Medžiai ir krūmai ↗

Bonsai lauke: tinkami medžiai, priežiūra ir žiemojimas

Bonsai yra menas auginti nykštukinius medžius ir krūmus negiliuose induose. Dauguma bonsai yra paprasti mūsų klimato medžiai, kurie visus metus gyvena lauke ir žiemą turi ilsėtis šaltyje. Didžiausias iššūkis yra žiema: vazone šaknys nušąla daug lengviau nei žemėje.

6 min skaitymoKaip rašome gidus

Santrauka

  • Lauko bonsai visus metus laikykite lauke: jiems reikia žiemos ramybės, o kambaryje juos galima laikyti tik kelias valandas.
  • Vazone šaknys daug mažiau ištvermingos nei žemėje: rinkitės augalus, kurie ištveria dviem zonomis šaltesnes žiemas, ir šaknis žiemą apsaugokite.
  • Žiemai vazonus užkaskite į žemę, sugrupuokite ir apkaukite mulčiu arba laikykite šaltoje nešildomoje patalpoje.
  • Vasarą laistykite kasdien, per karščius ir du kartus: viena praleista laistymo diena gali pražudyti medelį.
  • Persodinkite pavasarį prieš pradedant augti, daugumą kas 2-3 metus, pušis kas 3-5 metus.

Kas yra bonsai

Bonsai yra menas auginti nykštukinius medžius ir krūmus iš sėjinukų ar įsišaknijusių auginių juos formuojant, genint ir auginant mažame inde. Pavadinimas reiškia „auginimas padėkle“. Šis menas atsirado Kinijoje, kur vadinamas penjing, ir išplėtotas Japonijoje.

Bonsai nėra nykštukinės veislės: tai paprasti medžiai ir krūmai, kurie lieka maži dėl formavimo ir mažo indo. Nykštukinės veislės dažnai neatrodo kaip tikri medžiai, nes kitaip auga.

Lauko ir kambario bonsai. Pirmiausia išsiaiškinkite, ar jūsų medis yra atogrąžų kambarinis augalas, ar ištvermingas lauko medis. Klevai, pušys, kadagiai ir buksmedžiai yra lauko augalai: jiems kasmet reikia žiemos ramybės šaltyje, todėl kambaryje jie greičiausiai žus. Į kambarį lauko bonsai galima įsinešti tik pasigrožėti, 2-3 valandoms. Kambariui tinka atogrąžų ir subtropikų augalai, pavyzdžiui, benjamino fikusas ar alyvmedis: jiems reikia daug šviesos, pastovios temperatūros, drėgmės ir reguliaraus laistymo.

Kokie medžiai tinka

RHS rašo, kad lauko bonsai galima formuoti iš daugumos medžių ir krūmų, o ribojamo augimo lapai tampa smulkesni. Pradėti rekomenduoja nuo paprastosios pušies, maumedžio, ginkmedžio, europinio kukmedžio, Lonicera nitida ir japoniško klevo. Bonsai labai tinka ir azalijos.

Čikagos botanikos sodas pataria pradedantiesiems kadagius: tai turbūt lengviausia gentis. Pušys pirmam medžiui nėra idealios, nes jas sunku formuoti, o japoniški klevai ir Acer buergerianum lengvai prižiūrimi. Bukams reikia subtilios technikos.

Kad bonsai lengviau peržiemotų, rinkitės kuo ištvermingesnius augalus. Misūrio botanikos sodo duomenimis (zonos nurodytos augalams, augantiems žemėje):

Ištvermingumo zona Augalai
2 paprastoji pušis, kalninė pušis, europinis maumedis, paprastoji eglė, paprastasis kadagys
3 ginkmedis
4 japoninis maumedis, Juniperus chinensis, Taxus cuspidata, paprastasis bukas, paprastasis skroblas, Ulmus parvifolia, Malus sargentii
5 japoniškas klevas (Acer palmatum), Acer buergerianum, trakinis klevas, Pinus thunbergii, Zelkova serrata
6 europinis kukmedis

Kuo mažesnis zonos skaičius, tuo šaltesnes žiemas augalas ištveria.

