Daržovės ↗

Moliūgų ligos: miltligė, antraknozė, puviniai

Cucurbita

Dažniausios moliūgų ligos yra miltligės, dėmėtligės, deguliai ir antraknozė, kurios puola lapus ir vaisius. Daugeliui jų atsparių veislių nėra, todėl svarbiausia apsauga yra sėjomaina, tinkama priežiūra ir atsargus derliaus nuėmimas.

5 min skaitymoKaip rašome gidus

Moliūgai

Nuotrauka: George Chernilevsky, Public domain, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Miltligė labiausiai kenkia šiltomis sausomis vasaromis, kai naktimis gausi rasa: rinkitės atsparias veisles.
  • Netikroji miltligė plinta antroje vasaros pusėje, kai ūkanota, vėsu ir gausi rasa: ankstyvosios veislės nukenčia mažiau.
  • Ligų sukėlėjai žiemoja augalų liekanose ir dirvoje: laikykitės sėjomainos su visais moliūginiais augalais.
  • Skinant ir vežant venkite įtrūkimų ir įdaužimų: per juos į vaisius patenka puvinių sukėlėjai.

Kodėl moliūgai serga

Moliūgai yra moliūginių šeimos augalai, todėl jais serga tos pačios ligos kaip agurkai, cukinijos, patisonai ir aguročiai. Sergantys lapai silpnina augalą, daro jį jautresnį kitoms ligoms ir nebeapsaugo vaisių nuo saulės nudegimo. Kadangi daugeliui ligų atsparių moliūgų veislių nėra, svarbiausia prevencija: sėjomaina, geras dirvos paruošimas, tinkamas tręšimas ir priežiūra, apsauga nuo kenkėjų ir piktžolių.

Miltligė

Miltligę sukelia du grybai (Erysiphe cichoracearum ir Sphaerotheca fuliginea), kurie parazituoja ant visų moliūginių augalų. Ant to paties augalo gali būti abu.

Moliūgo lapas, padengtas balta miltlige

Miltligės pažeistas moliūgo lapas.

Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Požymiai. Pirmiausia ant viršutinės senesnių lapų pusės atsiranda baltų grybienos dėmių. Grybiena gali aptraukti visą lapą, pereiti į apatinę pusę ir ant stiebų. Lapai gelsta ir džiūsta, sutrinka vaisių mezgimas, vaisiai auga silpnai, nepasiekia būdingo dydžio, deformuojasi, įgauna kartoką poskonį.
  • Sąlygos. Vienas sukėlėjas plinta 10-33 °C temperatūroje net tada, kai oro drėgmė mažesnė nei 50 %, kitas dažniausiai užkrečia drėgnus lapus. Moliūgai labiausiai nukenčia šiltomis sausomis vasaromis, kai naktimis būna gausi rasa. Ajovos universitetas pažymi, kad miltligė smarkesnė pavėsyje ir ten, kur prastai juda oras.
  • Kur žiemoja. Augalų liekanose dirvoje ir ant kai kurių laukinių augalų, pavyzdžiui, gysločių ir kiaulpienių.

Ką daryti: laikykitės sėjomainos, nesodinkite moliūgų šalia giminingų augalų, rinkitės miltligei atsparias veisles, sodinkite saulėje ir ne per tankiai, nelaistykite per lapus. Drėgmės trūkumas taip pat skatina miltligę, todėl augant vaisiams laistykite gausiai.

Netikroji miltligė

Netikrąją miltligę (Pseudoperonospora cubensis) sukelia drėgnas ir vėsesnis sezonas.

Gelstantis moliūgo lapas su daugybe kampuotų dėmių

Netikroji miltligė: kampuotos, gyslų ribojamos dėmės moliūgo lape.

Nuotrauka: Edward Sikora, Auburn University, Bugwood.org, CC BY 3.0, Wikimedia Commons

  • Požymiai. Viršutinėje lapų pusėje atsiranda gyslų apribotų, kampuotų, šviesiai žalsvų, šiek tiek pavandenijusių dėmių, kurios vėliau pagelsta ir paruduoja. Drėgnu oru apatinėje lapo pusėje susidaro pilkšvai violetinė sporų apnaša.
  • Sąlygos. Liga labiausiai plinta, kai oro drėgmė 70-80 %, naktį 10-16 °C, dieną 23-25 °C. Nuo užsikrėtimo iki požymių praeina 6-7 dienos. Dažniausiai pasirodo antroje vasaros pusėje, kai ūkanota, vėsu, gausi rasa ir daugiau lyja. Sausu oru plinta mažiau, bet neišnyksta.

Ką daryti: rinkitės atsparesnes veisles. Auginant ankstyvąsias veisles nuostolių būna mažiau, nes liga dažniausiai pasirodo vasaros antroje pusėje.

