Šaltalankių ligos ir kenkėjai: vytulys ir musė
Hippophae rhamnoides
Pavojingiausia šaltalankių liga yra vytulys, nuo kurio veiksmingų apsaugos priemonių nėra. Žalingiausias kenkėjas yra šaltalankinė musė: palankiomis sąlygomis ji gali sunaikinti visą derlių.

Nuotrauka: Виталий Уайлд, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
Santrauka
- Vytulys: rugpjūčio pradžioje vienoje krūmo pusėje džiūsta šakos, augalas žūva per 1-2 metus.
- Pirmus pažeistus ūglius nupjaukite iki sveikos medienos, o jei pažeista daugiau kaip trečdalis augalo, jį sunaikinkite.
- Šaltalankinė musė skraido liepą: jos lervos išėda nokstančias uogas.
- Musės skraidymo pradžiai nustatyti kabinkite lipnias geltonas gaudykles.
Vytulys
Vytulys yra pavojingiausia šaltalankių liga. Ją sukelia du dirvoje gyvenantys grybai, Verticillium ir Fusarium genčių patogenai, kurie užkemša augalo vandens indus.
Verticiliozė ryškiausiai pasireiškia, kai šaltalankiai pradeda derėti, maždaug 5-8 metų augalams:
- rugpjūčio pradžioje, dažniausiai vienoje krūmo pusėje, pradeda džiūti atskiros šakos;
- lapai palaipsniui pagelsta ir nukrinta, žalios lieka tik ūglių viršūnėlės;
- uogos sunoksta per anksti, bet yra suglebusios ir raukšlėtos;
- vasaros pabaigoje ant žievės atsiranda raudonų pūslių, vėliau žievė tose vietose sutrūkinėja;
- kitais metais pažeistų šakų mediena pajuoduoja, pumpurai nebesprogsta.
Augalas žūva per 1-2 metus.
Fuzariozės požymiai panašūs. Iš pradžių pasikeičia lapų gyslų spalva, vėliau nuvysta lapkočiai. Pradžioje pažeisti tik keli lapai, vėliau visas vainikas. Įpjovę stiebą pamatysite, kad vandens audiniai paruduoję. Galiausiai augalas visiškai išdžiūsta.
Ką daryti:
- veiksmingų apsaugos priemonių nėra, todėl svarbiausia laiku pastebėti;
- pasirodžius pirmiesiems pažeistiems ūgliams, nupjaukite juos iki sveikos medienos ir sunaikinkite;
- jei pažeista daugiau kaip trečdalis augalo, geriau sunaikinkite visą augalą;
- į tą pačią vietą naujų šaltalankių sodinkite ne anksčiau kaip po 4-5 metų;
- tarpueilius purenkite sekliai: per šaknų žaizdas augalai gali užsikrėsti pašaknio ligomis.
Šaltalankinė musė
Tai žalingiausias šaltalankių kenkėjas. Suaugusios musės yra 3,5-5 mm, juodu kūnu, geltona galva, žaliomis akimis ir tamsiomis juostomis dryžuotais skaidriais sparnais. Per metus išsivysto viena karta.

Šaltalankinė musė (Rhagoletis batava).
Nuotrauka: Karl-Heinz Kuhnke, Gartenbaukompetenzzentrum Gülzow, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
- Kada skraido. Musės pasirodo liepos pirmoje pusėje, masiškai skraido liepos antroje pusėje, o skraidymas baigiasi rugpjūčio pradžioje.
- Ką pažeidžia. Patelės deda kiaušinius po nokstančių uogų odele. Išsiritusios lervos minta uogos minkštimu 3-4 savaites: uogos suminkštėja, susitraukia ir pradeda pūti.
- Kaip plinta. Musės toli neskrenda: 95 % atvejų tik iki gretimų krūmų, todėl kenkėjas laikosi židiniais, kurie metai iš metų išlieka tose pačiose vietose. Iš senų šaltalankynų musės aktyviai keliauja į jaunus, todėl naujų krūmų nesodinkite šalia senų, kuriuose musė jau plinta.
- Kaip stebėti. Musių skraidymo pradžiai nustatyti ir jų skaičiui mažinti kabinkite lipnias geltonas gaudykles.
Atspari šaltalankinei musei yra ‘Baikal’, o labai jautrios ‘Trophimovskaya’ ir ‘Finskaya’.
Kiti kenkėjai
- Neporinis verpikas. Drugiai skraido liepos-rugpjūčio mėnesiais ir deda kiaušinėlius krūvelėmis ant apatinių šakų apačios. Gegužės pradžioje išsirita plaukuoti tamsūs vikšrai, kurie graužia lapus ir jaunus ūglius. Jei augalai apgraužiami kelerius metus iš eilės, jų viršūnės ir šakos nudžiūsta. Gausumui stebėti tinka feromoninės gaudyklės.

Neporinio verpiko vikšras.
Nuotrauka: Robert Flogaus-Faust, CC BY 4.0, Wikimedia Commons
- Lapsukiai. Žali, tamsiagalviai vikšrai iš pradžių išėda lapuose skyles, vėliau sutraukia lapus į kuokštus ar susuka tūteles ir maitinasi jų viduje. Drugiai skraido vakarais nuo birželio antros pusės iki rugpjūčio pabaigos.
- Šaltalankinė kandis. Vikšrai sutraukia lapus į kuokštus ir graužia juos iš vidaus.
- Putinės cikados. Alksninė cikada ir paprastoji seiliūgė čiulpia lapų ir ūglių sultis ir išskiria lipčių, ant kurio vėliau įsimeta grybinės infekcijos. Pabaidytos vikriai šokinėja.

Paprastosios seiliūgės (Philaenus spumarius) lervos putos ant sausmedžio ūglio.
Nuotrauka: Margushanni, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
- Amarai. Birželio pabaigoje-liepos pradžioje lapai susitraukia per pagrindinę gyslą, pagelsta ir nukrinta. Apatinėje lapų pusėje matyti 2-3 mm šviesiai žalsvi amarai raudonomis akimis.
- Gumbadarės erkės. Plika akimi nematomos erkės pumpurams sprogstant įsiskverbia į juos, o ant lapų išaugina gumbelių. Intensyviausiai maitinasi liepą ir rugpjūtį.
Atsparesnės veislės
LAMMC gairėse rekomenduojamų veislių (‘Avgustinka’, ‘Podarok sadu’, ‘Mary’, ‘Tatjana’, ‘Nivelena’, ‘Leikora’) atsparumas vytuliui vidutinis. Iš dalies atsparios pašaknio vytuliams yra ‘Desert maslichnyi’, ‘Yolochka’, ‘Mendeleevskaya’, ‘Siurpriz Baltiki’ ir ‘Zolotoi klyuchiko’.
Kaip šaltalankius sodinti ir prižiūrėti, rašome gide Šaltalankiai: vyriški ir moteriški augalai, sodinimas.
Reikalingi įrankiai
- SekatoriusVytulio pažeistoms šakoms nupjauti iki sveikos medienos.
- Lipnios gaudyklėsŠaltalankinės musės skraidymo pradžiai nustatyti.
- Feromoninės gaudyklėsNeporinio verpiko ir lapsukių gausumui stebėti.
Dažniausios klaidos
- Pažeistos vytulio šakos paliekamos ant krūmo.
- Naujas šaltalankis sodinamas ten, kur ką tik žuvo nuo vytulio.
- Musė pastebima tik tada, kai uogos jau pūva.
- Jaunas šaltalankynas sodinamas šalia seno, kuriame plinta musė.