Daržovės ↗

Bulvių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti

Solanum tuberosum

Bulvių maras lietingą vasarą greitai plinta per lapus ir pasiekia gumbus, o kolorado vabalų lervos nugraužti lapiją iki gyslų. Daugumą ligų atneša gumbai, todėl sveika sėkla ir 3-4 metų sėjomaina yra svarbiausia apsauga.

3 min skaitymoKaip rašome gidus

Bulvės

Nuotrauka: Ezhuttukari, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Maras: vandeningos dėmės ant lapų, kurios greitai plečiasi, apačioje baltas pelėsis. Plinta lietingu oru, kai 15-25 °C.
  • Kolorado vabalų pirmąsias lervas nedideliame plote galima surinkti rankomis.
  • Bulves į tą pačią vietą sodinkite tik po 3-4 metų.
  • Apkaupkite, kai pro dirvą pradeda matytis gumbai: taip mažiau ligų patenka ant gumbų.

Grybinės ligos

Bulvių maras

Pažeidžia lapus, stiebus, viršūnes ir gumbus. Pirmiausia ant lapų atsiranda mažų, blyškiai ar tamsiai žalių, netaisyklingų, vandeningų dėmių, kurios greitai plečiasi ir tampa tamsiai pilkos ar rudos. Drėgnu oru apatinėje lapų pusėje, dėmių pakraščiuose, atsiranda baltas pūkuotas pelėsis. Ligai sparčiai plisti palanku didelė oro drėgmė ar lietūs ir 15-25 °C.

Bulvės lapas su ruda maro dėme

Maro dėmė ant bulvės lapo.

Nuotrauka: Howard F. Schwartz, Colorado State University, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons

Sausligė (alternariozė)

Pažeidžia lapus, stiebus ir gumbus, dažniau išplinta vasaros antroje pusėje, ant senstančių lapų. Iš pradžių atsiranda smulkių (1-2 mm), sausų, tamsiai rudų dėmelių, kurios gali didėti ir būti koncentriškai rievėtos. Ligai palanku 25-27 °C ir besikaitaliojantys drėgni bei sausi laikotarpiai.

Bulvių lapai su smulkiomis tamsiai rudomis dėmėmis

Sausligė: tamsiai rudos kampuotos dėmės bulvių lapuose.

Nuotrauka: Linnea Stridh, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Rizoktoniozė (baltoji kojelė, šašai)

Ant daigų stiebų ties dirvos paviršiumi atsiranda rudų, pailgų, įdubusių žaizdų, stiebo apačioje pilkšvai balta grybiena. Dalis stiebų žūva. Ant gumbų, dažniausiai prie akučių, prikimba plokščių, juodų, 1-3 mm sklerocijų, tarsi šašų. Ligai palankūs vėsūs ir drėgni orai.

Bulvės gumbas su prilipusiais juodais šašais

Rizoktoniozė: juodi sklerocijai (šašai) ant gumbo.

Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Sausasis puvinys

Kasant požymių būna nedaug, bet po mėnesio ant gumbų atsiranda pilkšvai rudų, įdubusių, koncentriškai raukšlėtų dėmių, viduje gali susidaryti ertmė su balta ar gelsva grybiena. Labiausiai nukenčia mechaniškai pažeisti gumbai. Liga sparčiai plinta laikant šiltesnėje nei +10 °C vietoje, o žemesnėje nei +4 °C sulėtėja.

Bulvių vėžys

Karantininė liga. Ant gumbų ir stolonų išauga netaisyklingų auglių, primenančių žiedinio kopūsto galvutę. Užkratas dirvoje gali išlikti iki 20 metų, todėl užkrėstame lauke bulves auginti draudžiama 20 metų. Pastebėjus galimą židinį, būtina pranešti Valstybinei augalininkystės tarnybai.

Bulvių gumbai su didelėmis rudomis karpuotomis ataugomis

Bulvių vėžio ataugos ant gumbų.

Nuotrauka: USDA-APHIS-PPQ, Public domain, Wikimedia Commons

Bakterinės ligos

  • Juodoji kojelė. Stiebo pagrindas juoduoja ir pūva, viršutiniai lapai susisuka laiveliu, gelsta ir džiūsta, o stiebas lengvai ištraukiamas iš dirvos. Anksti užsikrėtę kerai žemesni, su mažiau stiebų. Ligai palanku drėgmė ir vėsesnė nei +18 °C dirva.
Bulvių stiebai pajuodavusiais, supuvusiais pagrindais

Juodoji kojelė: stiebų pagrindai pajuoduoja ir pūva.

Nuotrauka: Jspychalla, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Šlapiasis puvinys. Ant gumbų atsiranda mažų rusvų vandeningų dėmelių, minkštimas pavandenija ir irsta, gumbai dvokia. Iš įtrūkusio gumbo varvanti masė užkrečia gretimus. Greitai plinta drėgnose saugyklose.
Du bulvių gumbai su įdubusiomis minkštomis puvinio dėmėmis

Šlapiasis puvinys: minkštos, vandeningos gumbų dėmės.

Nuotrauka: Scot Nelson, CC0, Wikimedia Commons

  • Paprastosios rauplės. Ant gumbų susidaro šiurkščių, žvaigždės formos, rusvų karpučių. Minkštimas nenukenčia, bet gumbai praranda išvaizdą. Ligai palanku sausra ir 20-22 °C dirva. Rauplės labiau plinta lengvose šarminėse dirvose, ypač patręštose šviežiu mėšlu, todėl nesodinkite bulvių į šviežiai pakalkintą dirvą ir tręškite tik gerai perpuvusiu mėšlu.
Bulvė su šiurkščiomis rusvomis dėmėmis

Paprastųjų rauplių pažeistas gumbas.

