Pakalnutės: sodinimas, priežiūra ir plitimas
Convallaria majalis
Pakalnutės gegužę ir birželį žydi labai kvapniais baltais varpeliais. Lietuvoje jos savaime auga miškuose, o darželiuose sodinamos nuo seno. Lengvai auginamos pavėsyje, bet šakniastiebiais greitai plinta ir yra nuodingos.

Santrauka
- Sodinkite šviesiame pavėsyje ar daliniame pavėsyje, po netankiais medžiais ir krūmais.
- Dirva turi būti derlinga, humusinga ir drėgna. Rudenį pamulčiuokite lapų kompostu.
- Sodinkite kas 15-20 cm ten, kur plitimas netrukdys: pakalnutės sudaro tankius sąžalynus.
- Kerus dalykite pavasarį ar rudenį.
- Visas augalas, ir raudonos uogos, nuodingas: dirbkite su pirštinėmis, saugokite vaikus ir gyvūnus.
Kokie tai augalai
Pakalnutė (Convallaria) yra pakalnutinių šeimos gentis, kurioje viena rūšis: paprastoji pakalnutė (C. majalis). Ji paplitusi Eurazijos vidutinio klimato juostoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje savaime auga spygliuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse ir miško aikštelėse, o darželiuose ir parkuose sodinama nuo seno.
Tai 25-30 cm daugiametė žolė su ilgu, šliaužiančiu, šakotu šakniastiebiu ir dviem ar trimis lancetiškais lapais. Žydi gegužę ir birželį: balti, labai kvapūs, nusvirę varpelio pavidalo žiedai susitelkę į kekes. Rugpjūtį sunoksta raudonos uogos, kurias platina paukščiai. Pakalnutės dauginasi šakniastiebiais ir sėklomis ir sudaro didelius, tankius sąžalynus.
Išvesta dekoratyvinių formų pilnaviduriais, dideliais ar rausvais žiedais ir margais lapais. Žiedai naudojami parfumerijoje.
Nuodingos
Pakalnutė yra nuodingas augalas. Visame augale kaupiasi medžiagos, kurios stipriai veikia širdį ir centrinę nervų sistemą. Uogos nevalgomos, augalas nuodingas ir naminiams gyvūnams.
- Sodindami ir dalydami kerus mūvėkite pirštines.
- Į tai atsižvelkite, jei sode žaidžia maži vaikai ar laksto šunys.
- Ilgai nelaikykite pakalnučių puokščių namuose: jos gali neigiamai veikti širdies veiklą.
Vieta ir dirva
- Pavėsis. Pakalnutės geriausiai auga šviesioje paunksmėje po netankiais medžiais ir krūmais. Tinka ir nuo lengvo iki gilaus pavėsio, vakarinėje, rytinėje ar šiaurinėje pusėje, užuovėjoje.
- Dirva. Derlinga, humusinga, drėgna. Tinka ir molinga, ir priemolio dirva, rūgšti, neutrali ar šarminė.
- Erdvė. Pakalnutės plinta šakniastiebiais, todėl Ajovos universitetas pataria jų nesodinti daugiamečių gėlių gėlyne, o rinktis vietą po medžiais ar kitur pavėsyje, kur tankus kilimas pageidaujamas. Šakniastiebiais plintančių augalų sunku išlaikyti nustatytose ribose, o purenimas jų dažnai nesumažina.
Sodinimas ir priežiūra
- Atstumai. Kaip dangos augalą sodinkite kas 15-20 cm.
- Mulčias. RHS pataria kas rudenį užberti lapų komposto.
- Uogos. Nuskynus nužydėjusius žiedynus, uogos neužsimezga ir pakalnutės mažiau prisisėja.
Dauginimas
- Dalijimas. Ajovos universitetas pakalnutes pataria dalyti pavasarį, o RHS rudenį. Iškaskite visą kerą, aštriu kastuvu ar peiliu supjaustykite į dalis, kad kiekvienoje būtų keli daigai ir šaknų, ir iškart pasodinkite tame pačiame gylyje, kuriame augo. Pamulčiuokite ir pirmą sezoną reguliariai laistykite.
- Sėklos. Sunokusias uogas nuvalykite ir sėklas iškart pasėkite vazonuose šaltlysvėje.
Ligos ir kenkėjai
RHS duomenimis, pakalnutes gali pažeisti pilkasis puvinys ir lapų dėmėtligės, o šaknis graužti kai kurių drugių vikšrai.
Daugiau apie pavėsio augalus rašome gide Melsvės.
Reikalingi įrankiai
- KastuvasKerams iškasti ir padalyti.
- PirštinėsPakalnutės nuodingos.
Dažniausios klaidos
- Pakalnutės sodinamos daugiamečių gėlių gėlyne, kurį greitai užgožia.
- Sodinama saulėkaitoje ir sausoje dirvoje.
- Pakalnučių puokštės laikomos namuose ilgai.
- Uogos paliekamos ten, kur žaidžia vaikai.