Melsvės: lapinės pavėsio gėlės
Hosta
Melsvės yra vieni įspūdingiausių pavėsio daugiamečių augalų: nereiklios, ilgaamžės, vienoje vietoje auga daugiau nei 10 metų. Jos auginamos dėl lapų, o didžiausi jų priešai yra šliužai ir sraigės.

Nuotrauka: PumpkinSky, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Melsvės gražiausios drėgnoje, derlingoje dirvoje daliniame pavėsyje.
- Melsvalapės geriausiai auga lengvame pavėsyje, geltonlapės mėgsta šiek tiek saulės.
- Kasmet pamulčiuokite kompostu ar perpuvusiu mėšlu: derlingoje dirvoje kito tręšimo nereikia.
- Kerus dalykite rudenį arba anksti pavasarį, kiekvienai daliai palikdami 1-3 pumpurus.
Apie augalą
Melsvės (Hosta) yra smidrinių šeimos daugiamečiai augalai, kilę iš Rytų Azijos: Japonijos, Kinijos, Korėjos. Gentyje 22 rūšys, o išvesta tūkstančiai veislių, besiskiriančių kero dydžiu, žiedais, kvapu, bet ypač lapų forma, tekstūra ir spalva. Vilniuje melsvės augintos jau tarpukariu, Stepono Batoro universiteto botanikos sode.
Veislės skirstomos pagal dydį į penkias grupes: nuo gigantiškų, aukštesnių nei 72 cm, iki miniatiūrinių, ne aukštesnių nei 15 cm. Pagal lapų spalvą skiriamos žaliosios, melsvalapės, geltonlapės, su baltais, geltonais ar žaliais apvadais, dryžuotos ir kitos.
VU botanikos sodo kolekcijoje auginamos ir apdovanotos veislės, pavyzdžiui:
- ‘Sagae’: didelis, 80-90 cm keras, pilkai žali lapai su gelsvu apvadu;
- ‘Francee’: iki 50 cm, žali lapai su baltais apvadais, žydi viena vėliausių;
- gyslotinė melsvė (Hosta plantaginea): viena kvapiausių, su stambiais baltais žiedais.
Vieta ir dirva
Visos melsvės gražiausios drėgnoje dirvoje daliniame pavėsyje. Melsvalapės geriausiai auga lengvame pavėsyje, o geltonlapės mėgsta šiek tiek saulės. Sausoms dirvoms ir atviroms, vėjuotoms vietoms melsvės netinka. Jei dirva sausesnė, rinkitės veisles storesniais, vaškiniais lapais: jos ištvermingesnės.
Melsvėms tinka derlinga dirva, net sunkus priemolis, pagerintas kompostu ar perpuvusiu mėšlu.
Sodinimas
Iškaskite duobę tokio pat gylio kaip šaknų gumulas ir dvigubai platesnę, išpainiokite šaknis, užberkite žeme ir priminkite. Atstumai priklauso nuo suaugusio kero dydžio: didelėms veislėms iki 90 cm.
Vazone melsves galima auginti 30-45 cm skersmens inde. Vasarą jas reikia reguliariai laistyti, nes vazonai greitai išdžiūsta.
Priežiūra
- Laistymas. Stenkitės, kad dirva 15 cm gylyje būtų bent šiek tiek drėgna.
- Mulčias. Pamulčiuokite perpuvusiu kompostu ar mėšlu: jis išlaiko drėgmę. Derlingoje dirvoje kasmetinis mulčias yra visas reikalingas tręšimas.
- Rudenį nukirpkite natūraliai nudžiūvusius lapus ir senus žiedynkočius.
Dauginimas
Melsves lengva padauginti dalijant didelius kerus rudenį arba anksti pavasarį. Kiekvienai daliai palikite 1-3 gerus pumpurus.
Ligos ir kenkėjai
Melsvės atsparios ligoms, o drėgnoje, derlingoje dirvoje ir pavėsyje dažniausiai auga be bėdų.
- Šliužai ir sraigės gali visiškai nuėsti melsvių lapus, jei jų nesaugosite. Veisles storesniais lapais jie ėda mažiau.

Ispaninis arionas, vienas žalingiausių šliužų Lietuvoje.
Nuotrauka: Sq8ju, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons
- Juodasis pjovėjas. Vazonuose auginamų melsvių šaknis gali graužti juodojo pjovėjo lervos.

Juodojo pjovėjo lerva. Lervos graužia šaknis.
Nuotrauka: Marek Ślusarczyk (Tupungato), CC BY 3.0, Wikimedia Commons
- Rudi, apdegę lapai. Dažni ten, kur dirva išdžiūsta ar per daug saulės. Geriausia melsvę persodinti į pavėsingesnę vietą. Kaip atpažinti invazinius ispaninius šliužus ir kaip su jais kovoti, rašome gide Ispaniniai šliužai.
Reikalingi įrankiai
- KastuvasSodinimui ir kerams padalyti.
- LaistytuvasSausros metu ir vazonuose.
- SekatoriusNudžiūvusiems lapams ir žiedynkočiams rudenį nukirpti.
Dažniausios klaidos
- Melsvės sodinamos sausoje, vėjuotoje vietoje.
- Melsvalapės veislės sodinamos kaitrioje saulėje.
- Pavasarį nepasirūpinama apsauga nuo šliužų, ir jie suėda jaunus lapus.
- Melsvės sodinamos per tankiai, neatsižvelgiant į suaugusio kero dydį.