Vaismedžiai ↗

Japoninė kriaušė (nashi): auginimas, retinimas ir derlius

Pyrus pyrifolia

Japoninė kriaušė, dar vadinama azijine kriauše ar nashi, brandina traškius ir sultingus vaisius, kurie, kitaip nei įprastos kriaušės, prinoksta ant medžio. Lietuvoje ji auginama retai: medžiai mažiau ištvermingi žiemą ir žydi anksčiau už paprastąsias kriaušes.

6 min skaitymoKaip rašome gidus

Japoninės kriaušės

Nuotrauka: harum.koh, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Japoninės kriaušės mažiau ištvermingos žiemą nei paprastosios: rinkitės šilčiausią, nuo vėjų apsaugotą vietą ne šalnų dauboje.
  • Sodinkite bent dvi japoninių kriaušių veisles: paprastosios kriaušės dažniausiai žydi vėliau ir jų neapdulkina.
  • Neskiepykite į cidonijos poskiepį: japoninės kriaušės su juo nesuderinamos.
  • Praėjus 2-3 savaitėms po žydėjimo palikite po vieną vaisių kekėje, kekės kas 15-20 cm.
  • Vaisiai prinoksta ant medžio: skinkite, kai pagelsta ir yra traškūs, saldūs.

Kas yra japoninė kriaušė

Japoninė kriaušė (Pyrus pyrifolia) angliškai vadinama kinine, japonine, smėline kriauše ar nashi. Medžiai be dyglių. Vaisiai neprinokę kieti ir grūdėti, o prinokę traškūs ir sultingi. Kitaip nei paprastosios kriaušės, jie prinoksta ant medžio ir jų nereikia brandinti sandėlyje.

„Nashi“ yra ne veislės, o visos rūšies pavadinimas. Pirkdami medelį, pasiteiraukite medelyno, kokia tai veislė ir į kokį poskiepį ji įskiepyta.

Ar išaugs Lietuvoje

Lietuvoje japoninė kriaušė auginama retai, o VLE ją apibūdina kaip mažiau ištvermingą žiemą. Kiti šaltiniai:

  • RHS japoninę kriaušę priskiria ištvermingumo grupei H6: ji ištveria šalčius nuo −15 iki −20 °C.
  • JAV universitetai. Meino universitetas rašo, kad japoninės kriaušės ištveria 5 zonos žiemas, bet nepakelia temperatūros svyravimų. Viskonsino universitetas jas laiko mažiau ištvermingomis nei paprastąsias kriaušes ir pataria sodinti tik apsaugotose vietose. Šiaurės Dakotoje jos neištveria.
  • Šalčio greitis. Vašingtono valstijoje jauni medžiai be žymesnių pažeidimų ištvėrė −27 °C, kai atšalo palaipsniui. Tačiau kai po 16 °C atlydžio temperatūra staigiai nukrito iki −21 °C, kai kurių veislių kamienų žievė suskilo išilgai. Veislių ‘Shinseiki’, ‘Kikusui’ ir ‘Tsu Li’ žievė nesuskilo.
  • Lenkija. Žemutinės Silezijos (Vroclavo) bandymuose 2009-2015 m. japoninės kriaušės augo ir derėjo, kai kurios veislės gausiau už ‘Konferencinę’.

Daug ištvermingesnė yra usūrinė kriaušė (Pyrus ussuriensis): Šiaurės Dakotos universitetas jai priskiria veisles ‘Ure’ ir ‘Golden Spice’, ištveriančias 3 zonos žiemas.

Žydėjimas ir šalnos

Japoninės kriaušės žydi anksčiau už paprastąsias, todėl joms labiau grėsmingos pavasario šalnos. Lenkijoje ‘Konferencinė’ pražydo 3-8 dienomis vėliau už japonines kriaušes, o anksčiausiai žydėjo ‘Shinseiki’ ir ‘Chojuro’.

  • Lengvos, nuo −1 iki −2 °C šalnos žydėjimo metu tik praretino žiedus ir derliaus nesumažino.
  • −4 °C ir −5 °C šalnos smarkiai pažeidė ne tik žiedus, bet ir mezgamus vaisius.

