Kriaušių ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti
Pyrus communis
Kriaušių rūdys plinta nuo kazokinių kadagių, rauplės giliai suskaldo vaisius, o kriaušinė blakutė per metus išaugina kelias kartas. Kuo anksčiau atpažinsite bėdą, tuo lengviau ją sustabdyti.

Nuotrauka: Keith Weller, Public domain, Wikimedia Commons
Santrauka
- Rūdys: oranžinės dėmės ant lapų, o apačioje oranžiniai speneliai. Kazokinių kadagių arčiau kaip 300 m neturi būti.
- Kriaušių rauplės giliai suskaldo ir deformuoja vaisius, ypač jautrūs ūgliai.
- Šviesmargė žiemoja ant nukritusių lapų, rudasis puvinys mumijose.
- Kriaušinė blakutė per metus išaugina 3-4 kartas ir užteršia medį lipniomis išskyromis.
Ligos
Kriaušių rūdys
Vasaros viduryje ir pabaigoje viršutinėje lapų pusėje atsiranda apskritų ar ovalių, geltonai oranžinių ar raudonų dėmių, o apatinėje pusėje ryškiai oranžinių spenelių su sporomis. Vasaros pabaigoje jomis užsikrečia kazokiniai kadagiai: ligos sukėlėjas žiemoja jų šakose, o pavasarį vėjas sporas vėl neša ant kriaušių lapų, ūglių ir vaisių. Smarkiai pažeisti lapai nukrinta anksčiau, medžiai nusilpsta, blogiau žiemoja, o kitais metais dažniausiai nedera.

Rūdžių pažeisti kriaušės lapai.
Nuotrauka: Jason Grant, CC BY 4.0, Wikimedia Commons
Svarbiausia prevencija: kazokinių kadagių neturi augti arčiau kaip 300 m nuo kriaušių. Liga labai išplinta ten, kur daug senų, aukštų, sutankėjusių medžių.
Kriaušių rauplės
Panašios į obelų rauplės. Apatinėje lapų pusėje atsiranda neryškių, žaliai juodų, aksominių dėmių, ant vaisių juodos, aksominės, apskritos, susiliejančios dėmės. Nuo obelų rauplių skiriasi tuo, kad kriaušių vaisiai giliai sutrūkinėja ir deformuojasi. Labai jautrūs ir ūgliai: ant jų atsiranda rudų, kiek iškilusių dėmelių, kur žievė sutrūkinėja ir atšoka. Rauplių plitimas priklauso nuo orų, temperatūros ir to, kiek laiko lapai būna šlapi.

Rauplių pažeista kriaušė.
Nuotrauka: Markus Hagenlocher, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Šviesmargė
Ant lapų atsiranda netaisyklingų, 2-3 mm dėmių: iš pradžių tamsių, vėliau šviesiu centru ir plačiu juodai rudu apvadu. Jos pasirodo vasaros pradžioje ar viduryje, o rudeniop lapai ištisai marguoja ir gali anksčiau nukristi. Liga vis labiau plinta, ypač lietingais ir šiltais metais. Sergančių kriaušių šakutės žiemą greičiau apšąla. Sukėlėjas žiemoja ant nukritusių lapų.

Šviesmargė: apvalios dėmės šviesiu viduriu ir tamsiu kraštu.
Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Rudasis puvinys
Ant vaisiaus atsiranda nedidelė ruda, įdubusi dėmelė, kuri greitai apima visą vaisių, paviršiuje ratais išsidėsto gelsvai rusvos dulkėtos karputės. Dalis supuvusių vaisių sudžiūsta į mumijas ir kabo iki kitų metų: jose grybas žiemoja. Liga labiausiai plinta šiltu (24-28 °C) ir drėgnu oru. Jai padeda prastai vėjo prapučiama vieta, per tankiai augantys medžiai ir veislės jautrumas.

