Vaismedžiai ↗

Obelų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti

Malus domestica

Dauguma obelų bėdų prasideda pavasarį, bet matomos tampa vasarą ar net sandėlyje. Kuo anksčiau jas atpažinsite, tuo lengviau valdyti, o atsparios veislės ir tvarkingas sodas pusę darbo padaro už jus.

3 min skaitymoKaip rašome gidus

Obelys

Nuotrauka: W.carter, CC0, Wikimedia Commons

Santrauka

  • Rauplės: juosvai žalios aksominės dėmelės ant lapų ir sukamštėjusios dėmės ant vaisių.
  • Miltligė: balta apnaša ant jaunų ūglių ir žiedų, žiemoja pumpuruose.
  • Obuolinį vaisėdį stebėkite feromoninėmis gaudyklėmis nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio pabaigos.
  • Obuolius skinkite sausus: šlapi labiau pūva sandėlyje.

Ligos

Rauplės

Pavasarį ar vasaros pradžioje viršutinėje lapų pusėje atsiranda apvalių, neryškiais kraštais, juosvai žalių, vėliau paruduojančių aksominių dėmelių. Jos didėja ir tankėja, lapai dažnai nukrinta anksčiau laiko. Ant vaisių dėmelės apvalios, iš pradžių pilkšvai rudos, vėliau žalsvai juodos, ryškių kontūrų. Toje vietoje odelė sukamštėja ir, vaisiui augant, gali sutrūkinėti. Anksti užsikrėtę vaisiai būna smulkūs ir deformuoti. Rauplėti ūgliai storesni, rudai dėmėti, prastai auga ir dažnai nudžiūva.

Du obuoliai su tamsiomis rauplių dėmėmis

Rauplių pažeisti obuoliai.

Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Miltligė

Miltligę galima pastebėti dar žiemą ar anksti pavasarį: pažeisti pumpurai ilgesni už sveikus, papurusiais žvyneliais, matiniai. Jie sprogsta vėliau arba visai neišsprogsta. Sulapojus jauni ūgliai ir žiedai būna aptraukti balta apnaša, lapai smulkūs, siauri, užsirietusiais kraštais, vėliau paruduoja ir nukrinta. Grybiena žiemoja pumpuruose. Ligai palankūs sausi ir šilti orai, azotu pertręšti medžiai ir jautrios veislės.

Obels ūgliai su balta apnaša

Miltligės apnaša ant jaunų obels lapų.

Nuotrauka: megachile, CC0, Wikimedia Commons

Rudasis puvinys

Ant vaisiaus atsiranda nedidelė, ruda, kiek įdubusi dėmelė, kuri greitai apima visą obuolį. Paviršiuje koncentriniais ratais išsidėsto gelsvai rusvos ar pilkšvos dulkėtos karputės. Dalis ant medžio supuvusių obuolių sudžiūsta į mumijas ir kabo iki kitų metų: jose grybas žiemoja. Vaisiai užsikrečia per žaizdeles, o liesdamiesi su supuvusiu ir per sveiką odelę. Į sandėlį puvinys patenka su vaisiais iš sodo.

Nukritęs obuolys su baltais sporų kauburėliais

Rudasis puvinys ant nukritusio obuolio.

Nuotrauka: Natalka Ukraine (baby-bear.org), CC BY 4.0, Wikimedia Commons

Kekerinis (pilkasis) puvinys

Sode jis matomas kaip atskiros sauso puvinio dėmės, dažniausiai prie taurelės, kai vaisiai pradeda bręsti. Sandėlyje vaisiaus minkštimas paruduoja, puvinio juosta dažniausiai eina nuo taurelės žemyn, netaisyklingos formos. Puvinys persimeta ir į sveikus vaisius, ant supuvusių atsiranda pilkasis pelėsis. Esant žemai temperatūrai, jis plinta greičiau nei kiti puviniai. Svarbiausia: jei obuoliai skinami šlapi, sandėlyje kekerinio puvinio būna daug.

Obuolys, supuvęs nuo taurelės pusės

Kekerinis (pilkasis) puvinys: obuolys pūva nuo taurelės.

Nuotrauka: Rasbak, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Kenkėjai

Kenkėjams stebėti naudojamos lipnios gaudyklės: amarams ir uodeliams geriausiai tinka geltonos, tripsams ir blakėms mėlynos. Drugiams ir kandims gaudyti naudojamos feromoninės gaudyklės: feromonas privilioja patinėlius, ir patelės lieka neapvaisintos. Feromonai nepavojingi žmonėms, gyvūnams ir paukščiams.

  • Sodinės erkės. Ramybės metu apžiūrėkite 2-3 metų ūglius: žiemojančių erkių kiaušinėlių telkiniai rodo, ar pavasarį jų bus daug. Vasarą jos plinta ant lapų.
Obels šakelė su daugybe smulkių raudonų kiaušinėlių

Žiemojantys erkių kiaušinėliai ant obels šakelės.

