Sodo kalendorius

Kenkėjų ir ligų kalendorius

Kada stebėti sodą ir daržą, kaip atpažinti dažniausius kenkėjus bei ligas ir kokios sąlygos jiems palankios. Pagal Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gaires, o paprikoms, baklažanams ir moliūgams, kuriems šių gairių nėra, pagal kitus patikimus šaltinius. Daugelis jų siejasi ne su data, o su augalo tarpsniu ir orais, todėl rašome sąlygas.

Čia pateikiame tik prevencijos priemones be chemijos. Jei prireikia augalų apsaugos produktų, naudokite tik Lietuvoje registruotus ir griežtai pagal etiketę.

Jau matote pažeidimų? Ieškokite ligų ir kenkėjų pagal požymius.

Obelys ir kriaušės

  • Stebėkite
  • Pažeidimai ir plitimas
Kenkėjas ar liga
KovasKovBalandisBalGegužėGegBirželisBirLiepaLieRugpjūtisRgpRugsėjisRgsSpalisSpa

Graikinių riešutmedžių antraknozė

Riešutmedžiai

Gnomonia leptostyla

  • Pažeidimai ir plitimas: gegužės pradžioje - viduryje. Gegužės pradžioje ar viduryje ant jaunų lapų atsiranda mažų apvalių rudų dėmių plačiu rudu kraštu.
  • Plisti palanku gausūs krituliai pirmoje vasaros pusėje ir azoto trūkumas. Sukėlėjas žiemoja nukritusiuose lapuose ir pažeistuose ūgliuose.

Graikinių riešutmedžių bakteriozė

Riešutmedžiai

Xanthomonas arboricola pv. juglandis

  • Žalingiausia pavasarį, kai oras šiltas ir drėgnas: ant lapų, šakų, vaisių ir žiedynų atsiranda tamsių riebalingų dėmių, žiedynai atrodo lyg nudeginti, pažeisti vaisiai anksti nukrinta.
  • Plisti padeda azoto perteklius. Atsparių veislių nėra, jautresnės anksti žydinčios.
  • Riziką galima įvertinti pagal praėjusių metų pažeidimus: suskaičiuokite po 10 medžių nukritusias pažeistas vaisių užuomazgas.

Graikinių riešutmedžių šviesmargė

Riešutmedžiai

Microstroma juglandis

  • Pažeidimai ir plitimas: gegužės viduryje. Pirmieji požymiai gegužės viduryje: apatinėje lapo pusėje vaškinis, iš pradžių šviesiai žalias, vėliau baltas apnašas gyslų apribotomis dėmėmis.

Kriaušių rauplės

Kriaušės

Venturia pirina

  • Panašios į obelų rauplės: lapų apatinėje pusėje juodai žalios aksominės dėmės, vaisiai giliai sutrūkinėja ir deformuojasi. Labai jautrūs kriaušių ūgliai: jų žievė sutrūkinėja, ūgliai prastai auga, dažnai nudžiūva.
  • Plitimas priklauso nuo temperatūros ir to, kiek ilgai lapai būna drėgni. Rauples platina lietaus lašai, vėjas ir vabzdžiai.

Lapsukiai

Obelys

Tortricidae

  • Stebėkite: birželio viduryje - rugpjūčio pabaigoje. Atsiradus vikšrų, kas dvi savaites apžiūrėkite ūglius.
  • Pirmą kartą apžiūrėkite lapų skroteles žaliojo kūgio ir rožinio pumpuro tarpsniais.

Obelinis žiedgraužis

Obelys

Anthonomus pomorum

  • Stebėkite pumpurų brinkimo metu: šiltą ir saulėtą dieną, geriausia vidurdienį, kai šilčiau nei 10-12 °C, nukratykite šakas ir suskaičiuokite vabalus.

Obelų miltligė

Obelys

Podosphaera leucotricha

  • Pažeistus pumpurus galima pastebėti žiemą ar pavasario pradžioje: jie ilgesni, papurusiais žvyneliais, sprogsta vėliau arba visai neišsprogsta. Ryškiausiai liga matyti medžiams sulapojus: jauni ūgliai ir žiedai aptraukti balta apnaša.
  • Plisti palanku sausi ir šilti orai, azoto trąšomis pertręšti medžiai ir ligai jautrios veislės. Grybiena žiemoja pumpuruose.

