Medžiai ir krūmai ↗

Dekoratyviniai sausmedžiai: vijokliai ir krūmai

Lonicera

Dekoratyviniai sausmedžiai auginami dėl kvapnių žiedų, lapijos ir ryškių uogų. Vijokliniais apželdinamos tvoros, sienelės ir pavėsinės, krūmais sodinamos gyvatvorės. Daugumos jų uogos nevalgomos, o kai kurių nuodingos.

4 min skaitymoKaip rašome gidus

Dekoratyviniai sausmedžiai

Nuotrauka: Luc Viatour, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Vijokliams reikia atramos: vielų ar grotelių kas 45 cm, bent 5 cm nuo sienos ar tvoros.
  • Geriausiai jie žydi ir būna sveiki išsklaidytame pavėsyje. Kaitroje prie pietinės sienos lapai gali apdegti, o per gilioje paunksmėje nežydi.
  • Pasodinę ūglius patrumpinkite dviem trečdaliais, kad iš apačios išaugtų stiprių ūglių.
  • Anksti žydinčius genėkite po žydėjimo, vėlai žydinčius pavasarį.
  • Pavasarį mulčiuokite kompostu: tai mažina sausrą ir miltligės pavojų.

Kokie tai augalai

Sausmedis (Lonicera) yra sausmedinių šeimos augalų gentis, kurioje apie 180 rūšių. Tai lapus metantys ar visžaliai krūmai, kartais lianos, retai nedideli medžiai. Dvilūpiai žiedai balti, geltoni, rausvi, raudoni ar violetiniai, uogos raudonos, oranžinės, mėlynos, baltos ar juodos.

Lietuvoje savaime auga tik paprastasis sausmedis (L. xylosteum), o želdynuose auginama daugiau kaip 20 rūšių. Daugelis jų vertinami dėl puošnių žiedų, dailios lapijos ir ryškiaspalvių uogų: jais apželdinamos tvoros, sienelės ir pavėsinės, sodinamos gyvatvorės.

Atsargiai. Daugumos sausmedžių uogos nevalgomos, o kai kurių nuodingos. Valgomos valgomojo ir kamčiatkinio sausmedžių uogos: apie juos rašome gide Valgomieji sausmedžiai.

Rūšys

Želdynuose dažniausiai auginami alpinis (L. alpigena), melsvauogis (L. caerulea), apskritalapis (L. caprifolium), gausiažiedis (L. floribunda), geltonasis (L. flava), dengtažiedis (L. involucrata), japoninis (L. japonica), juodasis (L. nigra), laibašakis (L. myrtillus), visžalis (L. sempervirens) ir vijoklinis (L. periclymenum) sausmedžiai, taip pat hibridai puošnusis (L. ×bella) ir italinis (L. ×italica) sausmedžiai.

Vijokliai turi plonus, lanksčius stiebus, kurie vyniojasi aplink atramą. Lapai žali ar margi, trimito formos žiedai nuo kreminių baltų iki geltonų ir raudonų, dažnai kvapnūs, o po jų užauga blizgančių raudonų uogų kekės. RHS pateikia, pavyzdžiui, šiuos:

  • vijoklinis sausmedis ‘Serotina’: 4-8 m, RHS apdovanotas;
  • hibridas L. ×brownii ‘Dropmore Scarlet’: 2,5-4 m;
  • japoninis sausmedis ‘Halliana’: 4-8 m.

Totorinis sausmedis (L. tatarica) ir apskritalapis sausmedis Lietuvoje sulaukėję, kai kur natūralizavęsi ir plinta savaime. Šiaurės Amerikos Vidurio Vakaruose totorinis ir kiti iš svetur atvežti krūminiai sausmedžiai laikomi invaziniais.

Kaip pasirinkti vijoklį. Pagalvokite apie žydėjimo laiką (dauguma žydi nuo vasaros iki ankstyvo rudens, bet būna ankstyvų ir vėlyvų), žiedų spalvą ir kvapą: ne visi sausmedžiai kvepia (pavyzdžiui, L. ×tellmanniana), todėl, jei kvapas svarbus, pasitikrinkite etiketėje. Visžaliai ir pusiau visžaliai dengia sieną ar tvorą visus metus, o lapus metantys gausiausiai žydi vasarą.

Sodinimas

  • Kada. Vazonuose augintus galima sodinti bet kada, bet lapus metančius geriausia ramybės metu, o visžalius pavasarį ar rudenį. Nesodinkite, kai žemė įšalusi ar užmirkusi.
  • Vieta. Vijokliams reikia vietos augti: tvoros, sienos, pavėsinės ar medžio. Pietinė siena saulėta ir skatina žydėjimą, bet lapai ten gali apdegti, o augalas dažniau serga miltlige. Sveikiausi ir gausiausiai žydi sausmedžiai išsklaidytame pavėsyje, o per gilioje paunksmėje jie nežydi.
  • Dirva. Sunkioje, šlapioje ar labai sausoje dirvoje sausmedžiai skursta.
  • Atrama. Prie tvoros ar sienos pritvirtinkite vielas ar groteles. Horizontalias vielas tempkite kas 45 cm, o dar geriau ir vertikalias, taip pat kas 45 cm. Palikite bent 5 cm tarpą tarp atramos ir sienos: augalą geriau vėdina, o jį lengviau pririšti ir genėti.
  • Po pasodinimo esamus ūglius patrumpinkite dviem trečdaliais. Iš apačios išaugs stiprių ūglių, kuriuos pririškite prie atramos.

