Ispaniniai šliužai: atpažinimas ir naikinimas
Arion vulgaris
Ispaninis arionas yra vienas labiausiai paplitusių ir žalingiausių invazinių gyvūnų Lietuvoje. Vienas šliužas per metus gali padėti iki 500 kiaušinėlių, todėl vienos priemonės neužtenka: reikia nuolat rinkti šliužus, naikinti kiaušinėlius ir šalinti slėptuves visą sezoną, geriausia kartu su kaimynais.
Santrauka
- Ispaninis arionas vienspalvis, 7-15 cm, oranžinis, rusvas ar rudas, akių čiuopikliai visada juodi. Radus jį naikinti privaloma.
- Veiksmingiausia naikinti kiaušinėlius: balsvas 4-5 mm rutuliukų krūveles po kompostu, mulču, lentomis ir grumstais.
- Pavasarį visi šliužai maži, todėl tada juos lengviausia sunaikinti.
- Rinkite kasdien, anksti ryte arba vakare, ypač po lietaus. Surinktų šliužų neišmeskite kitur, o sunaikinkite.
- Kompostą laikykite uždarose dėžėse, žolę pjaukite trumpai, prieš žiemą pašalinkite visas slėptuves.
Kas tai per šliužas
Ispaninis arionas (Arion vulgaris), dar vadinamas ispaniniu šliužu, anksčiau daugelyje Europos šalių klaidingai vadintas luzitaniniu arionu (Arion lusitanicus). Lietuvoje jis pirmą kartą aptiktas 2008 m., o 2014 m. įrašytas į Invazinių rūšių Lietuvos Respublikos teritorijoje sąrašą. Dabar jis paplitęs visoje Lietuvoje, dažnas didžiųjų miestų parkuose, o mažiausiai radaviečių šiaurinėje šalies dalyje.
Ilgai manyta, kad šliužas kilęs iš Pirėnų pusiasalio, todėl taip ir pavadintas. Naujesni genetiniai tyrimai rodo, kad jo kilmės vieta greičiausiai yra Prancūzija. Už savo arealo ribų šliužas paplito dėl žmonių: suaugėliai, jaunikliai ir kiaušinėliai pervežami su dirvožemiu, kompostu, gyvais augalais ir žemės ūkio produkcija. Todėl pirmieji plitimo židiniai dažnai susiję su dekoratyvine želdininkyste, ir daugiausia radaviečių yra soduose, daržuose, želdynuose ir kapinėse. Palankiomis sąlygomis maždaug po trejų metų nuo įsikūrimo šliužai tampa labai gausūs, o iš sodų plinta į gamtines buveines ir išstumia vietinius moliuskus.
Ispaninį arioną radus naikinti privaloma. Iš visų Lietuvoje aptinkamų šliužų invaziniu laikomas tik jis.
Kaip atpažinti

Suaugęs ispaninis arionas: vienspalvis kūnas ir mantija, juodi čiuopikliai, kvėpavimo anga mantijos priekinėje dalyje.
Nuotrauka: Sq8ju, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
| Požymis | Ispaninis arionas |
|---|---|
| Ilgis | Suaugusio 7-15 cm, sveria iki 30 g |
| Spalva | Vienspalvis: oranžinis, rusvas, rudas, gelsvas |
| Akių čiuopikliai | Visada juodi, ryškūs, ir jauniklių, ir suaugusių |
| Mantija (kūno dalis ties galva) | Vienspalvė, lygi, be dėmių ar dryžių |
| Kvėpavimo anga | Mantijos priekinėje dalyje |
| Kylis (ketera) ant nugaros | Nėra |
| Padas ir gleivės | Padas beveik baltas ar pilkas, gleivės bespalvės |
| Jaunikliai | 0,5-1,5 cm, juosvai rudi, su išilginėmis tamsiomis ir šviesiai rudomis juostomis, priekinėje nugaros dalyje lyros formos piešinys |
| Elgsena | Gali stipriai susitraukti ir ilgai išlaikyti susitraukusią formą |
| Kiaušinėliai | Balsvi, nepermatomi, 4-5 mm skersmens rutuliukai, krūvelėmis |

Suaugęs ispaninis arionas ir jauniklis: jaunikliai būna su išilginėmis tamsiomis juostomis.