Žiema: svarbiausia apsauga

Kodėl vazone šaknys nušąla

Žemė šaknis izoliuoja, o oras ne, todėl vazone augalas daug mažiau ištvermingas nei žemėje. Virš žemės stovinčiame vazone substratas gali atšalti iki tokios pat temperatūros kaip oras, o šaknys dažniausiai neištveria šalčio žemiau −23 °C. Jaunos šaknys dar jautresnės. Kentukio universiteto lentelėje pateikiama, kokiame šaltyje žūsta vazone augančių augalų pagrindinės šaknys:

  • japoniškas klevas ‘Atropurpureum’: −9,4 °C;
  • kukmedis Taxus × media ‘Hicksii’: −8,3 °C;
  • azalija ‘Hinodegiri’: −12,2 °C;
  • vakarinė tuja: −12,2 °C;
  • horizontalusis kadagys ‘Douglasii’: −17,8 °C.

Pensilvanijos ir Ilinojaus universitetai pataria vazone žiemojantiems augalams rinktis tokius, kurie ištveria dviem zonomis šaltesnes žiemas nei jūsų vietovės, imti didesnius vazonus ir juos papildomai apsaugoti.

Kas kenkia labiausiai

  • Temperatūros svyravimai. Palaipsniui šąlantys augalai ištveria labai žemą temperatūrą, o staigūs atšalimai, kartotiniai užšalimai ir atlydžiai, ypač greiti, kenkia labiausiai.
  • Išdžiūvimas. Kai substratas užšalęs, vanduo nekyla į augalą, o vėjas sausina visžalių spyglius ir pumpurus. Molio vazonai išdžiūsta ypač greitai.
  • Vėlyvas augimas. Antroje vasaros pusėje netręškite azotu ir nedarykite to, kas skatina naujus ūglius: jie nespės sumedėti.

Kaip peržiemoti

  • Užkasti į žemę. Kai medis jau ramybės būsenos, bet žemė dar neįšalusi, užkaskite vazonus apsaugotoje vietoje glaudžiai vieną prie kito, taip, kad liktų matyti tik kraštai. Duobės dugne praverčia žvyras perteklinio vandens nutekėjimui. Pridenkite 15-30 cm šiaudų ar pušų spyglių sluoksniu, ne lapais. Nuo kiškių ir graužikų aptverkite. Pavasarį vazonus iškelkite, kai žemė atitirpsta.
  • Šalta nešildoma patalpa. Tinka garažas, nešildomas šiltnamis ar inspektas, rūsys. Nelaikykite per šiltai: medžiai turi likti vėsūs, kad neprabustų. Čikagos botanikos sodas savo bonsai žiemą laiko apie 1 °C temperatūroje, kad jie ilsėtųsi, o šaknys stipriai neužšaltų. Garaže vazonus apkaukite mulčiu ir saugokite nuo vėjo. Nukritus lapams šviesos reikia nedaug. Šiltomis dienomis inspektą atidarykite.
  • Lauke prie pastato. Vazonus sugrupuokite šiaurinėje ar rytinėje pastato pusėje, apsaugotoje nuo stipraus vėjo ir saulės, ir gausiai apkaukite mulčiu. Nestatykite ant betono: jis praleidžia šaltį į šaknis. Sniegas puikiai izoliuoja, o tirpdamas palaisto.

Laistymas žiemą

  • Prieš žiemą gerai palaistykite: drėgnas substratas užšąla lėčiau nei sausas.
  • Užšalusių šaknų niekada nelaistykite.
  • Patalpoje laikomus medžius tikrinkite, nes ant jų nepatenka nei lietus, nei sniegas: laistyti gali reikėti kas 2-3 savaites ar net kas savaitę. Per daug nelaistykite: permirkimas pražudo daugiau bonsai nei išdžiūvimas.
  • Pavasarį mulčią nuimkite palaipsniui.

