Dirva ir priežiūra ↗

Žaliosios trąšos (sideratai): kuo užsėti tuščią lysvę

Žaliosios trąšos, arba sideratai, yra greitai augantys augalai, sėjami tuščiai dirvai pridengti. Jie stelbia piktžoles, gerina dirvos struktūrą, o ankštiniai dar ir praturtina ją azotu.

3 min skaitymoKaip rašome gidus

Santrauka

  • Garstyčios, facelijos ir aliejiniai ridikai iki šalnų užauga daugiausia žaliosios masės.
  • Daugiausia azoto sukaupia ankštiniai: dobilai, vikiai, pupos, lubinai.
  • Nupjautą masę susmulkinkite ir įterpkite 15-20 cm gyliu.
  • Po garstyčių ir kitų kopūstinių nesodinkite kopūstų: plinta šaknų gumbas.
  • LAMMC tyrimai: po derliaus pasėti aliejiniai ridikai rudenį sulaikė azotą, ir jo išplauta ketvirtadaliu mažiau.

Kam jos reikalingos

Žaliosios trąšos auginamos ne derliui, o dirvai. Jos:

  • dengia tuščią dirvą ir saugo ją nuo erozijos;
  • stelbia piktžoles;
  • šaknimis iš gilesnių sluoksnių pakelia maisto medžiagas;
  • gerina dirvos struktūrą: aliejinių ridikų, garstyčių, facelijų ar ankštinių šaknys įauga į smulkius dirvos trupinėlius;
  • ankštiniai (dobilai, vikiai, pupos) dar ir praturtina dirvą azotu.

Žaliosios trąšos ypač naudingos lengvose smėlio ir sunkiose priemolio ar molio dirvose. Vis dėlto „Mano ūkio“ straipsnyje pabrėžiama, kad humuso kiekio jos beveik nedidina: jų nauda kita, pirmiausia dirvos struktūra.

Žaliosios trąšos ir tarpiniai pasėliai. Abu auginami ne derliui. Žaliųjų trąšų antžeminė dalis sezono pabaigoje įterpiama į dirvą, kad grąžintų sukauptas maisto medžiagas, pavyzdžiui, azotą. Tarpiniai pasėliai auginami, kad sumažintų maisto medžiagų (pvz., nitratų) išplovimą, apsaugotų nuo erozijos, pagerintų dirvos struktūrą ar užstelbtų piktžoles. Dažnai tie patys augalai atlieka abu vaidmenis: pirmiausia stelbia piktžoles, vėliau įterpiami kaip trąša.

Kuriuos augalus sėti

  • Garstyčios, facelijos, aliejiniai ridikai greitai auga ir iki šalnų užaugina daugiausia žaliosios masės. Facelijų žiedus dar ir lanko bitės.
  • Ankštiniai: raudonieji dobilai, vikiai, pupos, žirniai, lubinai, seradėlės. Daugiausia azoto sukaupia raudonieji dobilai: Joniškėlio bandymų stoties duomenimis, juos įterpus į dirvą patenka 67,2 kg azoto hektarui, o baltosios garstyčios, svidrės ar rapsai jos praturtina 23-48 % mažiau. Pupas patogu auginti ir mažame plote.
  • Rugiai, svidrės, rapsai taip pat tinka įterpti.
  • Gvazdikiniai serenčiai gerai auga ir prastesnėje ar nematodų užkrėstoje dirvoje: per žiemą jie supūva, o jų kvapas nepatinka daugeliui dirvoje žiemojančių kenkėjų.

Grikiai ir facelijos sudygsta ir auga labai greitai, kol ne per šalta, todėl greitai uždengia dirvą ir stelbia piktžoles. Jiems reikia šilumos, žiemos jie neištveria, tad sėkite juos vasarą ar ankstyvą rudenį. Grikiai yra rūgtinių šeimos, kaip rabarbarai, todėl sėjomainoje su kitomis daržovėmis nesusiję.

RHS žaliąsias trąšas skirsto į žiemojančias (rugiai, vikiai), kurios sėjamos vasaros pabaigoje ar rudenį ir įterpiamos kitą pavasarį, ir vasarines (grikiai, facelijos), kurios greitai sudygsta ir tinka trumpam tarpui tarp daržovių.