Obelų rauplės

Obelys

Venturia inaequalis

  • Pavasarį ar vasaros pradžioje ant lapų atsiranda juosvai žalių, vėliau paruduojančių aksominių dėmelių, lapai anksčiau nukrinta. Ant vaisių dėmelės sukamštėja, vaisiai gali sutrūkinėti, anksti užsikrėtę lieka smulkūs.
  • Rauplėms atsparių veislių obelims apsaugos reikia tik esant stipriai infekcijai.
  • Rudeniop tarpueilius nušienaukite: taip greičiau suyra nukritę lapai su ligų užkratais.

Obuolinis ir riešutinis vaisėdžiai

Riešutmedžiai

Cydia pomonella, Cydia amplana

  • Pažeidimai ir plitimas: liepos viduryje. Liepos viduryje skraido drugiai ir intensyviai minta vikšrai, kurie įsigraužia į riešutus.
  • Rudenį reguliariai purenkite dirvą aplink medžius: dalis žiemojančių vikšrų iškyla ir sušąla, kiti patenka per giliai ir pavasarį nebeišlenda.

Obuolinis vaisėdis

Obelys

Cydia pomonella

  • Stebėkite: gegužės pabaigoje - rugpjūčio pabaigoje. Feromoninėse gaudyklėse skaičiuokite drugius 2-3 kartus per savaitę.
  • Stebėkite: birželio viduryje - rugpjūčio pabaigoje. Kas 2 savaites apžiūrėkite vaisių užuomazgas, ar nėra šviežių pažeidimų. Skindami patikrinkite ir obuolius.

Obuolių rudasis puvinys

Obelys

Monilinia fructigena

  • Ant vaisių atsiranda ruda, įdubusi puvinio dėmė, kuri greitai apima visą vaisių, paviršiuje ratais išsidėsto gelsvos karputės. Dalis supuvusių obuolių sudžiūva į mumijas, kurios kybo iki kitų metų: jose grybas peržiemoja.
  • Vaisiai užsikrečia per žaizdeles, o liesdamiesi su supuvusiais ir per sveiką odelę.

Pilkasis obelinis amaras

Obelys

Dysaphis plantaginea

  • Tuoj po žydėjimo iki liepos pabaigos kas dvi savaites apžiūrėkite ūglius.

Riešutinė musė

Riešutmedžiai

Rhagoletis completa

  • Stebėkite: liepą - spalį. Geltonas lipnias gaudykles medžio viršūnėje, vaisių aukštyje, saulėtoje vietoje tikrinkite du kartus per savaitę.
  • Europoje plintanti invazinė rūšis, gali pasirodyti ir Lietuvoje. Pažeisti žali luobai pajuoduoja ir suminkštėja.

Sodinės erkės

Obelys

Tetranychidae

  • Stebėkite: liepos viduryje - rugpjūčio pabaigoje. Apžiūrėkite lapus, ar nėra judančių erkių.
  • Ramybės metu apžiūrėkite 2-3 metų ūglius, ar nėra žiemojančių erkių kiaušinėlių telkinių. Pavasarį patikrinkite lapų skroteles rožinio pumpuro tarpsniu ir po žydėjimo.

Vyšnios, trešnės ir slyvos

Kenkėjas ar liga
KovasKovBalandisBalGegužėGegBirželisBirLiepaLieRugpjūtisRgpRugsėjisRgsSpalisSpa

Kaulavaisių moniliozė

Vyšnios, trešnės, slyvos, abrikosai

Monilinia laxa

  • Pasireiškia pavasarį: paruduoja ir nudžiūva žiedai, besiskleidžiantys lapai ir ūgliai, medis atrodo lyg apšalęs. Pirmiausia pastebima ant vyšnių ir abrikosų. Pagrindinė plitimo sąlyga yra šaltas ir drėgnas oras kaulavaisiams žydint.

Slyvinis vaisėdis

Slyvos, persikai, abrikosai

Grapholitha funebrana

  • Pažeidimai ir plitimas: birželį. Drugiai skraido birželį, vakarais. Daugiausia žalos, kai jų skraidymo metu šilta ir kai slyvos mažai dera.
  • Vikšrai išėda vaisių minkštimą: matyti apvali anga, užpildyta ekskrementais, sunkiasi lipai, vaisiai nukrinta.

