Kviečiai: žieminiai ir vasariniai, sėja ir derlius
Triticum aestivum
Kviečiai reiklūs dirvai: jiems reikia derlingos, humusingos, neutralios ar silpnai rūgščios priemolio dirvos. Žieminiai kviečiai sėjami rugsėjo viduryje, vasariniai pavasarį, kai tik galima dirbti žemę.

Nuotrauka: Hans Hillewaert, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Kviečiams reikia derlingos, humusingos, neutralios ar silpnai rūgščios dirvos. Smėlis ir išdžiūstanti dirva netinka.
- Žieminius sėkite rugsėjo 10-25 d., ne vėliau kaip iki spalio 10 d.: iki žiemos jie turi pradėti krūmytis.
- Vasarinius sėkite kuo anksčiau pavasarį, 3-5 cm gylyje.
- Sėkite 400-550 daigių sėklų 1 m²: per tankiame pasėlyje plinta ligos.
- Nesėkite po kitų javų ir kukurūzų. Geri priešsėliai yra daugiametės žolės, pupiniai augalai ir ankstyvosios bulvės.
- Pjaukite, kai grūdas kietas ir nagu sunku įspausti, ir greitai išdžiovinkite.
Kokie tai javai
Lietuvoje auginamas paprastasis kvietys (Triticum aestivum), taip pat tankiavarpis kvietys, spelta ir dvigrūdis kvietys. Manoma, kad Lietuvoje kviečiai auginti jau vėlyvojo neolito pabaigoje. Kvietys yra savidulkis, stiebas užauga iki 150 cm.
- Žieminiai kviečiai auga dviem tarpsniais: rudenį 45-50 dienų, pavasarį ir vasarą dar 75-100 dienų. Šalčiui atsparios veislės žiemą pakelia iki −20 °C, kartais iki −30 °C.
- Vasariniai kviečiai auga 80-100 dienų, jų daigai pakelia iki −8 °C šalnas.
- Temperatūra. Grūdai gali dygti nuo 1-2 °C, geriausiai dygsta 12-15 °C, auga 16-22 °C, o bręsta 22-25 °C temperatūroje.
- Lietuviškos veislės. Žieminių kviečių, pavyzdžiui, ‘Ada’, ‘Alma DS’, ‘Kena DS’, ‘Herkus DS’, ‘Sedula DS’, vasarinių ‘Merkys DS’, ‘Venta DS’. LAMMC veisles rasite kataloge.
Dirva
Kviečiai reiklūs dirvai. Geriausiai jiems tinka vidutinio sunkumo neutralūs ar silpnai rūgštūs priemoliai. Tinka ir geros struktūros, sukultūrinti, drenuoti sunkūs priemoliai ar priesmėliai, jei juose ne mažiau nei vidutiniškai humuso ir daug fosforo bei kalio.
Netinka mažai humusingi, nederlingi ir išdžiūstantys dirvožemiai, nesvarbu, ar jie smėlio, ar molio. Vasariniai kviečiai yra reikliausi iš vasarinių javų: jų šaknys silpnos ir negali pasiekti giliau esančių maisto medžiagų. Jiems geriausi lengvesni puveningi priemoliai ir priesmėliai, o smėlis ir labai sunki dirva netinka.
Priešsėlis
Geri priešsėliai: daugiametės žolės, rapsai, pupiniai augalai, pupiniai augalai žaliajai trąšai, ankstyvosios bulvės ir juodasis pūdymas. Vasariniams kviečiams tinka ir kaupiamieji augalai.
Netinka kiti migliniai javai, nes dirvoje lieka ligų užkrato, ir kukurūzai: po jų lieka per mažai laiko paruošti dirvą, labai padidėja varpų fuzariozės rizika. Kuo derlingesnė dirva, tuo priešsėlis mažiau svarbus.
Sėja
Žieminiai kviečiai
- Laikas. Geriausia rugsėjo 10-25 d., bet galima sėti iki spalio 10 d. Iki rudens pabaigos kviečiai turi spėti pradėti krūmytis.
- Gylis. Anksti sėjamus įterpkite šiek tiek giliau, bet ne giliau kaip 5 cm, vėliau sėjamus sekliau, ne giliau kaip 3 cm.
- Sausa dirva. Į perdžiūvusią dirvą sėti rizikinga: net ir palijus, sausoje dirvoje 30-40 dienų išgulėjusios sėklos prastai dygsta. Sausą rudenį sėkite tik po gero priešsėlio, laiku, įterpkite giliau ir prispauskite dirvą.
- Tankis. Vidurio Lietuvoje 400-450, Vakarų 450-500, Rytų 500-550 daigių sėklų kvadratiniam metrui, tai yra 18-22 g geros sėklos. Vėliau sėjant sėklų reikia daugiau.
