Vaismedžiai ↗

Slyvų ligos ir kenkėjai: kaip atpažinti

Prunus domestica

Kirmėlėtos slyvos dažniausiai būna vaisėdžio ar pjūklelių darbas, o pasidabravę lapai rodo sidabraligę. Kai kurias slyvų ligas galima tik sustabdyti, ne išgydyti, todėl svarbiausia prevencija.

3 min skaitymoKaip rašome gidus

Santrauka

  • Šarka (raupų virusas): mozaikinės dėmės ant lapų ir violetinės ant vaisių. Sergančius medžius reikia pašalinti nedelsiant.
  • Sidabraligė: lapai tarsi pasidabravę, pirmiausia ant apatinių šakų birželį.
  • Pjūkleliai pažeidžia užuomazgas, vaisėdis jau augančius vaisius.
  • Šlapias ir šaltas oras slyvoms žydint skatina rudąjį puvinį.

Ligos

Šarka (slyvų raupligė)

Karantininė virusinė liga. Ant jaunų lapų atsiranda vos įžiūrimų mozaikinių dėmių, geriausiai matomų lapą pakėlus prieš šviesą. Dėmės ryškėja, plečiasi ir persimeta ant vaisių: šie išmarginami iš pradžių tamsiai žaliomis, vėliau violetinio atspalvio dėmėmis, o perpjautos slyvos minkštime matyti rūdžių spalvos drebučių masė. Virusą platina amarai, erkės, cikadėlės, tripsai ir kiti kenkėjai. Šarka sergančius medžius reikia pašalinti nedelsiant. Atsparias veisles rasite gide Slyvų veislės.

Neprinokusios slyvos su violetinėmis dėmėmis

Šarkos pažeistos slyvos: violetinės dėmės ant neprinokusių vaisių.

Nuotrauka: MarkusHagenlocher, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Sidabraligė

Serga slyvos, trešnės, vyšnios, abrikosai ir persikai. Lapai tampa balzgani, tarsi pienuoti ar pasidabravę, pasiraitę ir smulkesni. Požymiai pirmiausia išryškėja ant apatinių šakų, dažniausiai birželį, o vasaros antroje pusėje pabąla beveik visa laja. Ant sergančių medžių vaisiai dažniausiai neužsimezga, kitais metais pažeistos šakos pradeda džiūti, vystosi baltasis medienos puvinys. Ligai padeda per smarkus augimas dėl azoto pertekliaus, stiprus genėjimas ir boro trūkumas. Silpnais sidabraligės požymiais sergančius medžius genėkite atskirai, o sunkiai sergančius pašalinkite nedelsiant.

Violetiniai grybo vaisiakūniai ant žievės

Sidabraligės sukėlėjo (Chondrostereum purpureum) vaisiakūniai ant medžio žievės.

Nuotrauka: Björn S..., CC BY-SA 2.0, Wikimedia Commons

Šratligė

Labiausiai nukenčia slyvos. Ant lapų atsiranda šviesiai rudų, iki 5 mm dėmių su raudonai rudu apvadu, kurios gali susilieti. Vėliau audiniai iškrinta ir lapai lieka skylėti. Pažeidžiami ir ūgliai, pumpurai, vaisiai. Ligai plisti reikia didelės oro drėgmės ir kritulių, kai skleidžiasi lapai.

Lapas su dėmėmis ir išbyrėjusiomis skylutėmis

Šratligė: dėmės išbyra ir lieka skylutės. Nuotraukoje vyšnios lapas.

Nuotrauka: Jerzy Opioła, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Rūdys

Vasaros viduryje apatinėje lapų pusėje atsiranda daug šviesiai rudų dulkėtų spuogelių, kurie vasaros pabaigoje patamsėja, o viršutinė lapo pusė įgauna bronzinį atspalvį. Lapai nukrinta anksčiau laiko. Rūdžių tarpinis augalas ir nuolatinis platintojas yra geltonžiedė plukė.

Slyvos lapo apatinė pusė su daugybe rudų pūslelių

Rūdžių pūslelės apatinėje slyvos lapo pusėje.

Nuotrauka: bjoerns, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Rudasis puvinys

Ant vaisių atsiranda nedidelių rudų puvinio dėmių, kurios didėja ir gali apimti visą vaisių, paviršiuje pilkai rusvos dulkėtos karputės. Dalis vaisių nukrinta, kiti virsta mumijomis. Liga plinta ir nuskintuose bei laikomuose vaisiuose. Pagrindinė infekcijos sąlyga yra šaltas ir drėgnas oras slyvoms žydint.