Nuotrauka: University of Georgia Plant Pathology Archive, University of Georgia, Bugwood.org, CC BY 3.0 us, Wikimedia Commons

  • Obelinis žiedgraužis pasirodo brinkstant pumpurams. Vabalus galima nukratyti nuo šakų šiltą, saulėtą dieną, geriausia vidurdienį, kai šilčiau nei 10-12 °C.
Rusvas straubliukas ilgu straubliu

Obuolinis žiedgraužis (Anthonomus pomorum).

Nuotrauka: Janet Graham, CC BY 2.0, Wikimedia Commons

  • Obelinė blakutė ir amarai apninka pumpurus ir lapų skroteles, kai pasirodo pirmieji lapai. Pilkasis obelinis amaras dažniausias nuo žydėjimo iki liepos pabaigos.
Kelios žalsvos blakutės ant obels lapo

Obelinės blakutės ant obels lapo.

Nuotrauka: AfroBrazilian, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

  • Lapsukiai pasirodo nuo žaliojo kūgio iki rožinio pumpuro tarpsnio, vėliau nuo birželio vidurio iki rugpjūčio pabaigos.
Žalsvas juodagalvis vikšras ant lapo

Lapsukio (Hedya nubiferana) vikšras. Nuotraukoje šermukšnio lapas.

Nuotrauka: Patrick Clement from West Midlands, England, CC BY 2.0, Wikimedia Commons

  • Obuolinis pjūklelis skraido nuo rožinio pumpuro iki žydėjimo pabaigos: stebėkite lipniomis gaudyklėmis.
Obuolys su ruda juostine randuota žyme ant odelės

Obuolinio pjūklelio lervos palikta juostinė žymė ant obuolio.

Nuotrauka: Michal Maňas, CC BY 3.0, Wikimedia Commons

  • Obuolinis vaisėdis yra tas „kirminas“ obuolyje. Drugius stebėkite feromoninėmis gaudyklėmis nuo gegužės pabaigos iki rugpjūčio pabaigos, o pažeistų užuomazgų ieškokite nuo birželio vidurio. Lietuvoje jau nustatytos dvi vaisėdžio kartos per metus, nors antroji stipriai pasireiškia ne kasmet. Jei skinant pažeista daugiau nei 1 % obuolių, kitais metais apsauga būtina.
Pilkai rudas drugys

Obuolinis vaisėdis (Cydia pomonella).

Nuotrauka: Ilia Ustyantsev from Russia, CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons

  • Obelinis lapinis gumbauodis yra naujesnis kenkėjas. Pažeistų lapų kraštai siaurai užlenkti ir sukietėję, po jais slepiasi rausvos lervos. Uodeliai skraido sprogstant lapams, per metus išsivysto 2-3 kartos.
Obels lapai susisukusiais, rausvais kraštais

Obelinio lapinio gumbauodžio pažeisti lapai: kraštai susisuka.

Nuotrauka: Jowaninpensans, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Kaip sumažinti žalą

  • Rinkitės atsparias veisles. Daugelis lietuviškų veislių atsparios rauplėms: palyginimą rasite gide Obelų veislės.
  • Genėkite. Tinkamai suformuotas ir išgenėtas vainikas geriau vėdinamas, todėl lapai ir vaisiai greičiau išdžiūsta. Desertinių veislių obelims naudingas vasarinis genėjimas rugpjūtį: išpjaunami vilkūgliai ir ūglių perteklius, vaisiai geriau nusispalvina, mažiau poodinės dėmėtligės.
  • Retinkite užuomazgas. Taip obuoliai būna kokybiškesni, mažiau linkę pramečiuoti, o pažeistas, šalnų ar kenkėjų sugadintas užuomazgas pašalinsite iš karto.
  • Šalinkite žuvusius medžius. Iššalusius, išmirkusius ar žievės ligų pažeistus medžius išrauti reikia per metus, kad ligos neplistų.
  • Pjaukite žolę ir rudenį. Nupjauta žolė vegetacijos pabaigoje padeda greičiau suirti nukritusiems lapams su ligų užkratu ir mažiau vilioja pelinius graužikus.
  • Skinkite sausus obuolius ir saugykloje laikykite tik sveikus.

Kada kurią ligą ar kenkėją stebėti, parodyta ir kenkėjų ir ligų kalendoriuje.

Reikalingi įrankiai

  • SekatoriusLigotiems ūgliams išpjauti ir vainikui praretinti.
  • Lipnios gaudyklėsKenkėjams stebėti.

Dažniausios klaidos

  • Sodinamos labai jautrios rauplėms ir miltligei veislės.
  • Vainikas negenimas, ir lapai po lietaus ilgai nedžiūsta.
  • Žuvę ir žievės ligų pažeisti medžiai paliekami sode, ir ligos plinta.
  • Obuoliai skinami šlapi, ir sandėlyje pūva.

Šaltiniai

  1. LAMMC: Obelys, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gairės