Vaismedžių sidabraligė

Slyvos, trešnės, vyšnios, abrikosai, persikai

Chondrostereum purpureum

  • Pažeidimai ir plitimas: birželį. Požymiai dažniausiai pirmiausia išryškėja birželį ant žemutinių šakų: lapai balzgani, lyg pasidabruoti, susiraitę ir mažesni.
  • Vasaros antroje pusėje pabąla beveik visi lajos lapai. Kitais metais pažeistos šakos pradeda džiūti.
  • Plitimą skatina per smarkus augimas dėl azoto pertekliaus, stiprus genėjimas ir boro trūkumas. Sunkiai sergančius medžius pašalinkite iš sodo.

Vyšninė musė

Trešnės, rečiau vyšnios

Rhagoletis cerasi

  • Lervos graužia vaisių minkštimą, uogos nustoja blizgėti, suminkštėja ir pūva. Po žydėjimo, kol formuojasi vaisiai, kabinkite feromonines gaudykles ir tikrinkite jas kas dvi dienas.

Vyšnių kokomikozė

Vyšnios, trešnės, slyvos, abrikosai

Blumeriella jaapii

  • Pažeidimai ir plitimas: liepą - rugpjūtį. Liepos pradžioje lapų viršutinėje pusėje matyti smulkių, 1-2 mm, rausvai rudų dėmelių. Lapai gelsta ir liepą bei rugpjūtį masiškai krinta.
  • Liga plinta esant 15-20 °C, didesnei nei 60 % drėgmei ir daug kritulių.

Uogakrūmiai ir braškės

Kenkėjas ar liga
KovasKovBalandisBalGegužėGegBirželisBirLiepaLieRugpjūtisRgpRugsėjisRgsSpalisSpa

Aviečių šviesmargė

Avietės

Septoria rubi

  • Pažeidimai ir plitimas: birželį - liepą. Pirmieji požymiai birželio pradžioje: smulkios rausvai rudos dėmelės, vėliau šviesiu viduriu. Labiausiai plinta nokstant uogoms.
  • Ligai palankūs drėgni ir vėsūs orai, sausais metais ji gali ir nepasirodyti.

Avietinis žiedgraužis

Avietės, braškės, gervuogės

Anthonomus rubi

  • Prieš žydėjimą vabalai išgraužia skylutes lapuose, o patelės pagraužia žiedpumpurių žiedkočius: žiedpumpuriai nulinksta, paruduoja ir nukrinta. Daugiausia vabalų būna prieš pat žydėjimą.
  • Kenkėjas labiau plinta piktžolėtuose ir senesniuose nei trejų metų avietynuose, todėl pokrūmiuose naikinkite piktžoles.

Braškių miltligė

Braškės

Sphaerotheca

  • Dažniausia po priedangomis, o lauke ant jautrių veislių pasireiškia sausomis ir karštomis vasaromis. Lapų apačioje balta apnaša, uogos užsikrečia žydėjimo metu.

Pilkasis (kekerinis) puvinys

Avietės, braškės, gervuogės

Botrytis cinerea

  • Augalai užsikrečia žydėjimo metu, vėliau pūva pernokusios ir sužalotos uogos: atsiranda minkštų rudų dėmių su puriu pilku pelėsiu.
  • Avietes auginkite siauromis juostomis, kad vėdintųsi, o nuskynus uogas derėjusius stiebus iškart išpjaukite.
  • Braškių nesodinkite žemose, užmirkstančiose vietose, mulčiuokite, rinkitės atsparias veisles ir laikykitės sėjomainos.

Serbentinė erkutė

Serbentai

Eriophyes ribis

  • Pažeidimai matomi pavasarį: pumpurai išsipučia, tampa rutuliški ir neišsprogę nudžiūva. Erkės labiau plinta sausu ir karštu oru ir platina virusinę ligą, žiedų pilnavidurę.
  • Sodinkite tik sveikus, erkutėmis neužkrėstus augalus.

Serbentų tamsioji miltligė

Serbentai

Sphaerotheca mors-uvae

  • Jauni ūgliai, lapai ir uogos apsitraukia pilkšvu miltuotu apnašu, kuris vėliau paruduoja. Lapai susisuka ir krenta, ūgliai deformuojasi ir žiemą nušąla.
  • Plinta esant 90-100 % oro drėgmei ir 17-28 °C, labiau ant azoto trąšomis pertręštų krūmų. Rinkitės ligoms atsparias veisles.

