Medžiai ir krūmai ↗

Amalai ant medžių: kaip atpažinti, kada ir kaip šalinti

Viscum album

Paprastasis amalas yra visžalis pusiau parazitinis puskrūmis, augantis ant lapuočių medžių šakų. Vienas kitas amalas medžiui mažai kenkia, bet gausūs amalai jį silpnina, o Lietuvoje jų daugėja. Žiemą, kai medžiai be lapų, žalius amalų kerus lengviausia pastebėti ir pašalinti.

5 min skaitymoKaip rašome gidus

Santrauka

  • Amalą lengviausia pastebėti žiemą: tai žali rutulio formos kerai ant belapių medžių šakų.
  • Keli amalai medžiui mažai kenkia, bet gausūs siurbia vandenį, silpnina medį ir laužo šakas.
  • Šalinkite ramybės metu: išpjaukite visą šaką arba nupjaukite ją 20-30 cm žemiau amalo, nes jo siurbtukai lieka medienoje.
  • Jei amalas auga ant kamieno ar pagrindinės šakos, nupjaukite bent jo kerą ir kartokite kas 2-3 metus.
  • Paprastasis amalas Lietuvoje nesaugomas, bet nuo svetimo medžio jį šalinkite tik su savininko ar valdytojo sutikimu.
  • Amalas nuodingas: dirbkite su pirštinėmis, kalėdines šakeles kabinkite vaikams ir gyvūnams nepasiekiamai.

Kaip atpažinti

Paprastasis amalas (Viscum album) yra vienintelė amalų rūšis, auganti Lietuvoje. Tai visžalis pusiau parazitinis puskrūmis: vandenį ir mineralines medžiagas jis siurbia iš medžio, o organines medžiagas pasigamina pats žaliuose lapuose ir stiebuose. Lietuvoje jis auga ant lapuočių medžių.

  • Forma. Rutulio formos keras, kurio skersmuo gali siekti 1,5 m. Šakelės šakojasi po dvi: kasmet išauga po vieną dvišakį ūglį su lapų pora, todėl pagal išsišakojimus galima suskaičiuoti amalo amžių.
  • Lapai šviesiai žali, šiek tiek gelsvi, nenukrinta ir žiemą.
  • Uogos. Amalas dvinamis: uogas veda tik moteriški augalai, ne jaunesni kaip 4 metų. Uogos žirnio dydžio, iš pradžių žalios, vėliau baltos, labai lipnios. Jos sunoksta rudenį ir lieka ant augalo visą žiemą.
  • Žiedai smulkūs, žydi kovą-balandį.

Žiemą, kai medžiai be lapų, žali amalų kerai matyti iš toli, pavyzdžiui, beržų viršūnėse.

Keli žali rutulio formos amalų kerai belapės obels lajoje

Paprastojo amalo kerai ant obels žiemą.

Nuotrauka: Kreuzschnabel, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Nesupainiokite su raganų šluotomis. Tamsių, belapių šakelių kuokštai beržų šakose yra ne nudžiūvę amalai, o ragangrybio sukelti dariniai. Amalas visada žalias.

Ant kokių medžių auga

Lietuvoje amalai dažnai įsikuria ant beržų, tuopų ir obelų. Čekų arboristo J. Kolaržiko duomenimis, mėgstamiausi amalų medžiai yra liepos, kanadinė ir baltoji tuopos, gluosniai, klevai, obelys, šermukšniai, juodavaisės aronijos, baltažiedės robinijos, gudobelės ir juodieji riešutmedžiai. Čekijoje labiausiai apninkamos mažalapės liepos, paprastieji klevai ir kanadinės tuopos. Gana dažnai amalų būna ir ant skroblų, kaštonų, uosių, beržų, alksnių, lazdynų ir ievų. Didžiojoje Britanijoje dažniausias amalo šeimininkas yra obelis.

Kuo amalas kenkia

Vienas kitas amalas medžiui kenkia mažai, bet gausūs amalai jį gerokai susilpnina.

Vaismedis, kurio lajoje daug didelių žalių amalų kerų

Gausiai amalų apniktas vaismedis.