Vasarą

  • Vieta. Daugumai medžių tinka rytinė saulė ir pavėsis po pietų. Pušys ir kadagiai mėgsta saulę visą dieną.
  • Laistymas. Maži negilūs vazonai šiltu, vėjuotu oru greitai išdžiūsta. Laistykite kasdien, per karščius du kartus, kol vanduo išteka pro dugno angas. Jei vanduo iškart prateka, substratas susitraukė: įmerkite vazoną į vandenį. Viena praleista laistymo diena gali pražudyti bonsai. Geriausia laistyti lietaus vandeniu, kad nesikauptų mineralai.
  • Tręšimas. Persodindami įmaišykite ilgai veikiančių trąšų, o augimo metu kas dvi savaites laistykite silpnu subalansuotų skystųjų trąšų tirpalu. Per daug patręšti medžiai užaugina minkštus ūglius, kuriuos lengviau puola kenkėjai ir ligos. Vasaros pabaigoje azoto nebeduokite.

Genėjimas ir formavimas

  • Kaip dažnai. Jauną bonsai genėkite maždaug kartą per metus, suformuotą kelis kartus per metus.
  • Lapuočiai. Formuoti galima bet kada, o stipriau genėti vėlyvą žiemą ar anksti pavasarį.
  • Spygliuočiai. Stipriau genėkite rudenį ar žiemą, nedaug bet kada.
  • Pušys. Vėlyvą pavasarį, kai tįsta nauji ūgliai (vadinamosios žvakės), nusukite nuo pusės iki dviejų trečdalių jų ilgio.
  • Japoniški klevai. Stipriai genėkite rudenį ar anksti žiemą, ne pavasarį, kai pjūviai „verkia“ sultimis.
  • Gnybimas. Gnybiant ūglių viršūnes šakelės labiau išsišakoja. Genėjimas medžiui mažiau kenkia nei formavimas vielomis.

Vielos. Naudokite aliuminio ar atkaitinto vario vielą. Lapuočius vielomis lengviausia formuoti žiemą, kai nėra lapų. Dieną prieš tai nelaistykite. Vyniokite nuo šakos pagrindo apie 45° kampu, ne per stipriai, vijas maždaug kas 6 mm. Vielą nuimkite per vieną augimo sezoną, kad neįaugtų: saugiau ją nukirpti, o ne vynioti atgal.

Persodinimas

  • Kada. Pavasarį, prieš pradedant augti. RHS rudens persodinimą leidžia tik švelnaus klimato vietovėse.
  • Kaip dažnai. Daugumą medžių kas 2-3 metus, lėtai augančias pušis kas 3-5 metus, o greitai augančius, pavyzdžiui, beržus, kasmet.
  • Kaip. Išpurenkite seną substratą, išpainiokite ir patrumpinkite ilgas šaknis, kad šaknų gumulas būtų plokščias ir apskritas. Smulkios šaknys skatina naujas siurbiamąsias šaknis. Substratą įspauskite tarp šaknų pagaliuku, palaistykite ir laikykite pavėsyje bei užuovėjoje, kol medis atsigaus.
  • Substratas. RHS mišinys: 2 dalys durpių neturinčio vazoninių augalų substrato, 2 dalys stambaus plauto smėlio ar žvyro ir 1 dalis molingo substrato (rūgščią dirvą mėgstantiems augalams rūgštaus substrato). Bonsai substratas turi būti labai laidus.

