Dirva be arimo: ką rodo Lietuvos tyrimai
Lietuvos mokslininkai daugiau nei dvidešimt metų lygina laukus, kurie ariami, dirbami sekliai ir visai nedirbami. Tyrimai daryti laukuose, ne daržuose, bet jie gerai parodo, kas vyksta dirvoje, kai jos nekasate, ir ko tikėtis pirmais metais.
Santrauka
- Nearimoje dirvoje daugėja sliekų, o organinė anglis ir maisto medžiagos kaupiasi viršutiniame 0-10 cm sluoksnyje.
- Piktžolių be arimo daugėja, todėl dirvą reikia nuolat dengti mulčiu ar augalais.
- Pirmus kelerius metus derlius gali sumažėti: dirva keičiasi lėtai.
- Geriausiai veikia derinys: nedirbti, palikti augalų liekanas ir auginti tarpinius pasėlius.
- Smėlingoje, priemolio ir sunkioje molingoje dirvoje rezultatai skiriasi.
Kokie tyrimai
- LAMMC Žemdirbystės institutas (Akademija, Kėdainių r.) nuo 1999 m. lygina tris sistemas: tradicinį arimą, seklų neariminį dirbimą ir tiesioginę sėją, kai dirva visai nedirbama. Bandymai vyksta dviejose dirvose: vidutinio sunkumo priemolyje ir smėlingame lengvame priemolyje.
- LAMMC Joniškėlio bandymų stotis nuo 2006 m. tiria sunkų priemolį.
- VDU Žemės ūkio akademija 2021 m. apibendrino nulinio žemės dirbimo tyrimus, įskaitant savo ir LAMMC ilgalaikius bandymus.
Tai lauko bandymai su javais ir kitais lauko augalais, ne daržai. Tačiau procesai dirvoje tie patys, todėl jie padeda suprasti, ko tikėtis darže be kasimo.
Daugiau sliekų
Dirvos neariant, sekliai dirbant ar visai nedirbant, sliekų skaičius ir masė didėjo, nepriklausomai nuo to, ar dirva lengvesnė, ar sunkesnė. Augalai irgi svarbūs: daugiausia sliekų rasta auginant raudonuosius dobilus, 344 sliekai ir 119 g viename kvadratiniame metre. Auginant grikius sliekų buvo daugiau (121 viename kvadratiniame metre) nei po miglinių javų.
Anglis ir maisto medžiagos kaupiasi viršuje
- Ryškiausi pokyčiai vyksta viršutiniame 0-10 cm sluoksnyje. Ilgai nearint dirva pasiskirsto į derlingesnį viršutinį (0-10 cm) ir mažiau derlingą apatinį (10-20 cm) sluoksnį.
- Ilgiau nei 14 metų taikant tiesioginę sėją, vidutinio sunkumo priemolyje susikaupė 7-27 % daugiau organinės anglies nei ariant.
- VDU tyrimuose organinės anglies dirvoje daugiausia kaupėsi ten, kur dirva nedirbama, šiaudai paliekami ant paviršiaus ir auginami tarpiniai pasėliai: 1,08 t/ha per metus daugiau nei giliai ariant. Šių trijų priemonių derinys buvo 2-3 kartus veiksmingesnis nei vien nedirbimas.
- Viršutiniame 0-10 cm sluoksnyje gerėja trupinėlių patvarumas, poringumas ir gebėjimas sulaikyti vandenį, o 10-20 cm sluoksnyje šios savybės prastėja.
Dirvos struktūra ir vanduo
- Vidutinio sunkumo priemolyje, neariant ir smulkintus šiaudus paliekant ant paviršiaus, daugėjo vidutinių porų ir augalams prieinamo vandens. Smėlingame lengvame priemolyje jų daugiausia buvo ariant.
- Sunkiame priemolyje neariant dirva dažnai sutankėja 15-25 cm gylyje, nors giliau, 25-35 cm, sutankėja mažiau nei ariant. Pavasarį po per žiemą palikto tarpinių pasėlių mulčio viršutinis sluoksnis džiūsta lėčiau, todėl sėti tenka 2-3 dienomis vėliau.
Piktžolių daugėja
Sekliai dirbant ir tiesiogiai sėjant, ir trumpaamžių, ir daugiamečių piktžolių buvo gerokai daugiau nei ariant. Neariant piktžolių sėklos kaupiasi viršutiniame 0-5 cm sluoksnyje, iš kurio lengvai sudygsta.