Pūvančios slyvos su pilkšvai rudomis sporų pagalvėlėmis

Rudasis puvinys ant slyvų.

Nuotrauka: Holger Krisp, CC BY 3.0, Wikimedia Commons

Bakterinis vėžys

Ant šakų atsiranda rudų, įdubusių dėmių, atsiribojusių kieta briauna. Žievei atsivėrus sunkiasi glitus skystis. Pažeisti ūgliai nebeauga, iškrypsta ir nudžiūsta, pumpurai, ūgliai ir žiedai pajuoduoja, lapai būna skylėti, nudžiūsta ir lieka kaboti. Perpjovus sergantį ūglį matyti patamsėję vandens indai. Vaisiai nepažeidžiami.

Šaka su sakais ir nudžiūvusiais lapais

Bakterinis vėžys: sakai ir nudžiūvę lapai. Nuotraukoje trešnė.

Nuotrauka: Rosser1954, CC BY-SA 3.0, Wikimedia Commons

Kenkėjai

  • Slyviniai pjūkleliai (juodasis ir geltonasis) panašūs į muses, skraido prieš žydėjimą ir deda kiaušinius į žiedpumpurius. Slyvoms baigiant žydėti išsiritusios lervos įsigraužia į užuomazgas ir graužia minkštimą bei kauliuką. Užuomazgose matyti apvalių skylučių, iš kurių sunkiasi rudas skystis, ir jos nubyra. Daugiausia žalos būna drėgnomis, šiltomis vasaromis, kai slyvos mažai dera ar ilgai žydi.
Iliustracija: pjūklelis, jo lerva ir skylėti slyvų vaisiai

Slyvinis pjūklelis, jo lerva ir pažeisti vaisiai. Senoji iliustracija iš „Nordisk familjebok“.

Nuotrauka: Nordisk familjebok, Public domain, Wikimedia Commons

  • Slyvinis vaisėdis pažeidžia jau augančius vaisius: vikšrai išėda minkštimą, vaisiaus išorėje matyti apvali anga, užpildyta trupinėtais ekskrementais, dažnai sunkiasi lipai. Pažeisti vaisiai nebeauga, pasidaro violetinio atspalvio ir nukrinta. Daugiausia žalos būna, kai slyvos mažai dera ir kai birželio vakarais drugių skraidymo metu šilčiau nei 16 °C. Stebėkite feromoninėmis gaudyklėmis.
Rudas drugys

Slyvinis vaisėdis (Grapholita funebrana).

Nuotrauka: Ben Sale, CC BY 4.0, Wikimedia Commons

  • Slyvinis miltamaris (amaras) gyvena didelėmis kolonijomis ūglių viršūnėse ir apatinėje lapų pusėje. Lapų kraštai palinksta žemyn, ūgliai nustoja augti, ant lipnių išskyrų vystosi suodligė. Plinta sausu ir šiltu oru.
  • Slyvinė lapinė erkutė palieka smulkių šviesių, vėliau paruduojančių dėmelių, lapai suraukšlėja, lapai ir ūgliai tampa tarsi marmuriniai. Labai kenksminga jauniems medžiams.

Kenkėjams stebėti tinka lipnios gaudyklės: amarams ir uodeliams geltonos, tripsams ir blakėms mėlynos, o drugiams feromoninės.

Kaip sumažinti žalą

  • Rinkitės šarkai tolerantiškas ir grybinėms ligoms atsparias veisles.
  • Netręškite per daug azoto ir negenėkite per stipriai: tai skatina sidabraligę.
  • Šarka ir sunkia sidabraligės forma sergančius medžius pašalinkite nedelsiant, žievės ligų pažeistus per metus.
  • Retinkite gausiai derančių desertinių veislių užuomazgas ir pašalinkite ligų, kenkėjų ar šalnų pažeistas.
  • Vainikai neturi būti per tankūs.

Reikalingi įrankiai

  • SekatoriusLigotoms šakoms išpjauti.
  • Feromoninės gaudyklėsSlyviniam vaisėdžiui ir pjūkleliams stebėti.

Dažniausios klaidos

  • Slyvos tręšiamos per daug azoto ir stipriai genimos, todėl plinta sidabraligė.
  • Šarka sergantys medžiai paliekami sode ir platina virusą.
  • Šalia slyvų auga geltonžiedės plukės, rūdžių tarpinis augalas.
  • Nesekami kenkėjai, ir pastebima tik tada, kai slyvos jau kirmėlėtos.

Šaltiniai

  1. LAMMC: Slyvos, integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės gairės