Nuotrauka: Syrio, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Pagal išorę ispaninį arioną gana sunku atskirti nuo kai kurių vietinių šliužų: tiksliai rūšį galima nustatyti tik ištyrus lytinę sistemą. Tačiau jei sode masiškai daugėja didelių rudų šliužų, dažniausiai tai būna ispaniniai arionai.
Su kuo nesupainioti
- Didysis arionas (Arion ater) yra saugomas ir įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Jo naikinti negalima.
- Kisliusis arionas (Arion fuscus) yra vietinė rūšis. Vietiniai šliužai yra kitų gyvūnų maistas, padeda skaidyti nuokritas ir formuoti dirvožemį, todėl jų naikinti nereikia.
- Didysis šliužas (Limax maximus) yra svetimžemė, bet ne invazinė rūšis: 10-20 cm, pilkšvai margas, su juodomis dėmėmis ant mantijos, pilkšvais čiuopikliais, išilginiu kyliu ant nugaros. Jo kiaušinėliai skaidrūs, 6-8 mm, dedami mažomis grupelėmis ar pavieniui. Jį naikinti galima, jei jų labai daug. Norvegijos mokslininkai pastebi, kad šis šliužas agresyvus kitiems šliužams ir gali net padėti mažinti ispaninių arionų skaičių.

Didysis arionas (Arion ater) Lietuvoje saugomas, jo naikinti negalima.
Nuotrauka: Charles J. Sharp, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Didysis šliužas (Limax maximus): pilkšvas, su juodomis dėmėmis, išilginiu kyliu ant nugaros.
Nuotrauka: Salicyna, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Kaip gyvena
Ispaninis arionas gyvena vienerius metus. Jis yra hermafroditas: kiekvienas individas turi ir vyriškus, ir moteriškus organus, todėl po poravimosi kiaušinėlius deda abu partneriai.
- Pavasaris. Atšilus orui, žiemoję jaunikliai išlenda iš slėptuvių ir pradeda intensyviai maitintis. Pavasarį visi šliužai maži: anksti rudenį išsiritę ir prieš žiemą paaugę būna 2-3 cm ir jau rudi, o vėliau išsiritę dar smulkūs ir dryžuoti. Dryžuotų jauniklių aptinkama balandį ir gegužę.
- Vasara. Šliužai sparčiai auga: birželį būna 2-4 cm, liepą 4-6 cm, rugpjūtį 6 cm ir didesni. Lietuvoje jie poruojasi nuo liepos iki rugsėjo, o liepos pabaigoje jų gausumas pasiekia piką.
- Kiaušinėliai. Lytiškai subręsta 5-9 mėnesių. Kiaušinėlius deda nuo pavasario pabaigos per visą vasarą, o intensyviausiai rudenį, maždaug dvi savaites po poravimosi. Vienas šliužas per metus vidutiniškai padeda 200-400, daugiausia iki 500 kiaušinėlių, ir maždaug pusė jų išgyvena. Kiaušinėliai dedami į drėgnas, pavėsingas vietas: po komposto ir žaliųjų atliekų krūvomis, mulču, grumstais, plytelėmis, lentomis, samanomis.

Besiporuojantys ispaniniai arionai. Lietuvoje jie poruojasi nuo liepos iki rugsėjo.
Nuotrauka: Sebastian Kubacki, CC0, Wikimedia Commons
- Ruduo. Išdėję kiaušinėlius, suaugę šliužai numiršta, vėliausiai lapkritį. Rugsėjo pabaigoje ir spalį ritasi pirmieji jaunikliai.
- Žiema. Žiemoja ir jaunikliai, ir vėlesnės kiaušinėlių dėtys, ypač komposto krūvose, dirvoje ir slėptuvėse po augalais. Šaltis jų neišnaikina: per šaltą 2021 m. žiemą sniegas apsaugojo šliužų slėptuves nuo sušalimo, o po šiltos 2019-2020 m. žiemos išgyveno labai daug jauniklių.
