Grybai ↗

Kerpės, samanos ir dumbliai ant medžių: ar kenkia

Kerpė yra grybo ir dumblio ar melsvabakterės sąjunga. Kerpės, samanos ir dumbliai ant medžių kamienų ir šakų dažnai palaikomi liga, bet jie medžiui nekenkia: žievė jiems tik vieta augti.

3 min skaitymoKaip rašome gidus

Santrauka

  • Kerpės, samanos ir dumbliai nėra parazitai ir medžiui nekenkia.
  • Jų gausu ant lėtai augančių, senų ar silpnų medžių, bet jie yra silpnumo pasekmė, o ne priežastis.
  • Grandant ar plaunant stipria srove galima pažeisti žievę, o kerpės vis tiek ataugs.
  • Jei norite jų mažiau, išretinkite tankią lają ir pagerinkite medžio būklę: mulčiuokite, palaistykite sausrą, patręškite, jei trūksta maisto medžiagų.
  • Kerpės praturtina sodo gyvybę ir rodo švarų orą.

Kas yra kerpės

Kerpė nėra vienas organizmas. Tai grybo ir dumblio ar melsvabakterės sąjunga, naudinga abiem: dumblis fotosintezės būdu gamina maisto medžiagas, o grybas jį saugo nuo išdžiūvimo. Todėl kerpės gali augti net labai nederlingose vietose. Visuotinė lietuvių enciklopedija kerpes priskiria grybams.

Pagal išvaizdą kerpės būna trijų tipų:

  • Žiauberiškosios: plutos, miltelių ar grūdelių pavidalo, tvirtai prigludusios prie žievės.
  • Lapiškosios: plokšti, lapelius primenantys gniužulai. Dažna ryškiai geltona ar oranžinė sieninė geltonkerpė (Xanthoria parietina), pavėsyje ji būna pilkšva.
  • Krūmiškosios: statūs ar nusvirę krūmeliai ar barzdos, pavyzdžiui, sodinė briedragė (Evernia prunastri).
Geltona lapiškoji kerpė su oranžiniais vaisiakūniais ant vaismedžio žievės

Sieninė geltonkerpė (Xanthoria parietina) ant vaismedžio žievės.

Nuotrauka: Uoaei1, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Lietuvoje dažnos šiurių, kerpenų, kedenių, laumagaurių, meškapėdžių, geltonkerpių, kežų, lekanorų ir karpūnių genčių kerpės.

Samanos ir dumbliai

Samanos yra smulkūs augalai, kurie dauginasi sporomis ir prie paviršiaus prisitvirtina ne šaknimis, o plaukelius primenančiomis rizoidėmis. Dumbliai ant žievės atrodo kaip žalios, oranžinės ar rusvai raudonos apnašos. Ir samanoms, ir dumbliams reikia drėgmės, todėl jie auga drėgnose, pavėsingose vietose. Merilando universitetas pažymi, kad samanos auga ne tik šiaurinėje kamieno pusėje, bet bet kur, kur drėgna ir pavėsinga.

Ar jos kenkia medžiui

Ne. RHS ir Merilando universitetas nurodo, kad kerpės, samanos ir dumbliai nėra parazitai ir medžiui nekenkia: kamienai ir šakos jiems yra tik paviršius, ant kurio jie auga.

Jų dažniau būna ant silpnų, lėtai augančių ar senstančių medžių. Merilando universitetas paaiškina, kad ant greitai augančių medžių kerpių būna mažai, nes žievė nusilupa anksčiau, nei kerpės spėja išplisti. Dumbliai ir samanos mėgsta drėgną pavėsį, kurį sukuria tanki, neprižiūrima laja, o daug kerpių, priešingai, mėgsta šviesą, kuri patenka pro retą lają.

Todėl kerpių gausa gali rodyti, kad medžio būklę verta pagerinti. Bet RHS pabrėžia: jos yra medžio būklės pasekmė, o ne priežastis.

Pilkai žalsva krūmiška kerpė ant plonos šakelės

Sodinė briedragė (Evernia prunastri) ant šakos.

Nuotrauka: W.carter, CC0, Wikimedia Commons

Kerpės, dumbliai ir samanos kartais palaikomi grybinėmis ligomis. Grybai, kurie iš tikrųjų kenkia medžiams, aprašyti gide Kelmučiai ir kempinės, o vaismedžių ligos jų giduose ir puslapyje Kas negerai su augalu.

Kuo kerpės naudingos

  • Gyvybės įvairovė. Ant vieno medžio gali augti daug kerpių, samanų ir dumblių rūšių. Kai kurios jų retos ir nyksta, todėl leisdami joms augti padedate jas išsaugoti.
  • Maistas ir prieglobstis. Jose slepiasi vabalai, vorai, kiti smulkūs gyvūnai. Paukščiai samanomis kloja lizdus, o daug drugių jomis minta.
  • Oro švaros rodiklis. Kerpės labai jautrios sieros dioksidui, todėl pramoninėse vietovėse jų paprastai nebūna. VLE nurodo, kad kerpės naudojamos oro taršai vertinti.
  • Grožis. Žiemą, kai nukrenta lapai, jos puošia žievę spalvomis ir raštais.

Ką daryti, jei jų nenorite

Šalinti kerpių, samanų ir dumblių nereikia. Jei jų vis dėlto norite mažiau, pavyzdžiui, kai jos dengia gražią žievę, RHS pataria:

  1. Pakeisti sąlygas. Išpjaukite per tankias šakas ir pašalinkite užstojančius augalus: geriau judės oras ir bus mažiau pavėsio. Taip sumažės dumblių, kai kurių samanų ir nedidelės dalies kerpių.
  2. Paskatinti medį augti. Mulčiuokite, palaistykite per ilgesnes sausras, patręškite, jei dirva nederlinga ar matyti maisto medžiagų trūkumo požymių. Kai medis atsigaus, labiausiai apaugusias šakeles galima išgenėti (žr. Mulčiavimas).

Kerpių negrandykite ir neplaukite stipria vandens srove: taip galima pažeisti žievę ir šakas. Be to, tai tik laikina priemonė: jei sąlygos nepasikeis, kerpės, samanos ir dumbliai ataugs. Merilando universitetas pabrėžia, kad jokių priemonių nuo jų nereikia.

Reikalingi įrankiai

  • SekatoriusTankiai lajai išretinti.
  • PjūklasStoresnėms šakoms išpjauti.

Dažniausios klaidos

  • Kerpės nuo kamieno grandomos ar plaunamos stipria vandens srove.
  • Kerpės laikomos medžio ligos ar nykimo priežastimi.

Šaltiniai

  1. RHS: Algae, lichens and moss on trees and shrubs
  2. University of Maryland Extension: Lichen, Algae, and Moss on Trees
  3. Visuotinė lietuvių enciklopedija: kerpės
  4. Gamtos tyrimų centras: Lietuvos makroskopinių grybų ir kerpių sąvadas (2024)