Avižos: sėja anksti pavasarį, priežiūra ir derlius
Avena sativa
Avižos nereiklios dirvai ir gerai pakenčia rūgštumą, todėl Lietuvoje jos nuo seno sėjamos ir rūgštesnėse, nualintose žemėse. Joms reikia daug drėgmės dygstant, todėl sėjamos anksčiausiai iš vasarinių javų.

Nuotrauka: Sendelbach, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Sėkite anksčiausiai iš visų vasarinių javų, kai tik dirva pradžiūsta: avižoms dygti reikia daug drėgmės, šalnas jos pakelia.
- Sėklą įterpkite vienodai 3-4 cm gylyje, 600-650 daigių sėklų 1 m², ir dirvą prispauskite.
- Tinka beveik bet kokia dirva nuo smėlio iki priemolio, net durpžemis. Venkite sunkaus molio.
- Derlingoje dirvoje rinkitės žemas, išgulimui atsparias veisles.
- Nesėkite po dirvonų su varpučiais ir spragšiais.
Kokie tai javai
Lietuvoje auginama sėjamoji aviža (Avena sativa), kilusi iš Europoje augančios laukinės tuščiosios avižos. Tai vienametė žolė, užauganti iki 120 cm, žiedynas yra išsiskėtusi šluotelė. Lietuvoje avižos auginamos nuo pirmųjų amžių po Kristaus. Jos sėjamos vienos arba su vikiais, grūdams ir žaliajam pašarui, o iš grūdų gaminami dribsniai ir kruopos.
- Augimas. Avižos auga 98-110 dienų, pradeda dygti 4-5 °C temperatūroje, pakenčia šalnas iki −4 °C.
- Šaknys. Iš visų miglinių javų avižų šaknys stipriausios, iš grūdinių augalų jas lenkia tik grikiai. Priesmėlyje šaknys siekia 90-120 cm gylį ir 40 cm aplink stiebą.
- Drėgmė. Iš miglinių javų avižos reikliausios drėgmei: sudygti joms reikia vandens, kuris sudaro 75-100 % sėklos svorio.
- Lietuviškos veislės. ‘Frekula DS’, ‘Viva DS’, ‘Svaja DS’. Plikagrūdžių avižų grūduose daugiau baltymų. LAMMC veisles rasite kataloge.
Dirva ir priešsėlis
Avižos nereiklios: tinka įvairi dirva nuo smėlio iki priemolio, net durpžemis. Venkite tik sunkesnio molio. Avižos gana gerai pakenčia rūgštumą, o dėl stiprių šaknų pasiima maisto medžiagas ir iš gilesnių sluoksnių, todėl sėjomainoje gali būti paskutinės, kai dirva jau nualinta kitų augalų.
Geri priešsėliai: pupiniai ir kaupiamieji augalai, grūdiniai javai, rapsai, kukurūzai. Avižas galima sėti ir po avižų.
Netinka dirvonai, ypač su varpučiais ir spragšiais. Po gausiai patręšto priešsėlio avižos gali išgulti.
Avižos yra geras priešsėlis kitiems augalams: jos praturtina viršutinį dirvos sluoksnį mikroelementais, fosforu, kaliu, magniu ir siera, paimtais iš gilesnių sluoksnių. Be to, avižos gerai stelbia piktžoles.
Sėja
- Laikas. Avižos sėjamos anksčiausiai iš visų vasarinių javų: dirvą pradėkite ruošti, vos ji pradžiūsta. Pavasarį svarbiausia išsaugoti dirvos drėgmę.
- Gylis. Sėklas įterpkite kuo vienodžiau 3-4 cm gylyje, kad jų neliktų dirvos paviršiuje. Tolygiai sudygusios avižos geriau konkuruoja su piktžolėmis.
- Tankis. 6-6,5 mln. daigių sėklų hektarui, tai yra 600-650 sėklų kvadratiniam metrui.
- Prispaudimas. Po sėjos dirvą privoluokite ar prispauskite: taip sėklos gauna daugiau drėgmės išbrinkti.
- Veislė. Derlingoje dirvoje rinkitės žemesnes, išgulimui atsparias veisles: lietingą vasarą avižos linkusios išgulti net netręštos.
Tręšimas
Kiek trąšų reikia, priklauso nuo to, kiek maisto medžiagų yra dirvoje ir kokio derliaus tikitės. Fosforo ir kalio trąšas išberkite prieš sėją, o azoto dalimis: didesnę dalį prieš sėją, likusią bamblėjant. Per gausus tręšimas azotu skatina vainikuotąsias rūdis.
Ligos ir kenkėjai
Pagrindinės avižų ligos yra pašaknio puviniai, dryžligė, vainikuotosios rūdys ir dulkančiosios kūlės.
- Pašaknio puviniai. Juos sukelia grybai, kurie plinta su augalų liekanomis, dirva ir sėkla. Daugiau jų, kai avižos sėjamos po avižų, po miglinių žolių ar į varputėtą dirvą. Užkrato labai sumažina giliau nei 15 cm suarta dirva.
- Avižų dryžligė. Ant lapų pailgos, siauros, rausvai rudos dėmės, apribotos lapo gyslų, drėgnu oru jos apsitraukia žalsvai rusvomis apnašomis. Plinta lietingu, šiltu oru. Pagrindinis užkrato šaltinis yra ligota sėkla, todėl sėkite sveiką sėklą, rinkitės atsparesnes veisles, laikykitės sėjomainos ir užarkite augalų liekanas.
- Vainikuotosios rūdys. Išplaukėjus ant lapų ryškiai oranžinės, smulkios, iškilios dėmelės. Avižos užsikrečia nuo šaltekšnių ir gudobelių arba nuo vėjo atneštų sporų. Labiausiai nukenčia vėlai pasėtos avižos ir jautrios veislės. Plinta 10-25 °C temperatūroje, kai naktį gausi rasa.
- Dulkančiosios kūlės. Išplaukusi šluotelė pilna sporų masės. Dažniausiai pažeidžia tik pavienius augalus, bet liga plinta su sėkla, todėl kitais metais nesėkite grūdų iš užkrėsto pasėlio.
- Kenkėjai. Ieviniai amarai, javiniai lapiniai pjūkleliai, lemai.
Derlius
Kaip atpažinti, kad avižos subrendo, ir kaip nedidelį plotą nupjauti, iškulti ir išvėtyti rankomis, rašome gide Javų pjūtis mažame plote.
Reikalingi įrankiai
- GrėblysDirvai išlyginti ir sėklai įterpti.
- Pjautuvas ar sodo žirklėsŠluotelėms nupjauti.
Dažniausios klaidos
- Avižos sėjamos per vėlai, kai dirva jau išdžiūvo.
- Sėklos lieka dirvos paviršiuje ar įterpiamos nevienodai.
- Derlingoje dirvoje sėjamos aukštos veislės, ir avižos išgula.
- Sėjama po dirvono su varpučiais.
- Sėjama ligota sėkla.