Klevai: vieta, priežiūra, genėjimas ir bėdos
Acer
Klevai yra nereiklūs medžiai, vertinami dėl lapų ir ryškių rudens spalvų. Jiems tinka beveik bet kokia neužmirkstanti dirva ir užuovėja nuo stipraus vėjo. Genėti juos reikia ramybės metu, nes kitu laiku žaizdos varva sula, o juodos dėmės ant lapų dažniausiai medžiui nepavojingos.

Nuotrauka: Robert Flogaus-Faust, CC BY 4.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Saulė ar lengvas pavėsis, užuovėja nuo stipraus vėjo; raudonlapiams reikia saulės.
- Tinka bet kokia neužmirkstanti ir vasarą neperdžiūstanti dirva, geriausiai neutrali ar šiek tiek rūgšti.
- Pirmus dvejus metus sausros metu laistykite, mulčiuokite 10 cm sluoksniu, bet ne prie kamieno.
- Genėkite vasaros pabaigoje, rudenį ar žiemą ramybės metu, kitu laiku žaizdos varva sula.
- Juodos dėmės ant lapų (juodoji dėmėtligė) medžiui nekenkia: rudenį sugrėbkite lapus.
Vieta ir dirva
- Klevai geriausiai auga saulėje ar lengvame pavėsyje, užuovėjoje nuo stipraus vėjo. Raudonų ir purpurinių lapų veislėms reikia saulės, kad išryškėtų jų spalva.
- Geriausiai tinka neutrali ar šiek tiek rūgšti, humusinga, laidi dirva, bet klevai gerai auga daugumoje dirvų, kurios neužmirksta ir vasarą neišdžiūsta per daug.
- Kai kurie klevai tinka tik dideliems sodams, kiti ir mažesniems: žiūrėkite etiketę.
Kaip sodinti: Medžio sodinimas. Jei reikia, medį pririškite prie atramos.
Priežiūra
- Laistymas. Pirmus dvejus metus sausros metu laistykite, ypač jei sodinote pavasarį ar vėliau.
- Tręšimas. Lauke augančių klevų tręšti paprastai nereikia.
- Mulčias. Užberkite 10 cm komposto ar žievės mulčio: dirva neišdžius, mažiau piktžolių. Mulčias neturi liesti kamieno, kad šis nepūtų.
Genėjimas
Klevų beveik nereikia genėti. Jei reikia, genėkite, kai medis visiškai ramybės būsenos, žiemą, arba vasaros pabaigoje ir rudenį. Žiemos pabaigoje, pavasarį ir vasaros pradžioje nugenėtų klevų žaizdos varva sula, ir tai silpnina medį.
Specialistų patarimai dėl sulą leidžiančių medžių genėjimo laiko skiriasi. Kiti požiūriai: Dekoratyvinių krūmų ir medžių genėjimas.
Dauginimas
- Sėklos. Klevus galima užsiauginti iš sėklų, bet iš veislių sėklų užaugę medžiai dažniausiai neatrodo kaip motininis. Sparnavaisius surinkite rudenį, kai jie nukrenta, ir kuo greičiau pasėkite: nulaužkite sparnelius ir sėkite į paruoštą lysvę arba į vazonus su sėjos substratu, kuriuos per žiemą laikykite lauke užuovėjoje ar šiltlysvėje.
- Auginiai. Daugumą klevų sunku padauginti auginiais. Medelynuose klevai dažniausiai skiepijami.
Bėdos
- Juodoji dėmėtligė (Rhytisma acerinum). Vėlyvą pavasarį ant lapų atsiranda gelsvų dėmių, kurios iki vasaros vidurio virsta didelėmis, iki 15 mm, šiek tiek iškiliomis, blizgančiomis juodomis dėmėmis siauru geltonu apvadu. Dažniausiai ji pažeidžia platanalapį klevą, bet ir kitus. Smarkiai pažeisti lapai gali nukristi kiek anksčiau, bet ilgalaikės žalos medžiui liga nedaro. Grybas žiemoja nukritusiuose lapuose, o pavasarį sporos vėjo nešamos užkrečia naujus lapus. Rudenį sugrėbę ir išvežę nukritusius lapus, kitais metais ligos turėsite mažiau.
- Nudegę lapai. Vėjuotoje ar labai saulėtoje vietoje klevų lapai gali nudegti, o jaunus lapus gali pakąsti šalnos.
- Blanki rudens spalva ar žaliuojantys purpuriniai lapai dažniausiai rodo, kad trūksta šviesos.
- Šaknų puvinys. Šlapioje dirvoje klevams gresia fitoftorinis šaknų puvinys, taip pat gali pasitaikyti vertikiliozė.
- Miltligė dažniau pažeidžia sausoje dirvoje augančius klevus.
Reikalingi įrankiai
- GrėblysNukritusiems lapams su dėmėtlige sugrėbti.
- Sekatorius ar pjūklasŠakoms genėti.
- Kompostas ar žievės mulčiasKad dirva neišdžiūtų.
Dažniausios klaidos
- Klevas genimas pavasarį, ir žaizdos varva sula.
- Sodinamas užmirkstančioje vietoje.
- Raudonlapis klevas sodinamas pavėsyje, ir lapai žaliuoja.
- Mulčias suverčiamas prie pat kamieno.
- Iš veislinio klevo sėklų tikimasi tokio pat medžio.