Vynvyčiai: sienoms, tvoroms ir rudens spalvoms
Parthenocissus
Vynvyčiai yra greitai augantys lapus metantys vijokliai, kurie apželdina sienas ir tvoras, o rudenį nusidažo ryškiai raudonai. Lietuvoje dažnai auginamas triskiautis ir žvilgantysis vynvytis, o penkialapis vynvytis sulaukėjęs ir sparčiai plinta savaime.

Nuotrauka: Aomorikuma (あおもりくま), CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Vynvyčiai auga beveik bet kokioje dirvoje, saulėje ar pavėsyje. Gražiausios rudens spalvos daliniame pavėsyje.
- Triskiautis ir penkialapis vynvyčiai prisikabina patys, atramos jiems nereikia. Žvilgantysis lygiomis sienomis nekopia.
- Užauga aukščiau nei 12 m: sodinkite ten, kur yra vietos, ir genėkite kasmet.
- Penkialapis vynvytis Lietuvoje sulaukėjęs: neleiskite jam plisti į gamtą.
- Uogos nevalgomos, sultys gali dirginti odą: dirbkite su pirštinėmis.
Kokie tai augalai
Vynvytis (Parthenocissus) yra vynmedinių šeimos augalų gentis, kurioje 13 rūšių, savaime augančių Azijoje ir Šiaurės Amerikoje. Tai daugiamečiai sumedėję vijokliai sudėtiniais (iš 3-7 lapelių) ar skiautėtais lapais. Žalsvi žiedai susitelkę kekėse, žydi vėlyvą pavasarį, bet jų beveik nesimato. Po jų užauga melsvos ar mėlynai juodos uogos.
Lietuvoje dažnai auginami:
- Triskiautis vynvytis (P. tricuspidata). Savaime auga Kinijoje ir Japonijoje. Labai stiprus, pats prisikabinantis vijoklis kiaušiniškais ar triskiaučiais lapais, rudenį ryškiai raudonais ir purpuriniais.
- Žvilgantysis vynvytis (P. inserta). Labai panašus į penkialapį, bet lygiomis sienomis kopti negali.
Penkialapis vynvytis (P. quinquefolia) kilęs iš Šiaurės Amerikos. Lietuvoje jis sulaukėjęs ir sparčiai plinta savaime, o Didžiojoje Britanijoje laikomas invazine rūšimi, kurią sodinti gamtoje draudžiama. Lapai iš penkių lapelių, rudenį ryškiai raudoni ar purpuriniai. Viskonsino universitetas mini mažalapę, tankesnę veislę ‘Engelmanni’, tinkamesnę mažesniam sodui.
Kaip jie kabinasi
Triskiautis vynvytis prisikabina pats, atramos jam nereikia. Penkialapis vynvytis kabinasi šakotomis ūsomis, kurių galuose yra lipnūs siurbtukai: jais jis prilimpa prie žievės, akmens ar mūro ir kopia net lygiais paviršiais. Viskonsino universiteto duomenimis, siurbtukai mūrui nekenkia, bet nuplėšus gyvą vijoklį nuo dažytos sienos gali nusilupti dažai. Jei vijoklis pirmiausia nudžiovinamas, ūsos su laiku atsipalaiduoja ir jį nuimti lengviau, tik lieka žymių.
Vieta ir dirva
- Šviesa. Auga ir saulėje, ir pavėsyje. Gražiausios triskiaučio vynvyčio rudens spalvos daliniame ar visiškame pavėsyje, o penkialapis vynvytis stipriausiai auga saulėje.
- Dirva. Beveik bet kokia, geriausia derlinga ir laidi. Įsitvirtinęs penkialapis vynvytis pakelia sausrą, o juglonas jam nekenkia.
- Dydis. Vynvyčiai užauga aukščiau nei 12 m, penkialapis per metus gali priaugti iki 6 m. Jie gali užgožti krūmus ir net medžius, todėl netinka mažiems gėlynams ir mažiems sodams.
Kur sodinti
Vynvyčiais apželdinamos sienos, tvoros, pergolės ir tinklinės tvoros. Žeme besidriekiantis penkialapis vynvytis tampa apie 30 cm aukščio danga, kuri dengia kelmus ir akmenų krūvas, tvirtina šlaitus ir auga net sausame pavėsyje.
Genėjimas
Vynvyčiai labai gerai pakelia genėjimą. RHS triskiautį vynvytį pataria genėti žiemos pradžioje, o prireikus patrumpinti ir vasarą. Viskonsino universitetas penkialapį pataria genėti pavasarį: prireikus jį galima nupjauti iki pat žemės. Neprižiūrimi vynvyčiai užgožia krūmus ir net medžius, todėl ūglius, kurie lenda ant kitų augalų, trumpinkite.
Dauginimas
Triskiautį vynvytį lengviausia dauginti atlankomis ar sumedėjusiais auginiais. Penkialapis vynvytis įsišaknija ten, kur stiebai liečia žemę, o jo sėklas išnešioja paukščiai, todėl sode jis gali tapti piktžole.
Uogos ir saugumas
Uogos žmonėms nevalgomos, o suvalgius daug jų nuodingos. Paukščiai jas lesa žiemą. RHS duomenimis, vynvyčiai kenksmingi suvalgius ir gali dirginti odą. Penkialapio vynvyčio audiniuose yra smulkių kristalų, nuo kurių jautriems žmonėms ant odos atsiranda bėrimas ir pūslės. Genėdami mūvėkite pirštines.
Ligos ir kenkėjai
- Lapų dėmėtligė (Phyllosticta ampelicida). Lapuose atsiranda apskritų ar kampuotų, 6-13 mm negyvų dėmių, dažnai purpuriškai raudonu apvadu, kartais jų vidurys iškrinta. Dėmėse matyti juodų taškelių žiedas. Jauni lapai jautresni, ankstyvos infekcijos juos susuka. Liga dažniausiai tik gadina išvaizdą. Nukritusius ligotus lapus surinkite ir užkaskite ar sukompostuokite karštame komposte, retinkite vijoklį, kad lapai greičiau džiūtų, laistykite prie šaknų. Tas pats grybas sukelia vynuogių juodąjį puvinį.
- Triskiautį vynvytį gali pulti voratinklinės erkutės, o iš ligų pažeisti kelmučiai.
Japoniško stiliaus sodą aprašome gide Japoniškas sodas Lietuvoje.
Reikalingi įrankiai
- SekatoriusŪgliams trumpinti.
- PirštinėsSultys gali dirginti odą.
Dažniausios klaidos
- Vynvytis sodinamas prie mažo gėlyno ar krūmų, kuriuos greitai užgožia.
- Gyvas vijoklis plėšiamas nuo dažytos sienos, ir nusilupa dažai.
- Penkialapis vynvytis paliekamas plisti pamiškėje.
- Nukritę ligoti lapai paliekami po vijokliu.