Kaip apsisaugoti:

  • Ne dauboje. Nesodinkite slėnių ir daubų dugnuose, kur kaupiasi šaltas oras.
  • Ne per šilta. Oregono valstijos universitetas perspėja, kad prie vakarinės ar pietinės sienos medis pražysta anksčiau ir šalnų pavojus didėja.
  • Pridenkite. Prognozuojant šalną, žiedus ir mezgamus vaisius pridenkite agroplėvele. Storesnė agroplėvelė apsaugo nuo maždaug 2 °C šalčio.
  • Žolė trumpa. Žydėjimo metu žolę po medžiu nupjaukite trumpai: plika žemė atiduoda daugiau šilumos.

Vieta ir dirva

Japoninėms kriaušėms reikia gilios, derlingos, drėgnos, bet laidžios, beveik neutralios dirvos saulėtoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje. Jos neauga labai rūgščioje dirvoje, sekliame dirvožemyje ant kalkių ir ten, kur daugiau nei pusę dienos pavėsis. Kaip ir visos kriaušės, nepakelia užmirkimo.

Poskiepis ir sodinimas

  • Ne cidonija. Lenkijos tyrėjų duomenimis, į žemaūgį cidonijos poskiepį įskiepytos japoninės kriaušės per kelerius metus rodo stipraus nesuderinamumo požymius ir žūva, todėl tinka tik kriaušių sėjinukai. Be to, cidonijų poskiepiai nėra ištvermingi žiemą.
  • Kriaušės. Viskonsino universitetas tinkamais laiko paprastosios kriaušės sėjinukus, OH×F ir Pyrus betulifolia, o Pyrus calleryana poskiepių pataria vengti, nes jie neištvermingi. Lenkijos bandymų medžiai buvo įskiepyti į kaukazinės kriaušės sėjinukus.
  • Vieta medžiui. Patikimų žemaūgių kriaušių poskiepių nėra, todėl suaugusiai kriaušei reikia 13-19 m² ploto.
  • Sodinimo gylis. Į kriaušės sėjinukus įskiepytus medelius sodinkite taip, kad skiepijimo vieta būtų dirvos paviršiaus lygyje ar šiek tiek žemiau. Į Pyrus betulifolia ar OH×F poskiepius įskiepytų medelių skiepijimo vieta turi likti 5-7 cm virš dirvos, kad įskiepis neįsišaknytų.
  • Laistymas. Pasodintą medelį iškart palaistykite.

Apdulkinimas

  • Dvi veislės. Sodinkite bent dvi japoninių kriaušių veisles. Dauguma veislių tik iš dalies savidulkės, o ‘Kosui’ ir ‘Nijisseiki’ gausiam derliui būtinas kryžminis apdulkinimas. ‘Shinseiki’ dažniau užmezga vaisių ir viena, bet kita veislė padeda.
  • Paprastosios kriaušės. Jų žiedadulkės tinka, bet jos dažniausiai žydi vėliau, todėl Pensilvanijos universitetas pataria jomis nepasikliauti. Apdulkinti gali tik vėlai žydinti japoninė ir anksti žydinti paprastoji kriaušė.
  • Oras. Vėsus ir drėgnas oras žydėjimo metu mažina derlių.

Derėjimas ir genėjimas

  • Anksti dera. Lenkijoje medžiai pradėjo derėti antrais ar trečiais metais, 1-2 metais anksčiau už ‘Konferencinę’.
  • Formavimas. Formuokite ir genėkite kaip obelis, lajos vidurį laikykite atvirą, kad būtų daugiau šviesos ir oro.
  • Kada. Genėkite tik ramybės periodu ir ne lietingomis dienomis: dauguma veislių jautrios bakterinei degligei.
  • Vaisinės šakutės. Trumpos vaisinės šakutės dera daugelį metų, jei jų nenulaužiate retindami ar skindami vaisius.

Vaisių retinimas

Japoninės kriaušės užmezga per daug vaisių, todėl be retinimo vaisiai būna smulkūs ir prastesni.