Šaltiniai skiriasi dėl kiaušinėlių vystymosi trukmės: INVA nurodo 3-5 savaites (priklauso nuo temperatūros), M. Adomaitis apie dvi savaites, o Norvegijos NIBIO 1-2 savaites.
Šliužai aktyviausi drėgnu oru, prieblandoje, naktį ir anksti ryte, o dieną slepiasi pavėsyje: po lentomis, vazonais, kompostu, žolės mulču, augalų liekanomis, aukštoje žolėje, prie griovių. Jie mieliau gyvena drėgnoje humusingoje nei smėlingoje dirvoje ir seka vienas kito gleivių pėdsakais, ieškodami maisto, slėptuvės ar poros. Per ilgas sausras kiaušinėliai ir maži šliužai masiškai žūsta, o lietingais metais sąlygos jiems idealios.
Ką jie ėda
Ispaninis arionas minta daržovių, gėlių ir laukinių augalų lapais, stiebais ir net šaknimis, taip pat vaiskrūmiais ir grybais. Jis beveik visaėdis: ėda ir negyvas augalų dalis, žuvusius šliužus, gyvūnų išmatas.
- Mėgsta sultingus augalus: tulpes, narcizus, našlaites, jurginus, kai kuriuos prieskoninius augalus, salotas ir kitas daržoves, uogas, vaisius, kiaulpienes.
- Dažnai vengia sumedėjusių augalų: rododendrų, rožių, spygliuočių. Nelabai mėgsta begonijų, gebenių, eleborų, levandų, pelargonijų ir karpažolių, mažiau mėgsta bijūnus ir aguonas, bet gali juos apgraužti.
Tas pats augalas vienu metų laiku šliužams gali būti skanus, o kitu ne, nes keičiasi jo cheminė sudėtis. Todėl patikimo augalų, kurių šliužai neėda, sąrašo sudaryti neįmanoma.
Kaip naikinti
Vienos priemonės neužtenka. Reikia nuoseklumo visais etapais: pavasarį naikinti mažus jauniklius, vasarą rinkti ir gaudyti suaugusius, rudenį naikinti kiaušinėlius ir šalinti slėptuves.
Naikinkite kiaušinėlius
Tai veiksmingiausia priemonė. Kiaušinėlių ieškokite kilnodami ant žemės gulinčias lentas, senus daiktus, plyteles, apieškodami komposto krūvas, po mulču ir grumstais. Rastus kiaušinėlius sutrinkite, sutraiškykite ar sutrypkite arba užpilkite verdančiu vandeniu. Daugiausia dėmesio kiaušinėliams skirkite nuo rugpjūčio iki lapkričio.

Nuotraukoje artimos rūšies Arion rufus kiaušinėliai. Ispaninio ariono kiaušinėliai panašūs: balsvi, nepermatomi, 4-5 mm skersmens, dedami krūvelėmis.
Nuotrauka: Holger Casselmann, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Rinkite šliužus
Rinkimas rankomis yra vienas efektyviausių būdų, bet tik tada, kai renkama kasdien ir kruopščiai. Dažnai pradedama per vėlai: pradėkite jau pavasarį, kol šliužai maži.
- Rinkite anksti ryte arba vakare, ypač po lietaus.
- Kas vakarą apeikite sodą: taip sužinosite, kur šliužai slepiasi dieną, ir tas vietas sutvarkysite pirmiausia.
- Apžiūrėkite komposto krūvas, nenušienautus žolynus, plyšius, pakelkite dėžes, vandens talpas, lentas.
- Pavasarį maži jaunikliai dažnai būna susibūrę ten, kur praėjusį rudenį buvo padėti kiaušinėliai: tada lengva surinkti daug iš karto.