Žemuoginė erkė

Braškės

Phytonemus pallidus

  • Pažeisti kereliai pagelsta, raukšlėjasi, skursta ar nudžiūva ir blogiau peržiemoja. Erkės plinta sausu ir karštu oru, ypač po priedangomis. Patikrinkite braškes po derliaus ir pavasarį prieš žydėjimą.
  • Sodinkite tik sveikus daigus ir nesodinkite braškių po braškių.

Daržovės

Kenkėjas ar liga
KovasKovBalandisBalGegužėGegBirželisBirLiepaLieRugpjūtisRgpRugsėjisRgsSpalisSpa

Agurkų tikroji miltligė

Agurkai

Podosphaera xanthii

  • Baltos apskritos dėmelės pirmiausia ant senesnių lapų viršaus. Lauko agurkai labiau nukenčia šiltomis, sausomis vasaromis, kai naktimis gausi rasa.
  • Laikykitės sėjomainos, sėkite sveiką sėklą ir nepalikite augalų liekanų žiemai.

Antraknozė

Moliūgai

Colletotrichum orbiculare

  • Lapuose šviesiai rudos dėmės, kurios išbyra į skyles; ant stiebų ir vaisių tamsios įdubusios dėmės su rausva sporų mase. Palankus šiltas drėgnas oras.
  • Pašalinkite ligotų augalų liekanas ir laikykitės sėjomainos.
  • Skindami ir veždami saugokite moliūgus nuo įtrūkimų ir sumušimų.

Bakterinė kampuotoji dėmėtligė

Moliūgai

Pseudomonas syringae pv. lachrymans

  • Smulkios vandeningos kampuotos dėmės lapuose, kurios paruduoja ir ištrupa. Palankiausia, kai ant lapų ilgai būna vandens, 24-27 °C, lietingu oru ir esant dideliems temperatūrų svyravimams.
  • Nesupuvusiose liekanose bakterijos išlieka 2-3 metus: liekanas pašalinkite, laikykitės sėjomainos.

Bulvių maras

Bulvės

Phytophthora infestans

  • Ant lapų atsiranda vandeningų dėmių, kurios greitai plečiasi ir paruduoja, drėgnu oru lapų apačioje matyti baltas pelėsis. Liga sparčiai plinta lietingu, drėgnu oru, esant +15-25 °C.

Bulvių sausligė

Bulvės

Alternaria

  • Dažniau išplinta antroje vegetacijos pusėje: smulkios, sausos, tamsiai rudos dėmelės. Palankiausia +25-27 °C ir besikaitaliojantys drėgni bei sausi laikotarpiai.

Cukinijų netikroji miltligė

Cukinijos

Pseudoperonospora cubensis

  • Ant lapų gelsvos, vėliau paruduojančios kampuotos dėmės, apačioje pilkšvai violetinė apnaša. Ligai palankios vėsokos, lietingos vasaros.
  • Laikykitės sėjomainos, sėkite sveiką sėklą ir nepalikite augalų liekanų žiemai.

Česnakų rūdys

Česnakai, porai, laiškiniai česnakai

Puccinia allii

  • Ant pageltusių laiškų atsiranda rudų spuogelių, smarkiai pažeisti lapai anksti nudžiūva.
  • Auginkite atsparių veislių česnakus ir laikykitės sėjomainos.

Gluosninis morkinis amaras

Morkos, krapai, petražolės

Cavariella aegopodii

  • Pavasarį gyvena ant gluosnių, vėliau persikelia į morkas, krapus ir petražoles. Žalingiausias, kai morkos turi 3-5 lapelius. Palanku šilti, sausi orai.
  • Nesėkite morkų šalia gluosnių ir laikykitės 4-5 metų sėjomainos.

Kolorado vabalas

Bulvės

Leptinotarsa decemlineata

  • Daugiausia žalos daro lervos, ypač kai bulvės krauna žiedpumpurius ir žydi. Gausiai išplitusios jos gali nugraužti visus lapus.
  • Nedideliame plote pirmąsias lervas surinkite rankomis.

Kopūstinis ir ropinis baltukai

Kopūstai

Pieris brassicae, Pieris rapae

  • Vikšrai graužia lapus, palikdami tik gyslas, vėliau graužia landas gūžėse.
  • Naikinkite piktžoles, rudenį dirvą giliai sukaskite.

Kryžmažiedės spragės

Kopūstai ir kiti bastutiniai

Phyllotreta

  • Vabalai lapuose išgraužia smulkias skylutes, lervos apėda šakneles.
  • Nevėlinkite sėjos, naikinkite bastutines piktžoles, augalų liekanas rudenį giliai užkaskite.