Nuotrauka: Thomas Bresson, CC BY 3.0, Wikimedia Commons

  • Vanduo. Amalo siurbtukai (haustorijos) įauga į medieną ir užkemša dalį medžio vandens indų. Per sausrą medis užveria žioteles ir taupo vandenį, o amalas jį garina toliau, todėl medžiui dar sunkiau.
  • Maistas. Stipriai amalų apnikti medžiai netenka iki 30 % savo pagaminamų cukrų. Jie mažiau dera ir silpniau atsispiria kenkėjams ir ligoms, ypač puvinius sukeliantiems grybams.
  • Šakos lūžta. Ten, kur auga amalas, ant šakos dažnai susidaro gumbas, ir per vėtras šaka lūžta. Dideli kerai sunkūs: VDU Botanikos sode brandžių kanadinių tuopų šakos ne kartą lūžo nuo amalų svorio. Apnikti medžiai lengviau nukenčia nuo vėjo ir sniego.
  • Nykimas. Gausiai amalų apnikto medžio gyvenimas gerokai sutrumpėja, o per ilgas sausras gali nudžiūti atskiros šakos ar visas medis.

Kodėl amalų daugėja

  • Paukščiai. Amalo uogose yra lipnios medžiagos viscino. Paukščiai, daugiausia amaliniai ir smilginiai strazdai, paprastieji svirbeliai ir juodagalvės devynbalsės, uogas lesa ir sėklas palieka ant kitų medžių šakų. Daugiausia jas išnešioja nuo vasario iki gegužės.
  • Šiltėjantis klimatas. Natūrali amalų paplitimo riba eina per Lietuvą, ir šylant klimatui jie sparčiai plinta į šiaurę. Daugiausia jų Kauno apylinkėse ir Pietų Lietuvoje, o Šiaurės Lietuvoje dar mažai, bet paukščiai sėklas neša vis toliau. Po šaltų žiemų amalų sumažėja, nes nušalę kerai iškrenta, tačiau jie greitai atauga iš medienoje likusių siurbtukų.
  • Nusilpę medžiai. Ypač daug amalų įsikuria ant senų medžių ir medžių, nusilpusių nuo sausrų ar užteršto oro prie judrių gatvių.

Gamtininkai prašo amalus ten, kur jų anksčiau nebuvo, nufotografuoti ir įkelti į programėlę „iNaturalist“: taip matyti, kaip greitai jie plinta.

Kada šalinti

Šalinkite ramybės metu, žiemą arba anksti pavasarį, kai medžiai be lapų ir amalai gerai matyti. Žiemą pašalinę amalą, pašalinate ir jo uogas, kol paukščiai jų neišnešiojo.

Šalinkite, kol amalai jauni ir jų nedaug: tada išpjovus kelias šakas medis nukenčia mažai, o rezultatas matyti iš karto. Jei amalų daug ir jie seni, kitais metais iš siurbtukų ataugs nauji, o antrą kartą stipriai genėti medį bus galima tik po ilgo laiko, nes netekęs lajos dalies jis nusilps. Todėl stiprus valomasis genėjimas tinka tik gyvybingiems medžiams. Reguliariai apžiūrėti ir genėti medžius geriau nei vėliau gelbėti apniktą medį.

Kaip genėti obelis, rašome gide Obelų genėjimas. Kada genėti beržus ir klevus, kad žaizdos nevarvėtų sula, rašome gidų Beržai ir Klevai skyriuose „Genėjimas“.

Kaip pašalinti

Amalo siurbtukai per 5-6 metus įauga iki pat šakos šerdies, o žievėje gali nusidriekti toli nuo kero: yra atvejis, kai nugenėjus šaką naujas amalas ataugo beveik už 1,5 m. Jei nupjausite tik žalią kerą, amalas ataugs.

  1. Šoninė šaka. Išpjaukite ją visą arba ties artimiausia šakute, arba nupjaukite bent 20-30 cm žemiau amalo. Kaip nupjauti storą šaką trimis pjūviais, rašome gide Genėjimo pjūklas.
  2. Kamienas ar pagrindinė šaka. Jų nepjaukite, nupjaukite amalo kerą prie pat žievės. Taip pašalinsite uogas, o medis kurį laiką atsigaus, nes amalas atauga lėtai. Atžėlusius amalus šalinkite kas 2-3 metus.
  3. Aukšti medžiai. Dideliems medžiams dažniausiai reikia autobokštelio, todėl tokį darbą palikite arboristams.

Dirbkite su pirštinėmis: amale yra nuodingų medžiagų.