  1. Praėjus 2-3 savaitėms po žydėjimo, kekėse palikite po vieną vaisių.
  2. Kekės turi būti viena nuo kitos kas 15-20 cm. Kai kurias kekes teks pašalinti visai.
  3. Vaisius nukirpkite žirklėmis ar sekatoriumi: plėšiant galima pažeisti vaisinę šakutę, ir kitais metais ji nežydės.
  4. Retinkite ne vėliau kaip per 45 dienas nuo masinio žydėjimo.

Lenkijos tyrėjai pažymi, kad labai stambių, 200-300 g ir didesnių vaisių galima užsiauginti tik šiltesniame klimate.

Ligos ir kenkėjai

  • Bakterinė degligė (Erwinia amylovora). Didžiausia japoninių kriaušių bėda. Žydėjimo metu žiedai vysta ir žūva, drėgnu oru iš pažeistų vietų sunkiasi gleivės, ūgliai susitraukia, susidaro žaizdos. Ligai palankus šiltas, drėgnas oras žydėjimo metu, ją išnešioja lietus, vėjas, kruša, vabzdžiai ir genėjimo įrankiai, o sukėlėjas kartais būna medelyno sodinukuose be matomų požymių. Cheminių priemonių nuo jos nėra. Pažeistas šakas išpjaukite: plonas 30 cm, storesnes 60 cm žemiau pažeidimo, tarp pjūvių dezinfekuokite įrankius, nuskinkite vėlyvus antrinius žiedus ir netręškite gausiai azotu. Ypač jautri ‘Nijisseiki’, jautrios ‘Hosui’ ir ‘Kosui’, o atsparesnėmis laikomos ‘Shinko’ ir ‘Shin Li’.
Kriaušės šaka su pajuodavusiais vaisiais ir nudžiūvusiais lapais

Bakterinė degligė: pajuodavusios užuomazgos ir lapai. Nuotraukoje paprastoji kriaušė.

Nuotrauka: Ninjatacoshell, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Obuolinis žiedgraužis. Lenkijos tyrimų duomenimis, japoninių kriaušių žiedpumpurius jis pažeidžia daug labiau nei paprastųjų kriaušių.
Rusvas straubliukas ilgu straubliu

Obuolinis žiedgraužis (Anthonomus pomorum).

Nuotrauka: Janet Graham, CC BY 2.0, Wikimedia Commons

Rauplėms japoninės kriaušės labai atsparios. Taip pat gali užpulti amarai, vikšrai ir obuolinis vaisėdis.

Kada skinti

  • Ant medžio. Japoninės kriaušės prinoksta ant medžio, sandėlyje jų brandinti nereikia.
  • Spalva ir skonis yra geriausi požymiai. Daugumos veislių odelė iš žalios tampa geltona, rusvaodžių iš žalios ruda. Prinokęs vaisius traškus ir saldus, sėklos tamsiai rudos ar juodos. Prinokimą tikrinkite pavėsinėje vaisiaus pusėje.
  • Kaip. Prinokęs vaisius lengvai atsiskiria, jį šiek tiek pakėlus ir pasukus.
  • Keliais kartais. Ne visi medžio vaisiai prinoksta kartu, todėl skinsite kelis kartus.
  • Laikas. Vroclave ‘Kosui’ ir ‘Shinseiki’ skintos nuo rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo pradžios, ‘Chojuro’ ir ‘Hosui’ rugsėjo viduryje, o ‘Shu Li’ spalio pradžioje. Buskų medelyno ‘Nashi’ vaisiai prinoksta rugsėjo antroje pusėje.

Laikymas

  • Laikykite 0-1,7 °C temperatūroje: taip vaisiai išsilaiko 1-3 mėnesius, bet ilgai laikomi gali įgauti stipraus, vyną primenančio prieskonio. Daugumos veislių vaisiai skonį išlaiko apie du mėnesius, ‘Hosui’ apie mėnesį, ‘Shinseiki’ 2-3 mėnesius, o ‘Chojuro’ išsilaiko ypač gerai.
  • Sumuštus, dėmėtus ir ligotus vaisius atrinkite.
  • Kad nedžiūtų, laikykite polietileno maišeliuose su mažomis skylutėmis. Kriaušės lengvai sugeria kitų produktų kvapus.