Ką rodo Lietuvos tyrimai

Azotas lieka dirvoje. LAMMC Vokės filiale 2002-2008 m. lizimetruose su priesmėlio dirvožemiu tirta, kas vyksta su azotu, kai po javų derliaus auginamos žaliosios trąšos:

  • po derliaus pasėti augalai rudenį dirvoje sulaikė vandenį: per dirvą prasisunkė vidutiniškai 19-22 % mažiau kritulių (per metus 7-8 % mažiau);
  • aliejiniai ridikai rudenį sunaudojo dirvoje esantį mineralinį azotą ir sumažino vandens prasisunkimą, todėl azoto išplauta 24 % mažiau nei iš dirvos be organinių trąšų;
  • raudonieji dobilai užaugino daugiau masės ir į dirvą grąžino daugiau azoto, bet lengvoje dirvoje padidėjo ir azoto išplovimas iš jos. Tai truko iki 12 mėnesių.

Todėl lengvoje dirvoje po derliaus verta sėti augalus, kurie azotą sugeria, pavyzdžiui, aliejinius ridikus, o ne palikti dirvą tuščią.

Azotas ir organinė anglis. LAMMC Joniškėlio bandymų stotyje 2007-2012 m. sunkaus priemolio dirvožemyje, ekologinės žemdirbystės sąlygomis, daugiamečių pupinių žolių (raudonųjų dobilų, liucernų ir jų mišinių su eraičinsvidrėmis) masė buvo naudojama žaliajai trąšai. Kuo daugiau azoto su žolių mase pateko į dirvą ir kuo mažesnis masės anglies ir azoto santykis, tuo daugiau dirvoje buvo augalams prieinamo azoto ir tuo didesnis derlius. Organinės anglies dirvoje daugiau kaupėsi tada, kai įterpta masė skaidė lėčiau.

Ligos ir nematodai. Žaliosios trąšos ir tarpiniai pasėliai gali padėti suvaldyti kai kurias per dirvą plintančias ligas, bet jų poveikis nedidelis, todėl naudokite juos prevenciškai. Specialiai atrinktos aliejinių ridikų ir baltųjų garstyčių veislės gali sumažinti runkelių cistinių nematodų, o serenčiai slopina kai kurias kitas nematodų rūšis. Rinkdamiesi veislę, pasitikslinkite sėklų tiekėjo informaciją.

Kad žaliosios trąšos duotų visą naudą, jos turi gerai sudygti ir augti: sėkite sveikas, gerai dygstančias sėklas į paruoštą dirvą, palankiu metu.

Kaip tarpiniai pasėliai veikia kartu su dirvos nearimu, rašome gide Dirva be arimo.

Atsargiai su garstyčiomis

Garstyčios yra kopūstinių šeimos augalai. Po jų nesodinkite kopūstų ir kitų kopūstinių: gali plisti šaknų gumbas. Apie kopūstinių sėjomainą rašome gide Daržo sėjomaina.

Kaip įterpti

  • Augalus nupjaukite ir susmulkinkite: smulki masė įsiterpia geriau.
  • Įterpkite 15-20 cm gyliu. Giliau neverta: masė skaidys lėčiau.
  • RHS pataria įterpus palaukti apie mėnesį ir tik tada sėti ar sodinti, nes yrančios žalios masės dalys gali stabdyti augalų augimą.

Į daržo lysves galima įterpti ir daržovių lapų, nupjautos vejos žolės. Apie kompostavimą rašome gide Kompostas.

Ši praktika yra viena iš keturių dirvos sveikatos principų, žr. Regeneracinis sodas.

Reikalingi įrankiai

  • GrėblysSėkloms užgrėbti.
  • KastuvasŽaliajai masei įterpti.

Dažniausios klaidos

  • Po garstyčių sodinami kopūstiniai augalai.
  • Žalioji masė įterpiama per giliai, ir ji lėtai skaido.
  • Sėjama ar sodinama iškart įterpus žaliąją masę.

Šaltiniai

  1. Žaliosios trąšos: sideratai, „Sodo spalvos“ (2019)
  2. J. Sinkevičienė: Organinių trąšų poveikis augalams ir dirvai, „Mano ūkis“ (2011)
  3. RHS: Green manures
  4. L. Tripolskaja (LAMMC Vokės filialas), G. Šidlauskas: Tarpinių pasėlių žaliajai trąšai ir šiaudų įtaka atmosferos kritulių filtracijai ir azoto išplovimui, Žemdirbystė-Agriculture 97(1), 2010
  5. A. Arlauskienė, A. Šlepetienė, D. Nemeikšienė (LAMMC): Pupinių žolių antžeminės masės, panaudotos žaliajai trąšai, poveikis anglies ir azoto pokyčiams glėjiškame rudžemyje, Žemės ūkio mokslai 20(4), 2013
  6. Best4Soil: Žalioji trąša ir tarpiniai pasėliai, praktinė informacija (V. Michel, A. Grand, M. Schlathölter)