Antraknozė

Antraknozę sukelia grybas Colletotrichum orbiculare. Ji gali pažeisti visas antžemines augalo dalis: lapus, atžalas ir vaisių užuomazgas.

Šviesus moliūgas su daugybe įdubusių pilkšvų dėmių

Antraknozės pažeistas moliūgas.

Nuotrauka: Scot Nelson from Honolulu, USA, CC0, Wikimedia Commons

  • Ant lapų atsiranda kampuotai apskritų, 2-3 cm, šviesiai rudų dėmių, kurios greitai plečiasi, audiniai žūsta, lapuose atsiranda skylių.
  • Ant stiebų ir vaisių vėliau atsiranda tamsiai rudų, beveik juodų, pailgų, įdubusių, sausų dėmių, kurias aptraukia rausva sporų masė. Pažeistose vietose audiniai išilgai suplyšta, iš jų sunkiasi rusvo kietėjančio skysčio lašeliai. Ligoti augalai džiūsta, vaisiai raukšlėjasi, pūva ir tampa kartūs.
  • Sąlygos. Ligai plisti palankus šiltas drėgnas oras. Sporas išnešioja vėjas, lietus ir vabzdžiai. Sukėlėjas žiemoja ligotų augalų liekanose, kartais ant sėklų. Atsparių veislių nėra.

Ką daryti: pašalinkite ligotų augalų liekanas, laikykitės sėjomainos, o skindami ir veždami saugokite moliūgus nuo įtrūkimų, suspaudimų ir įdaužimų, nes per juos lengviau užsikrečia.

Alternariozė ir askochitozė

Panašių pažeidimų palieka ir alternariozė (Alternaria), rečiau askochitozė.

Meliono lapas su gelsvai rudomis apvaliomis dėmėmis

Alternariozės dėmės ant meliono lapo.

Nuotrauka: Clemson University - USDA Cooperative Extension Slide Series, CC BY 3.0, Wikimedia Commons

  • Požymiai. Ant apatinių lapų atsiranda nedidelių kampuotų gelsvai rusvų dėmelių. Jos greitai didėja, susilieja, gali susidaryti didelės kampuotos ar apskritos dėmės su koncentriniais žiedais ir gelsvu apvadu. Labiau pažeisti lapai sudžiūsta.
  • Sąlygos. Grybui palankiausia 25-28 °C ir 85 % ar didesnė oro drėgmė. Jis žiemoja augalų liekanose, ant sėklų ir piktžolių, užkratą perneša vėjas.

Bakterinė kampuotoji dėmėtligė

Ją sukelia bakterija Pseudomonas syringae pv. lachrymans, kuri dažnai gadina moliūgų lapus ir vaisius.

Agurko lapai su kampuotomis rudomis dėmėmis

Bakterinė kampuotoji dėmėtligė ant agurko lapų: moliūgų lapuose ji atrodo panašiai.

Nuotrauka: Howard F. Schwartz, Colorado State University, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons

  • Požymiai. Ant lapų atsiranda daug smulkių, iki 0,5 cm, šviesiai žalsvų, iš pradžių vandeningų, kampuotų dėmių. Drėgnu oru jos greitai plečiasi, paruduoja, audiniai ištrupa, ir lapai lieka skylėti. Ant vaisių atsiranda smulkių įdubusių dėmelių, vaisiai augdami deformuojasi.
  • Kaip atskirti nuo netikrosios miltligės. Dėmės labai panašios, bet bakterinės dėmėtligės dėmės vėliau ištrupa, ir lapai lieka skylėti.
  • Sąlygos. Bakterijos nesupuvusiose augalų liekanose išlieka iki 2-3 metų, taip pat sėklose, plinta per orą ir vandenį. Palankiausia, kai ant lapų ilgai būna vandens lašelių, o temperatūra 24-27 °C. Lietingu oru, kai šlapia dirva ir dideli dienos bei nakties temperatūrų skirtumai, liga gali visiškai sunaikinti pasėlį.

Fuzariozinis vytulys ir šaknų puvinys

Moliūgų šaknys stiprios ir palyginti atsparios pašaknio puviniams, bet sunkioje dirvoje užmirkus gali išsivystyti fuzariozinis vytulys ir šaknų puvinys (Fusarium).

Vystantys agurkų augalai gelstančiais lapais

Fuzariozinio vytulio pažeisti agurkai lauke.

Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Požymiai. Vysta ir gelsta apatiniai lapai, per 2-4 savaites augalai sunyksta. Šaknys būna rudos, jų audiniai supleišėję.
  • Kada. Jautresni jauni ar silpniau augantys augalai, kol neužaugino stiprių šaknų. Ligą išprovokuoja dideli temperatūros svyravimai. Sukėlėjas žiemoja dirvoje ir augalų liekanose.
  • Ką daryti. Atsparių veislių ir cheminės kontrolės nėra, todėl svarbi gera agrotechnika, piktžolių naikinimas ir sėjomaina.

Vaisių puviniai

  • Fuzariozinis vaisių puvinys. Ant vaisių atsiranda įvairaus dydžio dėmių, kartais arčiau koto. Žaliuose moliūguose dėmės baltos, riebalinės, geltonuose rudos. Vėliau jos įdumba ir apsitraukia balta ar baltai rausva grybiena. Vežant ir laikant svarbu stebėti temperatūrą ir drėgmę.
  • Kekerinis (pilkasis) puvinys (Botrytis cinerea). Ant augalo dalių atsiranda rudų ar juodų dėmių, kurios drėgname ore greitai apsidengia puria pilkšva pelėsio apnaša. Liečiantis su sveika dalimi, užkratas greitai pereina. Vėsiu, apsiniaukusiu ir lietingu oru pūva pažeisti vaisiai. Grybui geriausia 95-100 % drėgmė ir 16-20 °C, o kai temperatūra pakyla iki 25 °C ir drėgmė nukrenta žemiau 90 %, jis vystosi lėčiau. Ligai padeda prastas apšvietimas, kitos ligos, kalio ir fosforo trūkumas. Grybas dažniausiai puola negyvas ar sužalotas dalis, pavyzdžiui, nuvytusius žiedus ar neaugančius vaisius. Jis išlieka dirvoje, ant sėklų, sandėlio konstrukcijų, įrankių ir taros.
Cukinijos vaisius pilku pūkuotu pelėsiu apaugusiu galu

Kekerinis (pilkasis) puvinys ant cukinijos vaisiaus galo.

Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

  • Sklerotinis (baltasis) puvinys (Sclerotinia sclerotiorum). Pūvančios vaisiaus dalys suminkštėja, pavandenija, apsitraukia balta, vatą primenančia grybiena su tamsiais kūneliais (skleročiais). Skleročiai augalų liekanose išlieka iki 2-3 metų. Grybas plinta 5-30 °C temperatūroje, geriausiai 15-18 °C, kai didelė dirvos ir oro drėgmė.
Cukinijos vaisius, apaugęs tankia balta grybiena

Sklerotinis (baltasis) puvinys ant cukinijos vaisiaus: tanki balta grybiena.

Nuotrauka: Schlaghecken Josef, CC BY 4.0, Wikimedia Commons

Kekeriniam ir sklerotiniam puviniui atsparių veislių nėra, o fungicidai prieš juos dažnai neveiksmingi dėl susidariusio atsparumo.

Kad vaisiai mažiau pūtų lauke, RHS pataria po augančiais moliūgais padėti plytelę ar lentgalį, kad jie negulėtų ant drėgnos dirvos. Kaip nuskinti ir laikyti moliūgus, kad jie nepūtų, rašome gide Moliūgai.

Svarbiausia prevencija

  • laikykitės sėjomainos su visais moliūginiais augalais: agurkais, cukinijomis, patisonais, aguročiais;
  • rudenį pašalinkite ir sunaikinkite ligotų augalų liekanas;
  • naikinkite piktžoles, ant kurių žiemoja ligų sukėlėjai;
  • sodinkite saulėje, ne per tankiai, į gerai drenuotą dirvą;
  • laistykite prie šaknų, nešlapindami lapų;
  • rinkitės atsparias veisles, kur jų yra, ir sveikas sėklas;
  • skindami ir veždami saugokite vaisius nuo sužalojimų, laikykite vėdinamoje patalpoje.

Reikalingi įrankiai

  • SekatoriusLigotoms augalo dalims ir vaisiams pašalinti.
  • LaistytuvasLaistymui prie šaknų, nešlapinant lapų.

Dažniausios klaidos

  • Moliūgai kasmet sodinami ten, kur augo agurkai, cukinijos ar patisonai.
  • Ligotų augalų liekanos paliekamos lauke.
  • Moliūgai sužalojami skinant ar vežant.
  • Moliūgai sodinami į sunkią, užmirkstančią dirvą.
  • Laikymo patalpoje nestebima temperatūra ir drėgmė.

Šaltiniai

  1. Dr. E. Survilienė (Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija), dr. S. Kazlauskaitė (VDU Žemės ūkio akademija): Jo didenybė moliūgas reikalauja priežiūros, „Mano ūkis“ (2020)
  2. Iowa State University Extension: All about Pumpkins
  3. RHS: How to grow pumpkins