Veislės

Lenkijos (Vroclavo) bandymų 2009-2015 m. duomenys: bendras derlius iš medžio ir vidutinė vaisiaus masė.

Veislė Derlius, kg Vaisius, g Pastabos
‘Chojuro’ 127,6 155 Gausiausiai derėjo, vaisiai ypač gerai laikosi
‘Shinseiki’ 109,5 140 Anksčiausiai žydi, medžiai mažiausi, žievė nesuskilo nuo staigaus šalčio
‘Kosui’ 95,2 115 Saldžiausi vaisiai, sunku užauginti stambius
‘Hosui’ 87,6 146 Būtina retinti, jautri bakterinei degligei
‘Shu Li’ 76,8 192 Stambiausi vaisiai, prinoksta vėliausiai
‘Nijisseiki’ 64,6 99 Mažiausias derlius, labai jautri bakterinei degligei

Palyginimui ‘Konferencinė’ tame bandyme davė 84,4 kg.

Kaip auginti paprastąsias kriaušes, rašome gide Kriaušių veislės.

Reikalingi įrankiai

  • SekatoriusGenėjimui ir vaisiams retinti.
  • AgroplėvelėŽiedams nuo pavasario šalnų pridengti.
  • Dezinfekcinis skystisĮrankiams valyti išpjaunant bakterinės degligės pažeistas šakas.

Dažniausios klaidos

  • Sodinama viena veislė arba tikimasi, kad apdulkins paprastoji kriaušė.
  • Medis sodinamas dauboje, kur pavasario šalnos nušaldo ankstyvus žiedus.
  • Vaisiai neretinami, ir jie užauga smulkūs.
  • Retinant vaisiai plėšiami, ir pažeidžiamos vaisinės šakutės.
  • Gausiai tręšiama azotu, ir medis lengviau užsikrečia bakterine degligė.
  • Vaisiai skinami žali, tikintis, kad pagels sandėlyje, kaip paprastosios kriaušės.

Šaltiniai

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija: kriaušės
  2. RHS: Pyrus pyrifolia
  3. RHS: Fireblight
  4. RHS: Fruit, protecting from frost
  5. Penn State Extension (D. Weber): Asian Pears in the Home Orchard, Variety Selection
  6. Penn State Extension: Pear Production in Home Fruit Plantings
  7. University of Wisconsin Extension A2072: Growing Pears in Wisconsin
  8. University of Wisconsin Extension A2582: Home Fruit Cultivars for Southern Wisconsin
  9. University of Maine Extension: Types of Fruit Trees
  10. NDSU Extension: The Best Pear Cultivars for North Dakota
  11. Iowa State University Extension (R. Jauron): When should you harvest Asian pears?
  12. Oregon State University Extension: Are Asian and European pears compatible?
  13. Oregon State University Extension EM 9598: Fruit thinning
  14. Oregon State University Extension EC 819: Growing tree fruits and nuts at home
  15. Oregon State University Extension EC 1622: Selecting fruit tree varieties for Central Oregon
  16. WSU Extension EB0937: Fruit Handbook for Western Washington
  17. UConn Home and Garden Education Center: Pears
  18. R. Larsen, J. Higgins. Longitudinal Bark Cracking on Trunks of Young Asian Pear Trees in Response to a Rapid Drop in Winter Temperature, Fruit Varieties Journal (1992)
  19. W. Sosna. Evaluation of several Asian pear cultivars in the climatic conditions of Lower Silesia, Acta Sci. Pol. Hortorum Cultus (2018)
  20. C. Walsh ir kt. Field performance of Asian pear cultivars in the hot, humid summer conditions of the Mid-Atlantic region, Acta Horticulturae 1094
  21. Buskų medelynas: Azijietiška kriaušė Nashi