Rudasis puvinys: sporų pagalvėlės išsidėsto žiedais.
Nuotrauka: Algirdas at Lithuanian Wikipedia, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
Degligė
Vasaros pirmoje pusėje ant lapų atsiranda smulkių, raudonai rudų dėmių su rudai juodais kauburėliais, kurios susilieja, lapai paruduoja, džiūsta ir nukrinta. Labiausiai nukenčia sėjinukai ir jaunos kriaušaitės, ypač žemose, prastai vėdinamose vietose.
Paprastasis vėžys
Pažeidžia kamienus ir šakas: žievė parausta, džiūdama įdumba, sutrūkinėja ratais, ant storesnių šakų atsiranda gilių, rumbuotų žaizdų. Medžiai užsikrečia rudenį per lapų randus, o į storesnes šakas ir kamieną vėžys patenka per mechaninius sužalojimus. Plinta drėgnu oru. Saugokite kamienus nuo sutrūkinėjimo, pažeistas šakutes išpjaukite, o žaizdas geriausia išvalyti ir gydyti anksti pavasarį.

Paprastojo vėžio žaizda. Nuotraukoje obels šaka.
Nuotrauka: Sternrenette, CC BY 3.0, Wikimedia Commons
Kenkėjai
- Kriaušinė blakutė kenkia tik kriaušėms, ypač pavojinga jauniems medžiams. Suaugusios blakutės 3 mm ilgio, tamsiai rusvos, panašios į mažas cikadas. Pradeda skraidyti anksti pavasarį, o sušilus iki +5-10 °C deda kiaušinius ant pumpurų ir šakučių. Lervos čiulpia pumpurų ir lapų sultis, užteršia medį lipniomis išskyromis, ant kurių veisiasi grybai, ir lapai bei vaisiai pajuoduoja. Per metus išsivysto 3-4 kartos.

Kriaušinė blakutė (Cacopsylla pyri), suaugęs vabzdys.
Nuotrauka: Mick E. Talbot, CC BY 2.0, Wikimedia Commons
- Kriaušinė erkutė sukelia šviesiai žalias pūsleles ar gumbus ant lapų, kurie vėliau gelsta, rausta ar ruduoja. Žiemoja po pumpurų žvynais, viename pumpure jų gali būti apie 1000. Labai žalinga jauniems medžiams.

Kriaušinės erkutės pūslelės kriaušės lape.
Nuotrauka: I.Sáček, senior, CC0, Wikimedia Commons
- Kriaušinis gumbauodis. Lervos įsigraužia į vaisių užuomazgas, kurios išpučia, pasidaro apvalios, panašios į obuoliukus, vėliau patamsėja, sutrūkinėja ir nukrinta. Viduje būna šoklios gelsvos lervos. Uodai skraido rausvėjant žiedpumpuriams. Lėliukės žiemoja dirvos paviršiuje. Labai išplinta drėgnais ir šiltais metais prasčiau prižiūrimuose soduose.

Kriaušinio gumbauodžio lervos perpjautoje užuomazgoje.
Nuotrauka: APictche, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Kenkėjams stebėti tinka lipnios gaudyklės: amarams ir uodeliams geltonos, tripsams ir blakėms mėlynos.
Kaip sumažinti žalą
- Rinkitės ištvermingas, rauplėms ir bakterinei degligei atsparesnes veisles: palyginimą rasite gide Kriaušių veislės.
- Nesodinkite kazokinių kadagių arčiau kaip 300 m nuo kriaušių.
- Genėkite, kad vainikai nebūtų per tankūs ir gerai vėdintųsi.
- Saugokite kamienus nuo sužalojimų ir sutrūkinėjimo.
- Šalinkite žuvusius, iššalusius ar ligų pažeistus medžius.
- Vegetacijos pabaigoje nušienaukite žolę po medžiais: greičiau suyra nukritę lapai su ligų užkratu ir mažiau vilioja pelinius graužikus.
Reikalingi įrankiai
- SekatoriusLigotoms šakutėms išpjauti ir vainikui praretinti.
- Lipnios gaudyklėsKenkėjams stebėti.
Dažniausios klaidos
- Šalia sodo auginami kazokiniai kadagiai, nuo kurių plinta kriaušių rūdys.
- Vainikas per tankus, prastai vėdinamas, ir ligos plinta greičiau.
- Kamieno ir šakų žaizdos paliekamos atviros, ir pro jas patenka vėžys.
- Žuvę ir ligoti medžiai paliekami sode.