Juodauogis šeivamedis: auginimas, genėjimas ir derlius
Sambucus nigra
Juodauogis šeivamedis yra nereiklus, greitai augantis krūmas ar nedidelis medis su kvapniais baltais žiedynais ir juodomis uogomis. Jis auga ir drėgnoje, ir sausoje dirvoje, saulėje ar pavėsyje. Tačiau visos augalo dalys nuodingos, o prinokusias uogas galima valgyti tik išvirtas.

Nuotrauka: Krzysztof Ziarnek (Kenraiz), CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Sodinkite saulėje ar daliniame pavėsyje, bet kokioje neužmirkstančioje dirvoje, geriausia pavasarį ar rudenį.
- Pirmus metus laistykite reguliariai, vėliau šeivamedis pakelia sausrą.
- Genėti nebūtina, bet galima stipriai patrumpinti žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, kad krūmas būtų kompaktiškesnis.
- Visos šeivamedžio dalys nuodingos: prinokusias uogas valgykite tik išvirtas, o lapus ir kotelius pašalinkite.
- Raudonuogio šeivamedžio uogų maistui nenaudokite.
- Dauginkite žaliaisiais auginiais vasaros pradžioje arba sumedėjusiais žiemą.
Kokie būna šeivamedžiai
Šeivamedis (Sambucus) yra šeivamedinių šeimos augalų gentis, kurioje žinoma apie 10 rūšių. Tai lapus metantys krūmai, nedideli medžiai ar daugiametės žolės sudėtiniais plunksniškais lapais ir baltais ar gelsvais žiedais, susitelkusiais į žiedynus. Vaisiai yra juodos ar raudonos uogos.
Lietuvoje auga trys svetimžemės rūšys. Juodauogis (Sambucus nigra) ir raudonuogis šeivamedis yra natūralizavęsi ir savaime plintantys augalai, o žolinis šeivamedis (Sambucus ebulus) labai retas.
- Juodauogis šeivamedis užauga didelis krūmas ar vidutinio dydžio medis, iki 6 m aukščio. Gausūs žiedai vilioja apdulkintojus, uogas lesa paukščiai, o lapais minta kelių rūšių naktinių drugių vikšrai.
- Veislės. Yra veislių tamsiai purpuriniais ar geltonais, smulkiai karpytais lapais, rausvais žiedais ar purpurinėmis uogomis. Jos dažniausiai auga lėčiau nei rūšis ir lieka krūmais. Kokias veisles siūlo Lietuvos medelynai, rasite šio augalo puslapyje: Šeivamedžiai.