Nuo ko pradėti

  • Medelynų augalai. Geras pasirinkimas, nes jų šaknys jau pripratusios prie vazono. Rinkitės augalus su gerai išaugusiomis šaknimis ir šakomis.
  • Sėjinukai ir auginiai. Sėjinukus 2-5 metus auginkite žemėje, kad sustorėtų kamienas, kasmet pavasarį patrumpindami šaknis. Lengvai įsišaknija kauleniai, azalijos, buksmedžiai, gluosniai.
  • Medžiai iš gamtos. Virdžinijos universitetas primena, kad svetimoje žemėje kasti medį galima tik gavus leidimą, o saugomų augalų ir augalų iš saugomų teritorijų imti negalima. Iškastą ramybės būsenos medį metams pasodinkite apsaugotoje sodo vietoje, o formuoti pradėkite dar po metų.
  • Pirktiniai bonsai. Pigūs bonsai dažnai auga paprastame vazoninių augalų substrate, su priklijuotais akmenukais, ir būna nusilpę. Kadagys gali likti žalias jau nudžiūvęs, todėl patikrinkite, ar šakos nelūžinėja, ir pačiupinėkite substratą.

Bėdos

  • Permirkimas. Pūva šaknys. Permirkimas pražudo daugiau bonsai nei išdžiūvimas.
  • Išdžiūvimas. Vasarą viena praleista laistymo diena, žiemą sausa savaitė gali pražudyti medelį.
  • Kenkėjai. Vazonuose ypač pavojingi straubliukų lervos, kurios graužia šaknis, taip pat skydamariai, šliužai ir sraigės. Rudenį šalinkite nukritusius lapus, nuo kamieno pagrindo pašalinkite samanas ir piktžoles, kad kamienas nuolat nebūtų drėgnas.
  • Miltligė. Dažniau puola nusilpusius, sausroje laikomus augalus. Nelaistykite per lapus ir netręškite per daug azotu.

Japoniško sodo principus ir kitus tinkamus augalus aprašome gide Japoniškas sodas mūsų klimate, o medžių formavimą sode gide Debesų genėjimas.

Reikalingi įrankiai

  • Sekatorius ir žirklutėsŠakoms ir šaknims kirpti.
  • Aliuminio ar atkaitinto vario vielaŠakoms formuoti.
  • Laistytuvas su smulkiu sietelio antgaliuKad vanduo neišplautų substrato.
  • Šiaudai ar pušų spygliaiUžkastiems vazonams pridengti žiemą.

Dažniausios klaidos

  • Lauko medis, pavyzdžiui, kadagys ar pušis, laikomas kambaryje.
  • Vazonas žiemą paliekamas ant betono, neapsaugotas nuo šalčio ir vėjo.
  • Laistomas medis, kurio šaknys užšalusios.
  • Žiemą pamirštama patikrinti, ar substratas neišdžiūvo.
  • Per daug laistoma, ir pūva šaknys.
  • Viela paliekama per ilgai ir įauga į šaką.
  • Japoniškas klevas stipriai genimas pavasarį, kai teka sultys.

Šaltiniai

  1. RHS: Bonsai, growing miniature trees
  2. RHS: Preventing winter damage
  3. RHS: Frost damage
  4. Virginia Cooperative Extension (D. Relf): The Art of Bonsai
  5. Missouri Botanical Garden: How do I care for a bonsai plant?
  6. Missouri Botanical Garden: How do I overwinter my bonsai plant?
  7. Missouri Botanical Garden Plant Finder (augalų ištvermingumo zonos)
  8. Chicago Botanic Garden: Overwintering Your Bonsai
  9. Chicago Botanic Garden: Care tips for bonsai
  10. Chicago Botanic Garden: Bonsai Collection (garden guide)
  11. Chicago Botanic Garden: The Gift of Bonsai
  12. Brooklyn Botanic Garden: Bonsai Moves Indoors
  13. Iowa State University Extension: Overwintering Unplanted Trees, Shrubs and Perennials
  14. University of Kentucky: Overwintering Nursery Crops
  15. Penn State Extension (B. Ryan): Overwintering Plants in Containers
  16. University of Illinois Extension: Overwintering potted plants