Medžiai ir krūmai ↗

Japoniškas sodas Lietuvoje: principai ir augalai

Japoniškas sodas remiasi akmenimis, vandeniu, takais ir santūriais, kruopščiai parinktais augalais. Tokį sodą galima susikurti ir Lietuvoje: VU Botanikos sodo Kairėnuose ir Vilniaus japoniški sodai rodo, kad daug japoniško sodo augalų mūsų klimate auga gerai.

3 min skaitymoKaip rašome gidus

Santrauka

  • Pagrindas yra akmenys, vanduo (ar „sausas“ upelis iš akmenėlių), vingiuoti takai ir santūrūs augalai.
  • Nebūtina turėti visų elementų: rinkitės tuos, kurie tinka jūsų sodo dydžiui ir biudžetui.
  • Lietuvos japoniškuose soduose auga rododendrai ir japoniškos azalijos, klevai, kukmedžiai, buksmedžiai ir samanos.
  • Japoniški klevai jautrūs šaltiems vėjams ir pavasario šalnoms: sodinkite užuovėjoje.
  • Visžalius krūmus galima formuoti debesų pavidalu (niwaki).

Kas yra japoniškas sodas

Japonijoje tradiciniai sodai išreiškia religines ir filosofines idėjas, o kiekvienas jų elementas parinktas ne atsitiktinai. Sodas yra sumažintas, idealizuotas gamtos vaizdas. RHS išskiria šiuos pagrindinius elementus:

  • Akmenys ir rieduliai. Jie vaizduoja kalnus, o grėbliuotas žvyras aplink juos jūrą. Augalų dydis turi derėti prie akmenų dydžio. Samanos ir kerpės sukuria seno kraštovaizdžio įspūdį ir tarsi įaugina akmenis į vietą.
  • Vanduo. Tvenkinys, krioklys, upelis ar tiesiog vandens dubuo. Daugelyje japoniškų sodų upeliai ir kriokliai būna „sausi“, sudėti iš akmenų ir akmenėlių.
  • Organiškos formos. Vingiuoti takai ir gėlynų kraštai, apvalūs rieduliai, krūmai formuojami į apvalias formas. Japoniškas sodas asimetriškas, bet subalansuotas.
  • Minimalizmas. Nedaug elementų, bet kiekvienas parinktas dėl formos.
  • Takai, tilteliai ir pakopos. Jie veda per sodą, o pakopų akmenys sudėti taip, kad eitumėte lėčiau ir apsidairytumėte. Japonų žodis miegakure reiškia „paslėpti ir atskleisti“: vaizdai atsiveria pamažu.
  • Akmeniniai žibintai ir dubenys, kartais arbatos namelis.
  • Grėbliuotas žvyras. Zen soduose žvyras grėbliuojamas į bangas, primenančias vandenį. RHS įspėja, kad toks sodas gali netikti, jei turite mažų vaikų ar gyvūnų.

Nebūtina turėti visų elementų: rinkitės tuos, kurie tinka jūsų sodo dydžiui ir biudžetui. Japoniško stiliaus kampelį galima įsirengti net balkone.

Japoniški sodai Lietuvoje

VU Botanikos sodas Kairėnuose. Japonų sodų kūrėjai Hiroshi Tsunoda ir Hajime Watanabe 2003 m. parengė ir padovanojo koncepcinį planą, pagal kurį 0,5 ha plote kuriamas Edo periodo japoniškas pasivaikščiojimų sodas. 2004-2007 m. atgabenta 500 tonų lauko riedulių, 2008-2009 m. įrengtas upelis su kriokliu ir tvenkinys su „vėžlio“ sala. Nuo 2010 m. sodinami augalai: 40 veislių rododendrų (japoniškų azalijų), o stačiuose šlaituose klevai, kukmedžiai, buksmedžiai, tujeniai, lyonijos, sietminai ir kiti augalai. Stačiuose šiauriniuose šlaituose auginamos samanos. Šalia esančiame rododendryne iš 120 rūšių daugiau kaip pusė kilusios iš Kinijos ir Japonijos.

