Gėlės ↗

Eleborai: anksčiausiai žydinčios pavėsio gėlės

Helleborus

Eleborai, Lietuvoje nuo seno vadinami čėrais, pražysta vos nutirpus sniegui, o kartais ir anksčiau. Jie ilgaamžiai, beveik neserga, o vienoje vietoje gali augti 20 ir daugiau metų. Visos jų dalys nuodingos.

3 min skaitymoKaip rašome gidus

Eleborai

Nuotrauka: Dominicus Johannes Bergsma, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Geriausia vieta po lapuočiais medžiais: vasarą pavėsis, žiemą saulė.
  • Dirva derlinga, puri, giliai įdirbta, neutrali ar silpnai kalkinga, laidi vandeniui.
  • Sodinkite į 30 cm gylio duobes kas 35-40 cm; persodinti eleborų nemėgsta.
  • Eleborai nuodingi: dirbdami mūvėkite pirštines ir saugokite nuo mažų vaikų.

Apie augalą

Eleborai (Helleborus) yra vėdryninių šeimos daugiamečiai augalai, 20-60 cm aukščio, ilgomis, tvirtomis šaknimis. Gentyje apie 25 rūšys, kilusios iš Europos ir Mažosios Azijos. Lietuvoje jie nuo seno vadinami čėrais, o anglai juos vadina Kalėdų rožėmis.

Eleborai pražysta labai anksti, dažniausiai vasario pabaigoje ar kovą, vos nutirpus sniegui, kai kurios vėlyvos veislės dar žydi gegužę. Žydėjimo metu jų neretai apsninga, bet žiedams tai nekenkia. Žiedai būna balti, kreminiai, geltoni, žali, rožiniai, raudoni, purpuriniai ir beveik juodi, taškuoti ar vienspalviai, paprasti ar pilnaviduriai. Tamsiai žali, standūs lapai lieka gražūs iki vėlyvo rudens, o vienoje vietoje eleborai gali augti 20 ir daugiau metų. Ligos ir kenkėjai jų beveik nepuola.

Eleborai nuodingi. Dirbdami su jais mūvėkite pirštines, po darbo nusiplaukite rankas ir saugokite augalus nuo mažų vaikų.

Rūšys ir veislės

Lietuvoje dažniausiai auginami dvokiantieji, baltažiedžiai, žalieji ir rausvieji eleborai.

  • Hibridiniai eleborai (H. × hybridus, anksčiau vadinti kaukazinio, H. orientalis, hibridais) yra dažniausi gėlynuose. Visžaliai, atsparūs šalčiui, apie 40 cm aukščio, apie 5 cm skersmens žiedais. Kadangi eleborai vegetatyviškai dauginasi lėtai, grynos veislės parduodamos retai: dažniausiai parduodami sėjinukai, surūšiuoti pagal žiedų spalvą.
  • Baltažiedis eleboras (H. niger) žydi anksčiausiai, apie 20 cm aukščio, stambiais baltais žiedais, kurie vėliau parausta ir pažaliuoja. Ryškioje saulėje žiedai gali apdegti.
  • Dvokiantis eleboras (H. foetidus) gerai jaučiasi ir saulėje, ištveria sausras.

Vieta ir dirva

Tinkamiausia vieta yra po lapus metančiais medžiais, jų reta laja: vasarą pakankamai pavėsio, o žiemą saulės. Eleborams patinka nedidelis arba ūksmingas pavėsis. Jie dera su bergenijomis, sinavadais, pachisandromis ir kitais pavėsio augalais.

Eleborai mėgsta derlingus, purius, giliai įdirbtus, neutralius arba silpnai kalkingus, vidutinio sunkumo priemolius. Labai svarbu, kad dirva būtų trąši ir laidi vandeniui.

Sodinimas

Eleborų šaknys ilgos, todėl sodinkite į 30 × 30 cm dydžio ir 30 cm gylio duobes kas 35-40 cm, įpylę perpuvusio komposto. Pasodintus dvi savaites gausiai laistykite, vėliau saikingai, ir pamulčiuokite.

Eleborai auga lėtai ir nemėgsta persodinimo, todėl perkelkite juos tik prireikus. Persodinti galima ir antroje rugpjūčio pusėje. Gražiausiai ir gausiausiai žydi tik pilnos brandos, 5-7 metų augalai.

Priežiūra

  • Laistymas. Vasarą per sausras būtina laistyti.
  • Mulčias. Nužydėjusius augalus pamulčiuokite kompostu, lapine žeme ar durpėmis.
  • Lapai. Baltažiedžių eleborų peržiemoję lapai nukerpami, kad matytųsi žiedai: nauji lapai pradeda augti žydėjimui baigiantis.

Žiemą

Dauguma eleborų atsparūs šalčiui. Rytinių eleborų dengti nereikia, o dvokiančiuosius ir lepesnius hibridinius žiemą pridenkite sausais lapais ir eglišakėmis: danga apsaugos ir nuo kaitrios pavasario saulės. Baltažiedžius anksti pavasarį nuo ryškios saulės patartina pridengti eglišakėmis.

Dauginimas

  • Kero dalimis. Eleborai dauginasi lėtai ir sunkiai, todėl taip dauginama retai.
  • Sėklomis. Eleborai subrandina daug sėklų, o išbyrėjusios dažnai pačios sudygsta. Sėkite ką tik sunokusias sėklas, surinktas birželio pabaigoje, arba rudenį: dažniausiai jos sudygsta po metų. Sėjant į dėžutes, sėklas tris mėnesius laikykite apie 20 °C, paskui perkelkite į šaldytuvą (4 °C): ten jos sudygsta per 1-3 mėnesius. Į nuolatinę vietą daigai persodinami po 2-3 metų, o pražysta tik po 4-5 metų.

Vazone

Eleborus galima auginti ir kaip kambarinius augalus: pakankamai dideliame vazone, vėsioje vietoje, neleidžiant žemei išdžiūti. Nužydėjusius galima persodinti į sodą.

Ligos, kenkėjai ir senų lapų karpymas: Eleborų ligos ir kenkėjai.

Reikalingi įrankiai

  • PirštinėsEleborai nuodingi.
  • KastuvasGilioms sodinimo duobėms.
  • LaistytuvasPo sodinimo ir per sausras.

Dažniausios klaidos

  • Eleborai dažnai persodinami, nors jie auga lėtai ir to nemėgsta.
  • Sodinama į sunkią, vandens nepraleidžiančią dirvą.
  • Laukiama gausaus žydėjimo iš jaunų augalų: gražiausiai žydi tik 5-7 metų eleborai.
  • Dirbama be pirštinių.

Šaltiniai

  1. VU botanikos sodas: Eleborai