Kukurūzinis ugniukas

Kukurūzai

Ostrinia nubilalis

  • Pažeidimai ir plitimas: birželio viduryje - pabaigoje. Drugiai deda kiaušinėlius ant lapų.
  • Iki 25 mm gelsvai rusvos lervos įsigraužia į stiebus ir lapų gyslas, augalai išgula.
  • Ugniukai žiemoja augalų liekanose ir žolėse: po derliaus liekanas sutvarkykite, naikinkite piktžoles.

Moliūgų miltligė

Moliūgai

Erysiphe cichoracearum, Sphaerotheca fuliginea

  • Baltos grybienos dėmės pirmiausia ant viršutinės senesnių lapų pusės. Labiausiai nukenčia šiltomis sausomis vasaromis, kai naktimis gausi rasa; smarkesnė pavėsyje ir ten, kur prastai juda oras.
  • Laikykitės sėjomainos, sodinkite saulėje ir ne per tankiai, nelaistykite per lapus.
  • Augant vaisiams laistykite gausiai: drėgmės trūkumas taip pat skatina miltligę.

Netikroji miltligė

Moliūgai

Pseudoperonospora cubensis

  • Dažniausiai antroje vasaros pusėje, kai ūkanota, vėsu, gausi rasa ir daugiau lyja. Lapuose kampuotos šviesiai žalsvos dėmės, apačioje pilkšvai violetinė apnaša. Nuo užsikrėtimo iki požymių praeina 6-7 dienos.
  • Rinkitės atsparesnes, ankstyvąsias veisles: jos mažiau nukenčia.

Paprikų miltligė

Paprikos

Leveillula taurica

  • Apatinėje senesnių lapų pusėje pūkuotos baltos dėmės, viršuje gelsvos. Grybas 18-21 dieną auga lapo viduje, todėl pastebėjus jau būna užkrėsta daug lapų. Užsikrečia esant 19-33 °C.
  • Sezono pabaigoje išneškite visas augalų liekanas, naikinkite piktžoles aplink šiltnamį.
  • Vėdinkite ir reguliariai apžiūrėkite apatinę lapų pusę.

Pavasarinė kopūstinė musė

Kopūstai, ridikėliai, ropės

Delia brassicae

  • Lervos graužia šaknis ir stiebo požeminę dalį, pradeda kenkti dar šiltlysvėse.
  • Daigus į lauką sodinkite kuo anksčiau, sužaliavus ievoms, ir naikinkite bastutines piktžoles.

Persikinis ir bulvinis amarai

Paprikos, baklažanai

Myzus persicae, Macrosiphum euphorbiae

  • Kolonijos dažniausiai apatinėje lapų pusėje, apatinėje augalo dalyje. Šiltu oru dauginasi labai greitai: vasarą viena karta išsivysto per savaitę. Lapai susisuka, vysta, ant lipčiaus auga juodi suodiniai grybai.
  • Kas savaitę apžiūrėkite ūglių viršūnes ir apatinę lapų pusę, mažas kolonijas sutraiškykite.
  • Amarus naikina boružės, auksaakės, sirfidės ir parazitinės vapsvos.
  • Virusais užsikrėtusius augalus sunaikinkite.

Pilkasis puvinys

Paprikos

Botrytis cinerea

  • Drėgname ore ant nykstančių žiedų, lapų ir vaisių auga pūkuotas pilkai rudas pelėsis, vaisiai pūva nuo taurelės ar žaizdų. Dažniausias, kai apsiniaukę, vėsu ir drėgna, o augalai tankūs.
  • Iš karto šalinkite ir išneškite nykstančius lapus, žiedus ir pumpurus.
  • Vėdinkite ir nesodinkite per tankiai: oro drėgmė neturėtų viršyti 85 %, ant augalų neturi stovėti vanduo.

Pūslėtosios kūlės

Kukurūzai

Ustilago maydis

  • Ant stiebų, lapų, burbuolių ar šluotelių iškyla dėmės, kurios virsta pūslėmis su balta plėvele ir tamsia sporų mase viduje. Labiau plinta sausais ir šiltais metais.
  • Gumbus išpjaukite, kol neišbarstė sporų, išneškite iš daržo ir užkaskite, į kompostą nemeskite.
  • Kukurūzų kasmet nesėkite toje pačioje vietoje: sporos dirvoje išlieka mažiausiai 4 metus. Neperdozuokite azoto trąšų.