Priežiūra

  • Laistymas. Pirmą pavasarį ir vasarą po pasodinimo laistykite reguliariai. Įsitvirtinusius sausmedžius laistykite per karščius. Prie sienų ir tvorų dirva būna sausesnė, nes ten mažiau patenka lietaus, todėl dirvą tikrinkite ir po nedidelio lietaus.
  • Tręšimas ir mulčias. Pavasarį galite kartą patręšti kompleksinėmis trąšomis. Kasmet pamulčiuokite kompostu ar perpuvusiu mėšlu: mulčias gerina dirvą ir sulaiko drėgmę.
  • Nužydėję žiedai. Jų neskinkite: išaugs uogų, kurias lesa paukščiai.
  • Žiema. RHS duomenimis, dauguma vijoklinių sausmedžių ištvermingi ir dengti nereikia, bet ši draugija rašo apie švelnesnio klimato Didžiąją Britaniją.

Genėjimas

Genėkite kasmet: negenimi vijokliai virsta tankiu raizgalynu, o apačioje lieka pliki.

  • Vėlai žydintys žydi ant šių metų ūglių. Genėkite pavasarį, tik šiek tiek: išpjaukite silpnus ir pažeistus ūglius, patrumpinkite išsikišusius ilgus ir išretinkite tankias vietas. Smarkiai genint žiedų būna mažiau.
  • Anksti žydintys žydi ant trumpų šoninių pernykščių ūglių. Genėkite po žydėjimo: vasaros pabaigoje nužydėjusius ūglius patrumpinkite trečdaliu.
  • Apleisti vijokliai. Žiemos pabaigoje visus stiebus nupjaukite iki 60 cm aukščio. Išaugs daug naujų ūglių: iš jų palikite stipriausius ir pririškite prie atramos.
  • Krūmai. Pavasarį žydinčius krūminius sausmedžius genėkite po žydėjimo, kol nesusiformavo kitų metų žiedpumpuriai. Apleistus krūmus taip pat galima nupjauti iki 60 cm žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį.

Dauginimas

  • Atlankos. Lengviausias būdas vijokliams: pavasarį ilgą lankstų ūglį prilenkite prie žemės ar vazono, prisekite ir užberkite žemėmis. Įsišaknijęs augalas dažniausiai pražysta per trejus metus.
  • Auginiai. Žaliuosius ir pusiau sumedėjusius auginius pjaukite nuo pavasario iki vasaros, ne ilgesnius kaip 10 cm, su tankiai išsidėsčiusiais bambliais. Krūminius sausmedžius galima dauginti sumedėjusiais 20-30 cm auginiais, pjaunant juos nuo vėlyvo rudens iki žiemos vidurio ir laikant šaltlysvėje.
  • Sėklos. Rudenį surinkite sunokusias uogas, išvalykite sėklas ir išdžiovinkite. Kad sudygtų, joms reikia 4-12 savaičių šalčio: palikite vazonus šaltlysvėje per žiemą arba laikykite sėklas su drėgnu substratu šaldytuve.

Ligos ir kenkėjai

Sausmedžiai paprastai patikimi ir mažai serga.

  • Miltligė. Dažniau užpuola per sausus karščius, ypač prie sienų ir tvorų. Pavasarį pamulčiuokite kompostu, kad dirva ilgiau išliktų drėgna.
  • Amarai. Pavasarį apžiūrėkite jaunus ūglius: nedideles amarų kolonijas nutrinkite pirštais.
Amarų kolonija ant susiraičiusio sausmedžio ūglio

Amarai ant visžalio sausmedžio ūglio.

Nuotrauka: Beatriz Moisset, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Reikalingi įrankiai

  • SekatoriusŪgliams trumpinti ir retinti.
  • Vielos ir grotelėsAtramai, kuria vijoklis kyla.
  • VirvelėJauniems ūgliams pririšti.

Dažniausios klaidos

  • Vijoklis sodinamas be atramos.
  • Sodinama prie karštos pietinės sienos sausoje dirvoje, ir užpuola miltligė.
  • Vijoklis negenimas, ir apačioje lieka plikas, sutankėjęs.
  • Neatpažintų sausmedžių uogos ragaujamos.
  • Sodinamas totorinis sausmedis, kuris plinta savaime.

Šaltiniai

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija: sausmedis
  2. RHS: How to grow climbing honeysuckles
  3. RHS: How to grow shrubby honeysuckles
  4. University of Wisconsin-Madison Extension (L. Jull): Pruning Deciduous Shrubs
  5. University of Wisconsin-Madison Extension (L. Jull): Invasive Exotic Shrub Honeysuckles