Surinktus šliužus būtina sunaikinti: išmesti kitur negalima, nes taip plečiama jų populiacija. Aplinkos apsaugos departamentas pataria juos sudėti į indą su druska ar rūgščiu tirpalu, kuriame jie per kelias minutes žūsta. Norvegijos NIBIO druskos vengti pataria ir siūlo šliužus užplikyti verdančiu vandeniu arba perpjauti pusiau. Smulkius šliužus paprasčiausia surinkti į kibirą ir užpilti verdančiu vandeniu.
Gaudyklės
- Skystos jaukinės. Plastikinis indas, pridengtas taip, kad prie žemės liktų 1-2 cm plyšys šliužams įlįsti, su rūgstančiu kompotu, alaus raugu, alumi, gira ar raudonuoju vynu. Šliužai jame paskęsta. Žiūrėkite, kad gaudyklė neprisipildytų.
- Slėptuvių tipo. Medžio plokštės, lentos ar drėgnos medžiagos atraižos, po kuriomis padedamas masalas: sunaikintų šliužų kūnai, moliūgai ar kitas sugedęs maistas.
Gaudykles tikrinkite kasdien, rastus šliužus ištraukite ir sunaikinkite.
Šalinkite slėptuves
- Žolę pjaukite trumpai, ypač pakraščiuose, griovių pakrantėse ir apleistuose plotuose.
- Šalinkite sodo atliekas, nereikalingas lentas, plytas, senus daiktus. Sodą laikykite vėdinamą ir sausesnį.
- Kompostą ir organines atliekas laikykite sandariose, dengtose dėžėse ar kitose uždarose talpose. Jei šliužų jau yra, komposto ir nupjautos žolės nelaikykite atvirose krūvose šlaituose prie vandens, grioviuose ar pavėsyje.
- Sodo atliekų neverskite į sąvartas už sodo ribų: kompostuokite savo sode arba atiduokite į atliekų priėmimo vietą.
- Prieš žiemą pašalinkite visas vietas, kur šliužai galėtų peržiemoti.
Barjerai
Nedidelius plotus gana sėkmingai apsaugo ant tvorelių ar vazonų klijuojama varinė juostelė. Barjerai ir apsauginės tvorelės aplink lysves veiksmingi, bet juos reikia nuolat prižiūrėti, kad išlaikytų visą sezoną. Trumpam padeda ir atbaidančios medžiagos, kurias aplink augalus reikia barstyti kelis kartus per sezoną: kavos tirščiai, kalkės, švieži pelenai, jūros dumbliai, vištų mėšlas, kakavos lukštai.
Natūralūs priešai
- Antys bėgikės noriai renka šliužus, ypač jauniklius, todėl kai kurie Lietuvos sodininkai jas laiko kaip apsaugą nuo šliužų. Padeda ir laisvai vaikštančios vištos.
- Mažus šliužus ėda žygiai, rupūžės, varlės, paukščiai, ežiai ir barsukai. Didelių ispaninių arionų dėl lipnių gleivių beveik niekas neėda, o vietiniai paukščiai, kiek žinoma, jais nesimaitina.
- Sodo tvenkinys pritraukia varlių, rupūžių ir paukščių, o gyvatvorės ir žydinčių augalų juostos žygių. Po gyvatvore padėtos lentos ar čerpės tampa žygių slėptuve, o po jomis susirinkusius šliužus ir kiaušinėlius lengva surinkti.
Nematodos
Biologinės priemonės su parazitinėmis nematodomis (mažomis apvaliosiomis kirmėlėmis) kartu su bakterijomis gali užmušti šliužus ir žmonėms nepavojingos. Didesni nei 1 cm šliužai nematodoms atsparūs, todėl jos naudojamos pavasarį ir rudenį, kai šliužai maži.
Cheminės priemonės
Aplinkos apsaugos departamentas leidžia naudoti registruotus moliuskocidus, griežtai laikantis etiketės ir nebarstant prie vandens telkinių. Tačiau VU Gyvybės mokslų centro mokslininkas M. Adomaitis sodybų soduose ir daržuose jų nerekomenduoja, nes jie gali pakenkti kitiems gyviams ir paukščiams. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba taip pat pažymi, kad cheminės priemonės dažnai naikina ir vietinius šliužus bei sraiges. Mes rašome tik apie necheminius būdus.