Vilniaus japoniškas sodas Linkmenų gatvėje užima beveik 5 ha: jame yra ežeriukas, kriokliukas, sausoji upė iš akmenėlių ir tilteliai. Sodas suplanuotas taip, kad gausiausiai žydėtų pavasarį: ylalapiai flioksai palei sausąją upę, rododendrai, alyvos, lanksvos, o birželį bijūnai, vilkdalgiai ir miškinės lelijos. Vasarą sodas nurimsta, o rudenį dėmesį patraukia slyvų, obelų ir ožekšnių lapų spalvos. Japonijoje sodai žiemą net uždaromi, kad pailsėtų.

Augalai, kurie auga mūsų klimate

  • Rododendrai ir japoniškos azalijos. Svarbiausi Kairėnų japoniško sodo augalai. Plačiau: Rododendrai.
  • Japoniški klevai. RHS juos vadina klasikiniais tradicinio japoniško sodo medeliais. Jaunus jų lapus apdegina šalti vėjai ir pavasario šalnos, todėl sodinkite užuovėjoje. Plačiau: Japoniški klevai.
  • Kukmedžiai, buksmedžiai ir pušys. Visžaliai, iš kurių formuojami „debesys“. Plačiau: Debesų genėjimas (niwaki), Kukmedžiai, Buksmedžiai, Kalninės pušys.
  • Sakuros ir magnolijos. Pavasario žiedų akcentai: Sakuros, Magnolijos.
  • Melsvės. RHS jas mini tarp populiarių augalų, kilusių iš Japonijos: Melsvės.
  • Rudeninės plukės, dar vadinamos japoniškomis anemonėmis, žydi vasaros pabaigoje ir rudenį. Nors vadinamos japoniškomis, RHS rašo, kad jos kilusios iš Kinijos: Plukės.
  • Kardalapis vilkdalgis (Iris ensata) savaime auga Rytų Azijoje ir geriausiai jaučiasi drėgnoje dirvoje prie vandens: Kardalapis vilkdalgis.
  • Primula japonica ir kitos drėgnų vietų raktažolės: Raktažolės.
  • Japoninė kerija yra kilusi iš Japonijos ir Kinijos. Lietuvoje šaltomis žiemomis kartais apšąla, bet greitai atželia: Japoninė kerija.
  • Triskiautis vynvytis savaime auga Kinijoje ir Japonijoje, rudenį nusidažo ryškiai raudonai: Vynvyčiai.
  • Ylalapiai flioksai, lanksvos, bijūnai, alyvos ir ožekšniai auga Vilniaus japoniškame sode: Flioksai, Lanksvos, Bijūnai, Alyvos, Ožekšniai.

Debesų genėjimas

Japoniškuose soduose medžiai ir krūmai dažnai formuojami į debesis primenančias formas. Japoniškai tokie medžiai vadinami niwaki. Šį būdą galima naudoti ir kitokio stiliaus soduose. Kaip tai daryti, rašome gide Debesų genėjimas (niwaki). Mažus medelius induose galima auginti kaip bonsai: žr. Bonsai lauke.

Japoniškų sodų pavyzdžių ieškokite VU Botanikos sode Kairėnuose ir Vilniaus japoniškame sode Linkmenų gatvėje.

Reikalingi įrankiai

  • GrėblysŽvyrui grėbliuoti raštais.
  • Sekatorius ir žirklėsKrūmams formuoti.

Dažniausios klaidos

  • Sode sukraunama per daug elementų vienu metu.
  • Augalai per dideli akmenų atžvilgiu.
  • Takai tiesūs, ir sode nėra ką atrasti.
  • Japoniškas klevas sodinamas vėjuotoje, šalnoms imlioje vietoje.
  • Grėbliuoto žvyro sodas įrengiamas ten, kur žaidžia maži vaikai ar laksto gyvūnai.

Šaltiniai

  1. RHS: How to create a Japanese-style garden
  2. RHS: Cloud pruning: Japanese garden style
  3. RHS: Japanese maples
  4. Vilniaus universiteto Botanikos sodas: Gidas
  5. LRT: Japoniškos grožybės Vilniuje: pažiūrėkite, kas džiugina akį japoniškame sode
  6. RHS: How to grow Japanese anemones
  7. RHS: Parthenocissus tricuspidata
  8. Visuotinė lietuvių enciklopedija: kerija