Juodauogio šeivamedžio žiedynas.
Nuotrauka: W. Bulach, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Nuodingas augalas
Visos šeivamedžio dalys nuodingos, bet prinokusias uogas, išvirtas, galima valgyti: iš jų verdama uogienė, želė, sirupas, o žiedai naudojami sirupui ir gėrimams.
Daugelio šeivamedžių uogose yra cianogeninių glikozidų: virškinant iš jų išsiskiria cianidas. Valgant žalias uogas ar geriant neišvirtų uogų sultis gali pykinti, o kai kuriais atvejais žmonės sunkiai apsinuodijo ir buvo gydomi ligoninėje. Apsinuodijimo požymiai: pykinimas, vėmimas, pilvo mėšlungis, silpnumas, sunkiais atvejais svaigulys, traukuliai ir net mirtis. Išvirus uogas pavojus išnyksta.
- Lapuose ir koteliuose nuodingųjų medžiagų daugiau, todėl prieš ruošdami uogas ir žiedus juos pašalinkite.
- Raudonuogio šeivamedžio (Sambucus racemosa) uogos ištirtos mažai, jose, ypač sėklose, nuodingų medžiagų gali būti daugiau, todėl maistui jų nenaudokite.
- VLE pažymi, kad daugelio šeivamedžio rūšių sėklos nuodingos.
Kaip saugiai paruošti uogas ir žiedus, rašome gide Šeivamedžio uogos ir žiedai.
Vieta ir sodinimas
- Vieta. Šeivamedžiai auga saulėje ar daliniame pavėsyje. Geltonlapės veislės per dideliame pavėsyje praranda spalvą.
- Dirva. Tinka bet kokia, kuri neužmirksta. Šeivamedžiai pakelia ir drėgnas, ir sausas vietas, todėl tinka sunkesnėms sodo vietoms.
- Erdvė. Neprižiūrimi jie greitai užauga 3-4 m aukščio, todėl reikia daug vietos arba kasmetinio genėjimo.
- Kada sodinti. Vazonuose augintus galima sodinti bet kada, išskyrus, kai žemė šlapia ar įšalusi ir per sausras. Geriausia pavasarį ir rudenį.
- Ką pirkti. Šeivamedžiai auga greitai, todėl brangaus didelio augalo pirkti neverta. Rinkitės su daug jaunų, stiprių ūglių ir taisyklingos formos, be nulūžusių šakų ir pažeistų lapų.
Kokiu atstumu nuo sklypo ribos sodinti krūmus ir medžius, rašome gide Medžių ir krūmų atstumai nuo sklypo ribos.
Priežiūra
- Laistymas. Pirmus metus laistykite reguliariai, kol šaknys išsiplės. Vėliau šeivamedis pakelia sausrą, bet per ilgą sausrą gali tekti palaistyti. Sausros požymiai: susiraukšlėję lapai rudais kraštais, anksti krentantys lapai.
- Tręšimas. Dažniausiai nereikia. Po stipraus genėjimo pavasarį galima patręšti kompleksinėmis trąšomis ir pamulčiuoti kompostu.
Genėjimas
Jaunų šeivamedžių negenėkite porą metų, kol jie įsitvirtins. Vėliau genėti nebūtina, bet galima:
- kad stipriai augantis krūmas liktų nedidelis, o nauji ūgliai augtų žemai;
- kad sumažintumėte per didelį seną medį;
- kad lapai būtų spalvingesni: stipriai nugenėtas žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį, šeivamedis išaugina naujų ūglių su ryškiais lapais.
Šeivamedį galima stipriai genėti ir kasmet.
Dauginimas
Patikimiausia dauginti žaliaisiais auginiais vasaros pradžioje, jei turite šiltnamį ar daigyklę. Jei ne, žiemą pjaukite sumedėjusius auginius.
Kada skinti

Prinokusios šeivamedžio uogos.
Nuotrauka: Dellex, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
- Žiedus skinkite visais žiedynais, kai jie balti ir išsiskleidę. Džiovinkite ant kepimo popieriaus, ne aukštesnėje kaip 27 °C temperatūroje, tada žiedelius nutrinkite į dubenį, išmesdami lapų ir kotelių gabalėlius.
- Uogas skinkite visiškai prinokusias, sodrios tamsios spalvos. Jos noksta ne vienu metu, todėl skinti teks kelis kartus.
- Uogos greitai genda. Skinkite vėsiu dienos metu ir kuo greičiau sutvarkykite. Trumpam laikykite šaldytuve 2-4 °C temperatūroje arba užšaldykite.
- Kaip nurinkti uogas. Ant kepimo skardos uždėkite metalines groteles ir švelniai trinkite kekes per jas: uogos nukris į skardą, o koteliai liks. Lengviau, jei kekes prieš tai užšaldysite.
Ligos ir kenkėjai
Šeivamedžiai paprastai sveiki, ligos ir kenkėjai jų beveik nepuola. Kartais jaunus ūglius apninka pupiniai amarai, retkarčiais pasitaiko vertuciliozinis vytulys.
Reikalingi įrankiai
- SekatoriusŠakoms genėti ir žiedynams skinti.
- Genėjimo pjūklasStoresnėms senoms šakoms išpjauti.
- LaistytuvasPirmais metais po pasodinimo.
Dažniausios klaidos
- Šeivamedis pasodinamas per arti pastatų, nors gali užaugti 3-6 m aukščio.
- Valgomos žalios uogos ar geriamos neišvirtų uogų sultys.
- Maistui skinamos raudonuogio šeivamedžio uogos.
- Kartu su uogomis ar žiedais paliekama lapų ir kotelių.
- Pirmais metais po pasodinimo nelaistoma.