Nuotrauka: JasonG1313, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Žiedinis puvinys. Karantininė liga: apatiniai lapai vysta ir susisuka, o perpjautame gumbe matyti gelsvas, vėliau rudas žiedas.
Vystantys bulvių lapai susisukusiais, rudais kraštais

Žiedinio puvinio pažeistas bulvės kerelis: lapai vysta ir susisuka.

Nuotrauka: William M. Brown Jr., Bugwood.org, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons

Virusinės ligos

Bulvėse dažniausiai būna keli virusai kartu, o jų požymiai priklauso nuo veislės ir viruso kamieno. Lapų susisukimo virusas: viršūniniai lapeliai pablykšta ar parausta, jų pagrindas susisuka į viršų. Mozaikos virusai (M, X, Y): lapų margumas, mozaika, raukšlėtumas. Daugumą virusų platina amarai, dalis plinta per gumbų pažeidimus ir užkrėstus padargus. Virusų kontrolė pirmiausia yra amarų kontrolė ir sveika sėkla.

Kenkėjai

  • Kolorado vabalas. Vabalai apie 1 cm ilgio, geltonus kiaušinėlius deda krūvelėmis po 20-30 apatinėje lapų pusėje. Jaunos lervos raudonos, suaugusios oranžinės, juoda galva. Daugiausia žalos daro lervos: gausaus antplūdžio metu jos gali sunaikinti visą lapiją, ypač pavojinga butonizacijos ir žydėjimo metu. Plinta sausu, karštu oru. Nedideliame plote pirmąsias lervas galima surinkti rankomis.
Du dryžuoti Kolorado vabalai ant bulvės lapų

Kolorado vabalai.

Nuotrauka: Сарапулов, CC BY 4.0, Wikimedia Commons

  • Amarai. Lietuvoje bulvėse dažniausiai aptinkami 8 rūšių amarai. Bulvėse didelių kolonijų nesudaro, bet platina virusus. Plinta šiltu, drėgnu oru be smarkių lietų.
Žalių amarų kolonija ant lapo

Bulvinių amarų (Macrosiphum euphorbiae) kolonija.

Nuotrauka: Whitney Cranshaw, Colorado State University, Bugwood.org, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons

  • Spragšiai (vielinukai). Kietos, geltonos ar gelsvai rudos lervos gyvena dirvoje 3-5 metus ir išgraužia gumbus. Daugiausia jų prisiveisia daugiamečiuose žolynuose ir dirvonuose. Venkite sodinti bulves ką tik išartose pievose, prieš sodinimą patikrinkite dirvą. Jų mažina intensyvus žemės dirbimas ir dažnas tarpuvagių purenimas.
Dvi geltonos lervos, įsigraužusios į bulvės gumbą

Spragšių lervos (vielinukai), įsigraužusios į bulvės gumbą.

Nuotrauka: Mitumial, CC0, Wikimedia Commons

  • Bulviniai cistiniai nematodai. Karantininiai kenkėjai. Pažeisti augalai išaugina 1-3 stiebus, apatiniai lapai apvysta. Ant šaknų ir gumbų matyti aguonos dydžio baltų ar gelsvų cistų. Cistos dirvoje išlieka iki 10 metų. Saugo sėjomaina, sertifikuota sėkla ir nematodams atsparios veislės.
Bulvių gumbai su daugybe smulkių gelsvų cistų

Bulvinių cistinių nematodų cistos ant gumbų.

Nuotrauka: Florida Division of Plant Industry , Florida Department of Agriculture and Consumer Services, Bugwood.org, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons

  • Šliužai daugiausia žalos daro gumbams formuojantis: pro mažas skylutes padaro ertmes, pro kurias patenka ligos. Daugiau jų prastai įdirbtose, grumstuotose dirvose.
Rudas šliužas ant apgraužto bulvės stiebo

Šliužas ant apgraužto bulvės stiebo.

Nuotrauka: Сарапулов, CC BY 4.0, Wikimedia Commons

Kaip sumažinti žalą

  • Bulves į tą pačią vietą sodinkite tik po 3-4 metų. Geri priešsėliai: žieminiai javai, rapsai, pupiniai, šakniavaisiai, kukurūzai.
  • Sodinkite sertifikuotą sėklą ir tik sveikus gumbus.
  • Rinkitės ligoms atsparias veisles: palyginimą rasite gide Bulvių veislės.
  • Kai pro dirvą pradeda matytis gumbai, bulves apkaupkite: lyjant pro plyšius maro sporos nuo lapų patenka ant gumbų.
  • Ligotas bulves, išmestas į krūvas, uždenkite juoda plėvele, kad greičiau suirtų.
  • Kaskite šiltu oru, kai šilčiau nei +12 °C, kad gumbai mažiau susižalotų. Kaip kasti ir laikyti, rašome gide Bulvės.

Reikalingi įrankiai

  • KastuvasDirvai patikrinti, ar nėra spragšių lervų.
  • KauptukasBulvėms apkaupti.

Dažniausios klaidos

  • Sodinamos ligotos, smulkios bulvės iš savo derliaus.
  • Bulvės sodinamos ką tik išartoje pievoje, kur daug spragšių.
  • Gumbai neapkaupiami, ir lietus nuplauna maro sporas ant jų.
  • Ligotų bulvių krūvos paliekamos šalia lauko.

Šaltiniai

  1. LAMMC: Bulvės, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gairės (2025)