Ar amalas saugomas

Kai kuriuose straipsniuose rašoma, kad amalus naikinti draudžia įstatymas. VDU Botanikos sodo 2020 m. duomenimis, paprastasis amalas nėra saugomas: iš ribojamų rinkti augalų sąrašo jis išbrauktas dar 2001 m. ir neįrašytas į saugomų rūšių sąrašą. Tais pačiais metais aplinkos viceministrė patikslino, kad skinti ir nuimti amalus nuo medžių nedraudžiama.

Savo sode amalus šalinate patys. Kaimyno, gatvės ar parko medžio amalų be žemės savininko ar valdytojo sutikimo nešalinkite.

Amalų naikinti gamtoje specialistai nerekomenduoja: jų gausą verta reguliuoti soduose ir ant vertingų miesto medžių. Žiemą amalų uogos yra maistas paukščiams.

Amalas per Kalėdas

Paprotys per Kalėdas pasikabinti amalo šakelę ir pasibučiuoti po ja ypač populiarus Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje.

  • Iš kur gauti. Šakelių pasiimkite nuo savo medžių, kai vis tiek šalinate amalus. Nuo svetimų medžių skinkite tik gavę savininko sutikimą.
  • Kokias rinktis. Šviežiai nupjautas, žaliais lapais ir su apvaliomis, nesuvytusiomis baltomis uogomis. Vėsioje vietoje, pavyzdžiui, sandėliuke ar garaže, nupjautos šakelės išsilaiko 2-3 savaites.
  • Saugumas. Amalas nuodingas, nuodingos visos jo dalys. Pakabinkite jį aukštai, kur vaikai ir gyvūnai nepasieks, ir surinkite nukritusias uogas ir lapus. Jei nerimaujate, rinkitės dirbtinį amalą.
  • Jei prarijo. Jei vaikas ar suaugęs prarijo amalo uogų ar lapų, skambinkite Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos apsinuodijimų konsultacijų telefonu +370 5 236 2052 (visą parą). Jei amalo prarijo šuo ar katė, kreipkitės į veterinarą.
  • Ne vaistams. Amalas naudojamas liaudies medicinoje, bet jame yra stipriai veikiančių nuodingų medžiagų, todėl patys juo nesigydykite.

Reikalingi įrankiai

  • Genėjimo pjūklasŠakoms su amalais išpjauti.
  • SekatoriusPloniems ūgliams ir amalų kerams nukirpti.
  • PirštinėsAmale yra nuodingų medžiagų.

Dažniausios klaidos

  • Nupjaunamas tik žalias keras, o šaka paliekama, ir amalas atauga iš siurbtukų.
  • Laukiama, kol amalai apniks visą lają, ir tada juos išpjaunant medis netenka didelės lajos dalies.
  • Amalai nuo kaimyno, gatvės ar parko medžio šalinami be savininko ar valdytojo sutikimo.
  • Kalėdinė amalo šakelė kabinama vaikams ir gyvūnams pasiekiamoje vietoje.
  • Iš amalo patys gaminasi arbatą ar kitus liaudies vaistus.
  • Beržų raganų šluotos palaikomos nudžiūvusiais amalais.

Šaltiniai

  1. Visuotinė lietuvių enciklopedija: amalas
  2. VDU Botanikos sodas (A. Malakauskienė): Amalų gausą vertinguose miesto medžiuose rekomenduojama kontroliuoti (2020)
  3. LRT (gamtininkas A. Kulbis): Gamtininkas apie neįprastus darinius medžių viršūnėse: tai pusiau parazitai (2024)
  4. LRT (gamtininkas M. Čepulis): Gamtininkas Marius Čepulis: amalas yra mistinis augalas, naudojamas apeigose (2024)
  5. LRT (VU Botanikos sodo dendrologas D. Ryliškis): Kokių netikėtumų per Kalėdas gali atnešti bugienis ir amalas (2015)
  6. RHS: Mistletoe
  7. Heseno augalų apsaugos tarnyba (Regierungspräsidium Gießen, Pflanzenschutzdienst): Misteln
  8. Informacinis lapas „Misteln bei der Baumpflege entfernen“ (stuttgart.de)
  9. University of Illinois Extension (K. Johnson): Kissing under the mistletoe: a holiday favorite with a dark side (2020)
  10. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba: Konsultacijos apsinuodijimų klausimais