Ką daryti kiekvieną mėnesį
| Mėnuo | Šliužai | Ką daryti |
|---|---|---|
| Balandis-gegužė | Išlenda maži 0,5-1,5 cm jaunikliai, lengviausia sunaikinti | Rinkite susibūrusius jauniklius komposte ir drėgnuose kampuose, tvarkykite sodą, naudokite nematodas |
| Birželis | Sparčiai auga (2-4 cm), aktyvūs drėgnose, pavėsingose vietose | Rinkite rankomis, statykite gaudykles, šalinkite slėptuves |
| Liepa | 4-6 cm, aktyviai poruojasi, mėnesio pabaigoje gausumo pikas | Pjaukite žolę, sutvarkykite ar perkelkite kompostavimo vietas, drėgnomis dienomis rinkite kartu su kaimynais |
| Rugpjūtis | 6 cm ir didesni, poruojasi, deda kiaušinėlius | Rinkite besiporuojančius šliužus, pradėkite ieškoti kiaušinėlių |
| Rugsėjis-lapkritis | Deda kiaušinėlius, ritasi jaunikliai, suaugę miršta | Daugiausia dėmesio kiaušinėliams, naudokite nematodas, prieš žiemą pašalinkite visas slėptuves |
Kad neatsivežtumėte
Perkant augalus, žemes, vazonus ir kitus sodo daiktus, juos būtina patikrinti, ar nėra šliužų ir kiaušinėlių. Mažiausius šliužus sunku pastebėti: jie slepiasi žemės grumstuose, tarp augalo dalių, po vazonais ir jų viduje.
Kartu su kaimynais
Kai šliužai jau įsikūrę, juos išnaikinti labai sunku, todėl vieno sodo pastangų dažnai neužtenka. Aplinkos apsaugos departamentas pataria drėgnomis dienomis rengti bendras talkas: susitarti dėl vienos savaitės, kai visi kaimynai kasdien po kelias valandas naikina šliužus savo ir apleistose sodybose. Kaimynystėje padeda ir aukštos žolės pjovimas pakelėse bei sodo atliekų sąvartų panaikinimas.
Pastebėtus ispaninius arionus registruokite Invazinių rūšių informacinėje sistemoje INVA: tai padeda stebėti jų plitimą ir planuoti naikinimą.
Reikalingi įrankiai
- PirštinėsŠliužams ir kiaušinėliams rinkti.
- GrėblysAugalų liekanoms ir slėptuvėms šalinti.
- DalgisŽolei trumpai nupjauti, ypač pakraščiuose.
Dažniausios klaidos
- Šliužai pradedami rinkti tik vasaros viduryje, kai jie jau dideli ir deda kiaušinėlius.
- Surinkti šliužai išmetami už tvoros ar į mišką, ir jie plinta toliau.
- Kompostas ir nupjauta žolė laikomi atvirose krūvose pavėsyje ar prie griovio.
- Rudenį neieškoma kiaušinėlių, ir pavasarį šliužų būna dar daugiau.
- Kartu su sodinukais ar žemėmis šliužai ir jų kiaušinėliai atsivežami į naują sodą.
- Naikinamas saugomas vietinis didysis arionas, supainiotas su ispaniniu.
Šaltiniai
- Aplinkos apsaugos departamentas: Invaziniai ir svetimžemiai šliužai (atmintinė)
- Invazinių rūšių informacinė sistema INVA: Ispaninis arionas
- Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba: Ispaninis arionas, invazinė rūšis
- M. Adomaitis (VU Gyvybės mokslų centras): Invaziniai šliužai šaltos žiemos neišsigando, „Mano ūkis“ (2021)
- S. Haukeland, K. Westrum (NIBIO): Brunskogsnegl (2017)
- NIBIO: Om våren er alle brunskogsneglene små
- NIBIO Plantevernleksikonet: Brunskogsnegl