Todėl nekasamą dirvą verta laikyti nuolat uždengtą: mulčiu, kompostu ar augalais. Plačiau: Mulčiavimas, Ravėjimas be chemijos.
Derlius keičiasi lėtai
- VDU tyrimuose pirmus 3-4 metus po perėjimo nuo arimo prie nedirbimo derlius mažėjo. Tik po 11 metų nedirbimas su tarpiniais pasėliais palengva padidino derlių, o dar po 6-7 metų jis prilygo giliam arimui.
- LAMMC bandymuose vidutinio sunkumo priemolyje per 16 metų tiesiogiai sėjant derlius 7 metus buvo 2-36 % mažesnis nei ariant, 4 metus nesiskyrė, o 5 metus buvo vidutiniškai 10 % didesnis. Smėlingame lengvame priemolyje per 15 metų 10 metų derlius buvo 3-32 % mažesnis.
- Sunkiame priemolyje po 9-12 metų seklaus neariminio dirbimo vasarinių augalų derlius, palyginti su giliu arimu, nebemažėjo.
Ką rekomenduoja mokslininkai
- Pagal dirvą. Vidutinio sunkumo priemolyje vietoj arimo LAMMC rekomenduoja seklų neariminį dirbimą. Smėlingame lengvame priemolyje, kuriame mažai organinių medžiagų ir kuris greitai suslūgsta ir sukietėja, laukams tinkamiausias tradicinis dirbimas. Sunkiame priemolyje rekomenduojamas ilgalaikis supaprastintas dirbimas, pereinamuoju laikotarpiu įterpiant organinių ir kalkinių medžiagų.
- Dirva uždengta. Iki pavasario bent 30 % dirvos paviršiaus turi dengti šiaudai ar kitos augalų liekanos, o tarpiniai pasėliai paliekami per žiemą.
- Visas priemonių kompleksas. VDU ataskaitoje pabrėžiama, kad nedirbimas pasiteisina tik kartu su kitomis priemonėmis: įvairi sėjomaina, dirva nuolat dengiama gyvais augalais ir jų liekanomis, auginami tarpinių pasėlių mišiniai, tręšiama organinėmis trąšomis (mėšlu, šiaudais, žaliąja trąša), naudojamas kompostas, vengiama dirvos suspaudimo, auginami giliašakniai augalai, o prireikus dirva giliai supurenama.
Ką tai reiškia sodui
- Nekasti verta, bet tik kartu su dengimu. Kompostas, mulčias ir žaliosios trąšos daro tą patį, ką laukuose šiaudai ir tarpiniai pasėliai. Kaip tai padaryti darže, rašome gide Daržas be kasimo.
- Kantrybė. Pirmais metais rezultatas gali būti prastesnis: dirvos gyvybė ir struktūra atsistato per kelerius metus.
- Stebėkite dirvą. Sunkioje dirvoje gali sutankėti gilesnis sluoksnis. Jį galima supurenti nevartant dirvos, pavyzdžiui, šakėmis-purentuvu.
- Smėlinga dirva su mažai organinių medžiagų iš nedirbimo naudos gauna mažiausiai. Jai labiausiai reikia organinių medžiagų: komposto ir mulčio.
Tai viena iš regeneracinio sodo praktikų.
Reikalingi įrankiai
- Šakės-purentuvasSutankėjusiai dirvai supurenti jos neverčiant.
- KauptukasPiktžolėms nupjauti, kai dirva nekasama.
Dažniausios klaidos
- Tikimasi greito rezultato, nors dirva keičiasi metais.
- Dirva nekasama, bet paliekama plika, ir ją užželia piktžolės.
- Sunkioje dirvoje nepastebima, kad sutankėjo gilesnis sluoksnis.
- Visos dirvos laikomos vienodomis, nors smėlingoje ir molingoje rezultatai skiriasi.
Šaltiniai
- LAMMC: Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui (2014), žemdirbystės sistemų ir sliekų tyrimai
- LAMMC: Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui (2016), ilgalaikių žemdirbystės sistemų įtaka dirvožemiui
- LAMMC: Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui (2019), dirvožemių naudojimas ir sunkių dirvožemių supaprastintas dirbimas
- VDU Žemės ūkio akademija: Nulinio žemės dirbimo (no-till) technologijos kompleksinis tyrimas, galutinė ataskaita (2021)