Bulvių tręšimas ir sėjomaina
Solanum tuberosum
Bulvėms kalio reikia daugiau nei beveik visiems kitiems augalams, o azoto perteklius ir šviežias mėšlas daugiau kenkia, nei padeda. Sveiką derlių lemia ir tai, kas toje vietoje augo prieš bulves.

Nuotrauka: Ezhuttukari, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Į tą pačią vietą bulves sodinkite ne anksčiau kaip po 3-4 metų, o kur yra nematodų ar spragšių, po 5-6 metų.
- Tinkami priešsėliai: žieminiai javai, ankštiniai, šakniavaisiai, rapsai ir garstyčios.
- Mėšlą įterpkite į priešsėlį arba rudenį, tik gerai perpuvusį.
- Visą azoto normą išberkite pavasarį: vėlesnis tręšimas uždelsia gumbų brendimą.
Sėjomaina
Į tą pačią vietą bulves sodinkite ne anksčiau kaip po 3-4 metų. Sėklinėms bulvėms ir ten, kur gausu bulvinių nematodų ar spragšių lervų, pertrauką prailginkite iki 5-6 metų.
| Priešsėlis | Kodėl tinka arba netinka |
|---|---|
| Žieminiai javai | tinka: anksti nuimami, dirva puri, mažai bendrų ligų |
| Ankštiniai | tinka: kaupia azotą, gerina dirvos struktūrą |
| Šakniavaisiai | tinka: dirva giliai supurenama, išnaikinamos piktžolės |
| Rapsai, garstyčios | tinka: šaknys prasiskverbia giliai, slopina ligų sukėlėjus |
| Daugiamečiai žolynai | netinka: dirvoje lieka spragšių lervų |
| Bulvės | netinka: kaupiasi maras, rauplės, nematodai |
| Pomidorai, paprikos, baklažanai | netinka: serga tomis pačiomis maro ir fuzariozių ligomis |
Daržo sėjomainos pavyzdys keturiems metams:
- ankstyvos bulvės, po jų žaliajai trąšai garstyčios;
- šakniavaisiai;
- kopūstai;
- ankštiniai ir žalioji trąša.
Žalioji trąša
Kai daržovių derlius nuimamas anksti, jo vietoje verta pasėti tarpinių augalų: rapsų, aliejinių ridikų ar baltųjų garstyčių. Jos greitai sudygsta, slopina piktžoles ir sukaupia daug maisto medžiagų, o garstyčių šaknys mažina dirvos ligų sukėlėjų kiekį. Sėkite kuo anksčiau, iki rugpjūčio 15-20 d.
Ko ir kiek reikia bulvėms
Vienai tonai derliaus bulvės iš dirvos paima apie 5 kg azoto, 2 kg fosforo ir 8 kg kalio. Kalio bulvėms reikia bene daugiausia iš visų įprastų kultūrų: jo trūkstant, po žydėjimo formuojasi minkšti audiniai, prastėja gumbų kokybė.
Kiek trąšų reikia, priklauso nuo to, kiek maisto medžiagų jau yra dirvoje, todėl prieš sodinant verta atlikti dirvožemio tyrimą.
Mėšlas ir kompostas
- Bulvės jautrios šviežiam mėšlui. Mėšlą įterpkite į priešsėlį arba rudenį, ir tik gerai perpuvusį.
- Nesuiręs mėšlas duoda per daug azoto: skatina ligų plitimą, kerai auga vešlūs, gumbai formuojasi vėliau ir prasčiau laikosi. Pavasarį įterptas šviežias mėšlas skatina rauples ir šlapiuosius puvinius.
- Pavasarį prieš sodinimą tinka tik humusas ar granuliuotas kompostas. Net patręšus kompostu, gali prireikti papildomai kalio.
Azotas
Didinant azoto normą, gumbų užauga daugiau, bet jų kokybė dažniausiai prastėja ir juose daugėja nitratų. Bulvės daugiausia azoto sunaudoja pirmoje vegetacijos pusėje, todėl visą normą išberkite pavasarį: patręšus vėliau, bulvės ilgiau auga ir vėliau subręsta, o tai blogina gumbų kokybę. Po vasarinių javų auginamas bulves reikia patręšti gausiau.
Per mažai patręšus derlius mažėja, bet per daug patręšus irgi: lėtėja augimas, prasčiau auga stolonai, daugėja deformuotų gumbų.
Reikalingi įrankiai
- KastuvasKompostui įterpti.
- GrėblysTrąšoms ir kompostui paskleisti.
Dažniausios klaidos
- Bulvės sodinamos po bulvių, pomidorų ar paprikų.
- Bulvės sodinamos ką tik išartoje pievoje, kur gausu spragšių.
- Pavasarį įterpiamas šviežias mėšlas.
- Tręšiama per daug azoto ir per mažai kalio.