Vasariniai kviečiai
- Laikas. Sėkite anksti, kai tik pavasarį galima dirbti dirvą. Vėliau pasėti prasčiau dygsta ir būna retesni.
- Gylis. 3-5 cm. Giliau pasėti sunkiai dygsta, juos pralenkia piktžolės.
- Tankis. Apie 550 daigių sėklų kvadratiniam metrui, nes vasariniai kviečiai silpnai krūmijasi.
Sėkite sertifikuotą, gerai išvalytą, stambią sėklą: ji greičiau ir tolygiau sudygsta. Per tanki sėja nenaudinga, nes tankiame pasėlyje plinta ligos.
Tręšimas
Kiek trąšų reikia, priklauso nuo to, kiek maisto medžiagų yra dirvoje ir kokio derliaus tikitės, todėl pirmiausia ištirkite dirvą. Be azoto, fosforo ir kalio, kviečiams reikia ir mikroelementų: magnio, mangano, vario, cinko, geležies, sieros.
Ligos ir kenkėjai
Kviečiai serga dažniau nei rugiai. Daugiausia žalos daro pavasarinis pelėsis, kietosios kūlės, lapų septoriozė ir geltonosios rūdys.
- Kietosios kūlės. Sergančios varpos tamsiai žalios, labiau pasišiaušusios, mažesnės ir lengvesnės, todėl subrendusios nenusvyra. Vietoj grūdų susiformuoja maišeliai su tamsia sporų mase, kuri dvokia silke. Užkratas plinta su sėkla, todėl sėkite sveiką sėklą ir laiku.
- Lapų septoriozė. Ant apatinių lapų rudenį ar anksti pavasarį atsiranda nedidelės vandeningos dėmės, kurios virsta didelėmis, ištįsusiomis rudomis dėmėmis su juodais taškeliais. Plinta drėgnu, lietingu oru. Apsaugo tinkamas priešsėlis, atsparios veislės ir giliai užarti šiaudai bei ražienos.
- Geltonosios rūdys. Ant lapų, stiebų ir varpų eilėmis išsidėsčiusios geltonos pūslelės. Plinta vėsiu, lietingu oru, daugiausia tankiuose jautrių veislių pasėliuose, o pirmiausia užsikrečia iš pabirų sudygę augalai.
- Rudosios rūdys. Viršutinėje lapų pusėje rudi spuogeliai. Taip pat plinta nuo pabirų.
- Miltligė. Ant lapų balta apnaša. Labiausiai plinta apie 20 °C temperatūroje su trumpais lietumis, o karštis ir liūtys ją stabdo. Nesėkite vasarinių kviečių šalia žieminių.
- Kviečių dryžligė. Ant lapų gelsvai rudos rombo formos dėmės su ryškiu geltonu apvadu ir tamsiu viduriu.
- Varpų fuzariozė. Varpa ar jos dalis pabąla. Užkrėstuose grūduose gali kauptis žmonėms ir gyvuliams kenksmingi mikotoksinai. Plinta, kai žydėjimo metu ilgai drėgna ir šilta.
- Miežių geltonoji žemaūgė. Virusą platina amarai: viršutinis lapas parausta ar pagelsta su violetiniu atspalviu, augalai užauga žemesni. Labiausiai apsaugo tai, kad žieminiai kviečiai nesėjami per anksti.
- Kenkėjai. Ieviniai ir javiniai amarai, lemai, balniniai gumbauodžiai.
Ligų mažiau, kai laikomasi sėjomainos, auginamos atsparios veislės, naikinamos pabiros ir miglinės piktžolės, ražienos ir šiaudai giliai užariami, o pasėlis ne per tankus ir saikingai tręšiamas azotu.
Derlius
Kviečius pjaukite sulaukę visiškos brandos, kai grūdas kietas ir nagu sunku įspausti. Iškultus grūdus išdžiovinkite ir išvalykite. Drėgni grūdai po 3-4 dienų pradeda kaisti, juose dauginasi lauko ir sandėlio grybai, gaminasi toksinai.
Kaip nupjauti, iškulti ir išvėtyti nedidelį plotą rankomis, rašome gide Javų pjūtis mažame plote.
Reikalingi įrankiai
- GrėblysDirvai išlyginti ir sėklai įterpti.
- Pjautuvas ar sodo žirklėsVarpoms nupjauti.
Dažniausios klaidos
- Kviečiai sėjami į nederlingą, smėlingą ar išdžiūstančią dirvą.
- Žieminiai kviečiai sėjami į perdžiūvusią dirvą, ir sėklos ilgai nedygsta.
- Sėjama po kitų javų ar kukurūzų.
- Pasėlis per tankus, ir jame plinta ligos.
- Vasariniai kviečiai sėjami per vėlai.
- Drėgni grūdai laikomi neišdžiovinti.