Spragšiai (vielinės kirmėlės)

Bulvės, šakniavaisiai

Agriotes

  • Pažeidimai ir plitimas: kovą - gegužę. Lervos aktyviausiai maitinasi anksti pavasarį.
  • Antrą kartą aktyvios vasaros pabaigoje ir ankstyvą rudenį. Graužia šaknis, gumbus, dygstančias sėklas ir šakniavaisius.
  • Spragšių daug prisiveisia nedirbamose žemėse, todėl bulvių nesodinkite po daugiamečių žolių.

Šiltnamio baltasparnis

Paprikos, baklažanai

Trialeurodes vaporariorum

  • Šiltnamyje aktyvus ištisus metus. Pajudinus augalą pakyla smulkių baltų vabzdžių debesėlis, apatinėje lapų pusėje kreminės žvynelių pavidalo lervos, ant lipčiaus auga suodiniai grybai.
  • Naujus daigus apžiūrėkite ir kurį laiką laikykite atskirai: baltasparniai dažnai atkeliauja su jais.
  • Gerai vėdinkite, žiemą išvalykite šiltnamį. Geltonos lipnios gaudyklės padeda stebėti skraidymą.

Šiltnamio voratinklinė erkė

Paprikos, baklažanai

Tetranychus urticae

  • Viršutinėje lapų pusėje smulkūs šviesūs taškeliai, apačioje mažytės erkės, gausiai užpuolus plonas voratinklis. Klesti, kai šilta ir sausa: 21 °C temperatūroje karta išsivysto per 12 dienų.
  • Neleiskite šiltnamiui perdžiūti: paprikoms tinkamiausia 70-80 % oro drėgmė.
  • Rudenį išneškite augalų liekanas, atramas ir raiščius, naikinkite piktžoles šiltnamyje ir aplink jį.

Šliužai

Salotos, kopūstai ir kitos daržovės

Agriolimax agrestis

  • Aktyviausi naktį, kai iškrinta rasa, daugiau žalos padaro lietingais metais. Labiau plinta organinėmis ar azoto trąšomis pertręštoje dirvoje.
  • Nepalikite augalų liekanų, kurios tampa slėptuve, dirva turi būti be grumstų ir piktžolių.

Viršūninis puvinys

Pomidorai, paprikos, baklažanai, moliūgai

  • Neinfekcinė liga: vaisiui laikinai pritrūksta kalcio, dažniausiai dėl drėgmės svyravimų. Pomidorų vaisių viršūnėje, paprikų ir šonuose atsiranda įdubusių rudų dėmių, dažniausiai kai vaisiai pasiekę nuo trečdalio iki dviejų trečdalių dydžio.
  • Laistykite tolygiai ir giliai, mulčiuokite, nepertręškite azotu.

Dekoratyviniai augalai

Kenkėjas ar liga
KovasKovBalandisBalGegužėGegBirželisBirLiepaLieRugpjūtisRgpRugsėjisRgsSpalisSpa

Buksmedinis ugniukas

Buksmedžiai

Cydalima perspectalis

  • Nuo ankstyvo pavasario apžiūrėkite buksmedžius, ypač krūmų vidų: žalsvi vikšrai su juodomis ir baltomis juostelėmis graužia lapus, palikdami tik gyslą ir kraštą, graužimo vietos apraizgytos voratinkliais. Per metus išsivysto 2-3 kartos, šiltose vietose iki 4.
  • Tikrinkite kas 2-3 dienas, vikšrus surinkite rankomis ir sunaikinkite, didelius plotus nuplaukite stipria vandens srove.
  • Vikšrai žiemoja tarp voratinkliais sutrauktų lapų ir pavasarį, atšilus, vėl pradeda maitintis.

Buksmedžių nykimas

Buksmedžiai

Calonectria

  • Šiltu ir drėgnu oru lapai paruduoja ir nukrinta, ant jaunų stiebų atsiranda juodų brūkšnių, apatinėje lapų pusėje baltų sporų sankaupų.
  • Karpykite rečiau ir tik sausu oru, nelaistykite ant lapų, mulčiuokite.
  • Ligotas dalis ir nukritusius lapus išmeskite, į kompostą nemeskite: grybas ant jų išlieka iki 6 metų.

Šaltiniai