatinių ir vidinių šakų, kur drėgna ir pavėsis. Jos būna kampuotos ar apvalios, geltonos, oranžinės, rudos ar juodos. Retinkite krūmą, kad į vidų patektų šviesos ir oro.
  • Rūdys. Ant lapų, lapkočių, jaunų stiebų ir vaisių atsiranda apskritos ar ovalios dėmės su iškiliais spuogeliais. Ligos sukėlėjo tarpinis šeimininkas yra kadagiai. Sausu oru laistykite, kad krūmas būtų stiprus, pavasarį nelaistykite ant lapų popiet, o ankstyvą pavasarį išpjaukite šakeles su sustorėjimais ir žaizdomis. Rudenį pašalinkite ligotas kadagių dalis.
  • Monilinis puvinys. Ant vaisių atsiranda pūkuotos gelsvai pilkos sporų pagalvėlės, vaisiai genda. Dažniausiai užsikrečia vabzdžių, krušos ar trinties pažeisti vaisiai. Surinkite nukritusius vaisius ir augalų liekanas, nuskinkite visas uogas, kai prinoksta, o ligotas šakeles išpjaukite.
Nukritęs obuolys su baltais sporų kauburėliais

Rudasis puvinys ant nukritusio obuolio.

Nuotrauka: Natalka Ukraine (baby-bear.org), CC BY 4.0, Wikimedia Commons

  • Bakterinė degligė. Lapai, žiedai ir jauni ūgliai atrodo lyg apdeginti, ūglių viršūnės pajuoduoja ir užsiriečia kaip lazdos rankena, vaisiai paruduoja ar pajuoduoja ir ant jų būna gleivių lašelių, vėliau jie sudžiūsta. Išpjaukite pažeistas šakeles su žaizdomis, vasarą pažeistų ūglių kuo mažiau genėkite ir saugokite krūmus nuo čiulpiančių vabzdžių.
Kriaušės šaka su pajuodavusiais vaisiais ir nudžiūvusiais lapais

Bakterinė degligė: pajuodavusios užuomazgos ir lapai. Nuotraukoje paprastoji kriaušė.

Nuotrauka: Ninjatacoshell, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Kenkėjai

  • Amarai telkiasi ūglių viršūnėse: lapai susisuka, pakinta spalva, būna lipnūs, šliaužioja skruzdės. Juos naikina boružės. Netręškite per gausiai: minkšti, vešlūs ūgliai traukia amarus.
  • Kriaušinio gleivėtojo pjūklelio lervos primena mažus šliužus. Jos graužia viršutinę lapo pusę, ir lieka tik gyslų tinklelis.
Šliužą primenanti pjūklelio lerva ant kriaušės lapo

Kriaušinio gleivėtojo pjūklelio lerva ant kriaušės lapo: ji nugraužia viršutinę lapo pusę iki gyslų.

Nuotrauka: Rbreidbrown, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Dėmėtasparnė drozofila. Patelės deda kiaušinėlius į sveikus vaisius, o lervos minta minkštimu, ir vaisiai suminkštėja. Skinkite laiku, surinkite nukritusias uogas ir pašalinkite laukinius augalus, kuriuose ji veisiasi.
Rusva muselė raudonomis akimis ir tamsiomis dėmėmis sparnų galuose

Dėmėtasparnės drozofilos patinas: tamsios dėmės sparnų galuose.

Nuotrauka: Martin Cooper from Ipswich, UK, CC BY 2.0, Wikimedia Commons

  • Paukščiai ir laukiniai gyvūnai kartais lesa uogas, bet sutraukiantis skonis dažniausiai juos atbaido.

Uogos

Nuskintas uogas prieš perdirbant laikykite šaldytuve. Jas galima valgyti šviežias, džiovinti, spausti sultis, virti, gaminti vyną, o užšaldytas naudoti vėliau taip pat. Iš aronijų verdamos uogienės, želė ir sirupai.

Reikalingi įrankiai

  • SekatoriusSeniems ir ligotiems stiebams išpjauti.
  • MulčiasNuo piktžolių ir drėgmei išlaikyti.
  • TinklasUogoms nuo paukščių.

Dažniausios klaidos

  • Krūmai sodinami pavėsyje ir per tankiai, ir plinta miltligė.
  • Aronija gausiai tręšiama, ir uogos būna prastesnio skonio.
  • Mulčias pilamas iki pat stiebų.
  • Nukritusios ir supuvusios uogos paliekamos po krūmu.
  • Uogoms auginti perkami sėjinukai, o ne veislės.

Šaltiniai

  1. University of Nebraska-Lincoln Extension: Incorporating Chokeberry (Aronia) into a Home Landscape (EC3062)
  2. USDA NRCS Plant Guide: Black chokeberry
  3. University of Wisconsin-Madison Extension: Aronia berries